Kaip skirstysime pinigus?

Tam davė, tam davė, o tam ne, nes nebeliko – pagal tokį principą gydymo įstaigoms iki šiol buvo skirstomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigai....

/aktualijos/aktualijos/40/1031.html

Ligoninių vadovai pripažįsta, kad sunkmečiu priversti taupyti ir ligonių maistui. Nors, tenka pastebėti, kad šiai sričiai išlaidos braukiamos paskiausiai, o ne pirmiausiai, todėl bado dietos stacionaruose gulintiems ligoniams dar nereiktų ...

/aktualijos/aktualijos/40/683.html

Ar teks rezidentams patiems sau mokėti...

5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau ...

/aktualijos/aktualijos/40/424.html

http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/59112048__3_1_copy.jpg

http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/21764833__3_3.jpg

http://www.lsveikata.lt/components/com_gk2_photoslide/images/thumbm/73989023__3_1.jpg

Kaip skirstysime pinigus?

...

Gydymas badu – ne išeitis

...

Ar teks rezidentams patiems sau mokėti..

...

Juodasis ministerijos penktadienis

Penktadienis, 29 Sausio 2010 09:32

“Galbūt reikėtų pašventinti tą Sveikatos apsaugos ministeriją, nes vos tik ateina naujas ministras, tuoj kas nors įvyksta”, - sunku būtų nepritarti šiems Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės žodžiams. Kažkas įvyko ir šį kartą.

Tomas Andriukonis

Nors praėjęs penktadienis ir nebuvo 13-ta dieną, tačiau jis tapo turbūt blogiausiu per visą Algio Čapliko ministravimo laiką. Jeigu tą ministro dieną įsivaizduotumėme kaip meniu to, ką teko jam “išsrėbti”, susidarytų maždaug toks vaizdas: pirmas patiekalas - firminis šefo STT kepsnys su krauju (marinuotas nuo ketvirtadienio pavakarės, keptas ant žarijų, labai aštrus) “Viceministro suėmimas 14-ai dienų”; antras patiekalas - kepsnys “STT krata Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) su įtarimais jos vadovui dėl piktnaudžiavimo tarnyba” - patiekalas pagardintas padažu “Seimo Antikorupcijos komiteto pareiškimas apie netinkamą ligonių kasų veiklą bei ministerijos negebėjimą jas prižiūrėti”. Gėrimai: prezidentinė karčioji trauktinė “Valstybės vadovė pasirengusi kelti asmeninės ministro atsakomybės klausimą”; konservatyvaus skonio likeris “Viceministro sulaikymas meta šešėlį ministrui” bei tradicinio skonio opozicinis putojantis vynas “Ministras turi atsistatydinti”. O šeštadienį desertui buvo patiektas tulpėmis papuoštas desertas “Jeigu sveikatos reforma nesustos, skelbsim nepasitikėjimą Vyriausybe”. Ir jokio kompoto.

Tai kaip ten buvo?


