Įdomūs Faktai

Kaip skirstysime pinigus?

Tam davė, tam davė, o tam ne, nes nebeliko – pagal tokį principą gydymo įstaigoms iki šiol buvo skirstomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigai....

Gydymas badu – ne išeitis

Ligoninių vadovai pripažįsta, kad sunkmečiu priversti taupyti ir ligonių maistui. Nors, tenka pastebėti, kad šiai sričiai išlaidos braukiamos paskiausiai, o ne pirmiausiai, todėl bado dietos stacionaruose gulintiems ligoniams dar nereiktų ...

Ar teks rezidentams patiems sau mokėti...

5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau ...

http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/59112048__3_1_copy.jpg
http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/21764833__3_3.jpg
http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/73989023__3_1.jpg
News Image

Kaip skirstysime pinigus?

...

News Image

Gydymas badu – ne išeitis

...

News Image

Ar teks rezidentams patiems sau mokėti..

...


Vaistų kainos bus reguliuojamos
Straipsnio vertinimas: / 2
BlogasGeras 
Penktadienis, 22 Sausio 2010 17:28
Seimas pritarė Farmacijos įstatymo pakeitimui, numatančiam vaistų kainų reguliavimą. Įstatymas įsigalioja šių metų balandžio 1 dieną.

Taikomas visiems nekompensuojamiems
Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis vaistų antkainių reguliavimą, iki svarstymo sukėlęs diskusijų audrą, kad net Prezidentei Daliai Grybauskaitei teko įsikišti ir paraginti greičiau mažinti vaistų kainas, priešingai nei tikėtasi, priimtas pakankamai greitai ir vangiai, be didesnių prieštaravimų. Matyt, medikamentų kainų reguliavimo priešininkai išsikvėpė daugkartiniuose Seimo komitetų svarstymuose, nes šį kartą įstatymo projektą taršė net trys komitetai - Sveikatos reikalų, Ekonomikos bei Teisės ir teisėtvarkos.
Įstatymas apibrėžia nekompensuojamųjų vaistinių preparatų ir nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendruosius reikalavimus. Jų importuotojas arba lygiagretaus importo leidimo turėtojas turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato taikomą Lietuvai kainą be PVM ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės nustatytose referencinėse valstybėse. Didmeninės ir mažmeninės vaistų prekybos įmonės, parduodamos nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negalės taikyti didesnio prekybos antkainio negu Vyriausybės nustatytas.
Taigi nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninė kaina negalės būti didesnė nei importuotojo deklaruota, pridėjus Vyriausybės nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius bei PVM.
Nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kaina paliekama reguliuoti rinkai.

Argumentai - įvairiausi
Įstatymo projektas dar jį svarstant sulaukė aibės prieštaravimų ir ypač iš asocijuotų farmacijos struktūrų ir laisvosios rinkos šauklių.
Štai advokatų profesinė bendrija “Nordia Baublys & partners” pateikė ištisą pluoštą pasiūlymų, kurių esmė - kainų reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir atneš neigiamą poveikį, “nes riboja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą - panaikina prielaidas asmenims savarankiškai priimti jų ūkinei veiklai reikalingus sprendimus”. Advokatai baiminasi, kad labiausiai būtų paveiktos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, nes sumažėtų jų pelnas ir galimybės konkuruoti rinkoje, o kai kurioms miestelių ir kaimų vaistinėms tektų  nutraukti veiklą.
Panašia dvasia pasisakė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jo nuomone, pagrindinis veiksmingas ir neigiamų pasekmių neturintis kainų mažinimo kelias - konkurencijos didinimas, o jį didintų padėtų atsisakymas perdėtų apribojimų.  
Tuo tarpu Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ragino vadovautis sisteminiu požiūriu ir “ekonomiškai pagrįstais metodais” reguliuoti visas vaistų tiekimo grandis - vaistų gamintojus, didmenines tiekimo įmones ir vaistines.
Vaistų gamintojų asociacija be užuolankų palaikė Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas reguliuoti nekompensuojamų receptinių vaistų kainas. Pasak jos, tai viena priemonių mažinti vaistų kainas ir tuo pačiu gerinti jų prieinamumą gyventojams.
Statistikos departamento duomenimis, 2002 metais atšaukus kainų reguliavimą iki 2008 metų farmacijos gaminiai Lietuvoje pabrango 49 proc. ir daugiausia dėl vaistų antkainio padidėjimo. Panašios pozicijos laikėsi ir Etinių farmacijos kompanijų asociacija.

Gamintojų reguliavimui nepritarė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė darbietė Dangutė Mikutienė parengė įstatymo projektą, numatantį visų vaisto pardavimo grandžių reguliavimą. Pasiūlymo esmė - reguliuoti ne tik didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, bet ir vaistinio preparato gamintojo kainą. Pasak D.Mikutienės, gamintojo kaina sudaro didžiąją vaistinio preparato kainos dalį, todėl reikia numatyti priemones, neleisiančias gamintojams ar jų atstovams nevaržomai branginti vaistų Lietuvos žmonėms. Gamintojas būtų priverstas deklaruoti įvežimo į Lietuvą kainą (pirkimo kaina iš motininės įmonės be atstovybės antkainio, kuris kartais siekia iki 100 proc.). Pastarojo nustatymas leistų ne tik sumažinti rinkodaros teisės turėtojų ar jų atstovų gaunamą pelną parduodant vaistus Lietuvoje, bet ir priverstų juos veikti efektyviau, sumažinti išlaidas vaistų reklamai, vizitams pas gydytojus ar kelionėms.  
D.Mikutienė paklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek Lietuvos biudžetas negavo pajamų, kurios būtų sumokėtos mokesčių pavidalu, jeigu rinkodaros teisės turėtojai ar jų atstovai būtų deklaravę realią vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Mokesčių inspekcija nustatė, kad dėl užsienio gamintojų nedeklaruotos realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, tai yra vaistinių preparatų tiekimo ir pardavimo Lietuvoje, į biudžetą 2005-2008 metais galėjo būti nesumokėta apie 30 mln. litų pelno mokesčio ir apie 18 mln. litų PVM.
Tačiau šiam pasiūlymui nepritarta.


Petras Gražulis, Tvarka ir teisingumas:
- Aš manau, kad čia vienas geriausių darbų, kurį atliko Sveikatos reikalų komitetas, teikė sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas, ir reikia nuoširdžiai pasveikinti. Tai yra tarnystė žmogui, tai yra siekimas ir ieškojimas būdų, kaip atpiginti vaistus. Apskritai aš manau, kad vaistas yra toks dalykas, jog amoralu daryti kokį nors “biznį”, o tuo labiau turėti milžiniškus viršpelnius.




Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija:
- Man būnant finansų ministru 2004 metais ar 2005 metais teko į šį klausimą labai stipriai įsigilinti. Turėjau vieną konsultantą net iš Briuselio, kuris vienoje Amerikos farmacinėje kompanijoje buvo išdirbęs per 20 metų, bet jo atvykimo diena niekur nebuvo paskelbta, nes ekspertas to reikalavo. Jis sakė: “Man gali būti sudarytos galimybės nebegrįžti atgal į Briuselį”. Vadinasi, aišku, koks nepaprastai svarbus yra šis klausimas.
Tuo metu nepriklausomi ekspertai buvo apskaičiavę, kad Lietuva dėl to, jog nereguliuoja jokių gamintojų kainų, tai yra netaiko transferinių mokesčių, jeigu aš gerai lietuviškai pasakiau, praranda nuo 120 iki 130 mln. litų per metus.


Tadas Žuvėdra
Rašyti komentarą
Asmeniniai duomenys:
 
Komentaras:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img]   
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."

 

Skaitomiausi straipsniai