Pagrindiniai įvykiai Ketvirtadienis, sausio 21d. 16 val. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai darbo vietoje sulaiko sveikatos apsaugos viceministrą Artūrą Skiką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad viceministras reikalavo ir priėmė iš vienos viešosios įstaigos vadovo (spėjama, kad iš Nacionalinio kraujo centro vadovo Vytenio Kalibato) 20 tūkst. Lt kyšį. A.Skikas iki vėlaus vakaro apklausiamas pareigūnų, vėliau uždaromas į Vilniaus areštinę. Įtarimams pasitvirtinus, griežčiausia jam gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki 5 metų. Penktadienis, sausio 22d. Seime vykusiame Antikorupcijos komisijos posėdyje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir ligonių kasų atstovai gauna pylos nuo nepatenkintų komisijos narių, kurių nuomone, SAM nesugeba arba vengia kontroliuoti per daug laisvės turinčias ligonių kasas. STT aplanko ir Valstybinę ligonių kasą (VLK), kurioje atlieka kratas. VLK direktoriui Algiui Sasnauskui pareiškiami įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, organizuojant ir vykdant viešąjį intelektualinės saugos paslaugų pirkimą. A.Skikas per advokatus stabdo narystę Liberalų ir centro sąjungoje. “Sveikatos sistema yra ypač apraizgyta korupcijos vėžio. Vėžys išplitęs ne tik politiniame lygmenyje, tai yra ministerijoje. Yra duomenų apie didelį korupcijos lygį ligonių kasose”, - per atstovą spaudai pareiškia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė sveikina STT ryžtą, tačiau ministro teisti neskuba. Opozicija - kaip jai ir dera - ragina A.Čapliką atsistatydinti. Vilniaus antrasis apylinkės teismas leidžia 14 parų suimti A.Skiką. “Kyšio tikrai neėmiau”, - pareiškia iš teismo vedamas suimtasis. Šeštadienis, sausio 23d. Lietuvos socialdemokratų partijos taryba paskelbia, kad jeigu Vyriausybė pradės įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programos trečiąjį etapą, socialdemokratai gali Seime inicijuoti nepasitikėjimą Andriaus Kubiliaus Vyriausybe. Pirmadienis, sausio 25d. STT būstinėje kaip liudininkas apklausiamas SAM kancleris liberalcentristas Rimantas Remeika. Apklausiama ir A.Skiko sekretorė bei kiti ministerijos darbuotojai. D.Grybauskaitė užsimena, apie tai, kad korupcija įtariama dalis SAM vadovybės bei VLK žmonės, bei kad teisėsaugos institucijos turėtų atlikti ir daugiau veiksmų. Antradienis, sausio 26d. STT kaip liudininką apklausia A.Čapliką. Trečiadienis, sausio 27d. 48 - tą gimtadienį švenčiantis A.Čaplikas nutraukia atostogas ir grįžta į darbą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė praneša, kad po susitikimo su premjeru, A.Čaplikas gali atsistatydinti.

Tai kaip ten iš tikrųjų buvo? - kol kas į šį klausimą galintys atsakyti žmonės dar negali kalbėti, o pats anksčiausiais šitos istorijos epizodas, kurį mums leidžia žinoti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) - tai ketvirtadienio pavakarė, kai pas Artūrą Skiką į kabinetą ministerijoje sugužėjo, ministro patarėjos žodžiais tariant, daug aukštų, gražių vyrų. Žinoma, tikroji pradžia yra ankstesnė.
Todėl (ir ne tik todėl) yra mažai tikėtina, kad STT veikė neturėdama svarių įrodymų. Viceministras - tai ne eilinis valdininkas, o politikas, kuriam nepasakysi “atsiprašau, apsipažinome”. Kad STT turėjo kažkokių argumentų, rodo ir teismo sprendimas, leidęs 14 parų suimti A.Skiką. Galų gale, jei ši istorija pasirodytų šnipšto verta, dabartinės Prezidentės, Premjero bei Seimo pirmininkės pagyros STT vadovui Žimantui Pacevičiui labai greitai pavirstų nepasitikėjimu ir tarnybos vadovas tą puikiai žino.
Nepaisant to, esama ir kitos, kol kas kalbų lygmenio besilaikančios versijos, pagal kurią A.Skikas galėjęs tapti ir provokacijos auka. Beje, apie šią galimybę (nors ir pabrėždamas jos menkumą) užsimena ne tik Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, bet ir socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius.
Kol vyksta tyrimas, mažai ką tikro bepavyks sužinoti apie A.Skiko suėmimo aplinkybes. Ir nors žiniasklaidoje intensyviai bandoma išsiaiškinti kas, kiek ir kaip davė, tačiau šiuo atveju Lietuvos medikų (ir ne tik medikų) bendruomenei aktualesnis turėtų būti kitas klausimas, kurį galima padalinti į dvi dalis: ar (iš)liks Algis Čaplikas ministro poste, ir: jeigu ministras atsistatydins, koks likimas laukia dabar vykstančios sveikatos sistemos pertvarkos?

Pirmoji dalis
Pirmoji klausimo dalis yra gerokai paprastesnė už antrąją. A.Čapliko (ne)likimas poste yra politinės atsakomybės (kurios ministras lyg ir nevengia), o tiksliau - jos ribų klausimas. Savaime suprantama, kad dalis opozicijos nori kuo labiau išplėsti politinės ministro atsakomybės lauką ir todėl (jų teigimu) ministras turįs atsistatydinti tuojau pat.
O štai liberalcentristų vadovas G.Babravičius šį atsakomybės lauką, žinoma, yra linkęs susiaurinti. “Juk visa čečėnų tauta nekalta, jei nusikalsta vienas čečėnas”, - sakė jis žurnalistams. Gal pavyzdys ir ne pats tinkamiausias, bet pirmininko mintį suprasti galima. Beje, gerindamas A.Čapliko pozicijas, G.Babravičius yra pareiškęs, kad A.Skiką į viceministro poziciją parinko ne pats ministras - jis buvęs deleguotas partijos.
Na, o jeigu ministerijos vadovybėje atsirastų daugiau įtariamųjų, tektų konstatuoti, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos ministrų kaita nepaiso vyriausybių kaitos ritmų - čia nuolat vyksta visai kitokiais (ir niekam turbūt nežinomais) dėsniais paremta rotacija.
Visgi ministras turi valdančiosios daugumos paramą. “Mano nuomone, A.Čaplikas dirbo neblogai, buvo ryžtingas - kadangi dirbu jau su septintu ar aštuntu sveikatos apsaugos ministru, tai turiu su kuo palyginti. Ministras sprendė labai aktualias ir sunkias problemas, kurias dėl kai kurių gydytojų vadovų ciniško pasipriešinimo bei kai kurių farmacininkų veiklos, spręsti buvo labai sudėtinga”, - tai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A.Matulo žodžiai.
Jis, kaip ir daugelis remiančiųjų ministrą, siūlo dar palūkėti ir nekalbėti apie atsistatydinimą. “Kol kas ne visos aplinkybės yra aiškios. Jeigu neišaiškėtų daugiau korupcijos atvejų, manau, kad ministras vis dar turėtų galimybę toliau dirbti, nes būtina vykdyti numatytas permainas. Atėjus naujai komandai, visi darbai nusikels į ateitį. O dėl to neišvengiamai finansiškai kentės ne tik visos gydymo įstaigos, bet ir visa visuomenė. Bet kuriuo atveju, kiekvienam naujai atėjusiam ministrui šiame etape nebus lengviau - jis lygiai taip pat kaip ir A.Čaplikas bus darkomas ir taršomas”, - sako A.Matulas.
Pasak komiteto pirmininko, ministras jau buvo pasiryžęs priimti politinį sprendimą ir atsistatydinti, tačiau jis paraginęs dar palūkėti, kol pasirodys daugiau faktų, leidžiančių tvirtai įvertinti situaciją.

Gandai
“Man ir pačiam A.Skiko suėmimas buvo didelė naujiena - pažįstu šį žmogų ir nelabai galėjau patikėti, kad jis taip darytų. Negalima atmesti ir to, kad tai galėjo būti provokacija, įvykdyta įtakojant tam tikroms žmonių grupėms”, - sako A.Matulas.
Panašių šnekų sakosi girdėjęs ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. “Sklando ir kita informacija, kad pinigai buvo specialiai atnešti ir numesti. Tad jeigu viceministras pinigų nepaėmė, reikėtų laukti tolesnių tyrimo išvadų, bet jeigu pinigų reikalauta, tuomet A.Čaplikas tikrai turėtų prisiimti atsakomybę už viceministro veiksmus ir atsistatydinti”, - sako A.Butkevičius.
Vis dėlto sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos likimas gali priklausyti ne vien nuo to, ar poste liks dabartinis ministras. Mat socialdemokratai po nepavykusio opozicijos balsavimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar Vyriausybės vykdoma reforma neprieštarauja Konstitucijai, paskelbė, kad ateinančios Seimo sesijos metu bus vėl mėginama inicijuoti šį kreipimąsi. O jeigu valdančioji koalicija mėgintų blokuoti šią iniciatyvą, socialdemokratai bandys inicijuoti nepasitikėjimą Andriaus Kubiliaus vyriausybe.
Tad kol kas galima konstatuoti, kad paskutiniai įvykiai ir vėl atidengė žinomas, bet nuolat dangstomas visos sveikatos sistemos žaizdas bei apsišarvavus kantrybe laukti, nes ateinantys įvykiai turės nemenką poveikį visai šalies sveikatos apsaugos sistemai.

Apie situaciją Sveikatos apsaugos ministerijoje “L.S.” kalbasi su ką tik iš atostogų grįžusiu ministru Algiu Čapliku.

- Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvo užsiminęs, kad jau ketinote atsistatydinti iš pareigų. Kas Jus sulaikė nuo šitokio sprendimo?
- Kilus klausimui dėl mano asmeninės politinės atsakomybės, galiu atsakyti, kad aš ją jaučiu. Artūras Skikas - mano politinės komandos narys, jis yra partijos deleguotas ir priimtas. Negalim apsimesti, kad yra kažkaip kitaip. Žinoma, nemalonu, kad taip atsitiko.
Likdamas darbe nenoriu būti politinė vykdomos reformos kliūtis. Aš puikiai suprantu, kad geriausiai yra turėti laisvas rankas, nes pasipriešinimas reformai bus didžiulis, o ją tęsti reikia.

- Jeigu Jums tektų trauktis, koks likimas lauktų reformos?
- Naujasis ministras turėtų įvertinti tai, kad mes beveik viską jau esame padarę. Įstatymas dėl antkainių vaistams reguliavimo priimtas ir aš tikiuosi, kad atsitraukimo atgal nebus. Dėl vaistų grupavimo nutarimas taip pat yra - belieka patvirtinti mechanizmą. Reformos metmenys irgi patvirtinti ir ji jau prasidėjusi. Tad būsimam ministrui galima būtų palinkėti drąsos ir giedresnio žvilgsnio į priekį - ne toks baisus tas žvėris, kaip jį piešia.
Be to naujajam ministrui nelabai ir būtų kur trauktis. Negi jis dabar atšauks kainų reguliavimą? Pažiūrėsiu ir į tokį ministrą, kuris apsiimtų atšaukti vaistų grupavimą ar stabdys reformą. Reformos nesieju su vienu asmeniu - anoks čia aš didvyris. Paprasčiausiai dirbom savo darbą ir dar toliau jį dirbsim. Taip pat nematau šansų, kad darbai galėtų atsidėti atėjus naujam ministrui, viskas turi judėti tik į priekį.

- Specialiųjų tyrimų tarnyba įtarimus pareiškė ir Valstybinės ligonių kasos vadovui Algiui Sasnauskui. Ar dar išlaikote pasitikėjimą šiuo vadovu?


Prasikaltėlių ministerija Per pastarąjį dešimtmetį nė viena ministerija neturėjo tiek bylų teismuose, kiek Sveikatos apsaugos. O ir ministrai čia ilgam neužsibūdavo - vieniems užtekdavo metų, kitiems - dvejų, o kai kuriems pakako vos šešių mėnesių, kad įsiveltų į skandalą. Juozas Galdikas (1997 - 1998 m.) Nors poste užtruko neilgai, tačiau per tą laiką spėjo išsimokėti 22 tūkst. Lt. autorinį atlyginimą už teisės aktų rengimą bei įdarbinti garsiąją SAM teisininkę Neriją Stasiulienę, nulėmusią ne vieno ministro likimą. Dabar šis ministras su nostalgija prisimenamas kaip vienintelis ministras reformatorius. Raimundas Alekna (1999 - 2000 m.) Išgarsėjo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą traukdamas psichiatrinius vaistus. Taip pat - mėginimu ligoninėms nupirkti pasenusių rentgeno aparatų iš bankrutuojančios “Chirana Praha” įmonės, o bendrosios praktikos gydytojams - lengvųjų automobilių. Tiesa, pastarojo 20 mln. Lt vertės viešojo konkurso sąlygos buvo tokios sudėtingos, kad jas atitikti galėjo nebent pageidautini tiekėjai. O “amžinai gyva” rentgenų aparatų pirkimo istorija nusirito iki SAM sekretoriaus Vidmanto Žilinsko bylos, jos vaisių teko paskanauti ir ministrui Romualdui Dobrovolskiui. Romualdas Konstantinas Dobrovolskis (2001 - 2003 m.) Jam teko srėbti R.Aleknos išvirtą rentgeno aparatų sriubą. Buvo įtariama, kad R.Dobrovolskis pasirašė rentgeno aparato pirkimo sutartį atgaline data, jau nebebūdamas ministras. Po trejus metus trukusio bylinėjimosi - išteisintas. Žilvinas Padaiga (2004 - 2006 m.) Būdamas ministru labiau rūpinosi farmacijos verslu nei sveikatos apsaugos reforma. Tiesa, jo vadovavimo laikotarpiu bylų neužderėjo. Šis ministras labiausiai išgarsėjo iš juodosios Darbo partijos kasos gautais 40 tūkst. Lt, kurie anot jo, buvo skirti uošvio automobilio remontui. Vadovaujant šiam ministrui, buvo pradėta kurti nacionalinė elektroninė sveikatos informacinė sistema, kurios (niekaip neprinokstančius) vaisius tenka raškyti ir dabartiniam ministrui Algiui Čaplikui. Rimvydas Turčinskas (2006 - 2008 m.) Išleido įsakymą, kuriuo Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialą bei jo milijoninį turtą perdavė privačiai bendrovei. Dėl šio sprendimo ministras pripažino klydęs ir minėtą įsakymą atšaukė. Tačiau labiausiai jį išgarsino brangiau nei rinkos kaina nupirkti stabuklingi greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

- Manęs dar neinformavo apie tai, kas ten vyksta. Neturiu jokios specialios informacijos ir man sunku ką nors komentuoti. Žinau tiek, kiek perskaičiau iš laikraščių.

- Tą patį nelemtą penktadienį ir Seimo Antikorupcijos komisija išreiškė nepasitenkinimą ligonių kasų darbu ir ministerijos vykdoma jų kontrolė. Gal šioje srityje planuojama ką nors keisti?
Kad šioje srityje reikėtų didesnės tvarkos, tai be abejo, matome. Gerai, kad Seimo Antikorupcijos komisija dirba ir pradėta judėti į reikiama pusę.

- Kokiu atveju matytumėte galimybę ir toliau dirbti ministro poste?
- Čia turi būti bendras politinis sutarimas. Žinoma, galimi įvairūs variantai. Aš nesureikšminu savo buvimo šioje ministro kėdėje. Bet, kaip sakiau, svarbiausias dalykas yra Liberalų ir centro sąjungos, valdančiosios koalicijos bei Prezidentės sprendimai. Jeigu jie, bent kol kas, išlaikys pasitikėjimą manimi ir nematys didelių kliūčių mano darbui - tuomet galėčiau tęsti darbus.

Komentaras:

Sergejus Muravjovas, “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas:
- Sveikatos apsauga jau daug metų išlieka viena problematiškiausia sritimi Lietuvoje. Kyšininkavimo mastas sveikatos priežiūros įstaigose nusileidžia tik kyšių davimui policijos pareigūnams. 2009 m. “Lietuvos korupcijos žemėlapio” duomenimis, net 56 proc. gydymo įstaigose per paskutinius penkerius metus apsilankiusių gyventojų teigia davę kyšį. 55 proc. ligoninių lankytojų sako, jog buvo supratę, kad jų yra reikalaujama papildomo, atlygio už teikiamas paslaugas. Net 90 proc. žmonių teigia, kad jų duotas kyšis suveikė.
Tai yra aiškios smulkiosios korupcijos apraiškos, kurių mastai iš esmės nesikeičia jau daugelį metų.
Kalbant apie stambiąją korupciją, t.y. politikų ir aukšto rango valstybės tarnautojų korupciją, tenka kalbėti ne vien apie kyšininkavimą. “Lietuvos korupcijos žemėlapio” rezultatai rodo, kad patys valstybės tarnautojai mano, jog labiausiai paplitusios korupcijos išraiškos viešajame sektoriuje yra nepotizmas, t.y. bičiulių ir giminių protegavimas, ir piktnaudžiavimas tarnyba. Apie trečdalis valstybės tarnautojų teigia, kad jų institucijos yra patyrusios politikų spaudimą, kurio tikslas buvo ne valstybiniai, o privatūs politikų interesai.
2008 metų pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas aiškiai parodė, kad, anot verslininkų, viešieji pirkimai sveikatos apsaugos srityje išlieka kaip viena korumpuočiausių viešųjų pirkimų sričių, kur vadinamieji “atkatai” arba neformalūs atsilyginimai gali viršyti 10 proc. nuo viešojo pirkimo sumos. Apskritai pasaulinė praktika rodo, kad sveikatos apsaugos sektorius yra viena korupcijai imliausių sričių dėl didelių viešųjų lėšų srautų ir palyginus nedidelio ekspertų, išmanančių sveikatos apsaugos sektoriaus poreikius, rato. Tai reiškia, kad sprendimai šiame sektoriuje turi būti priiminėjami itin pamatuotai ir atskaitingai.
Tai, atrodo, patvirtina ir patys sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Štai, pavyzdžiui, 2007 m. atlikus pirmąjį Lietuvoje sveikatos apsaugos ir farmacijos sektoriaus skaidrumo tyrimą, paaiškėjo, kad patys gydytojai pažymi būtinybę skaidrinti kompensuojamųjų vaistų sąrašo sudarymą, kaip efektyvią priemonę skaidrumui užtikrinti. Jie taip mano, kad bet kokie neskaidrūs gydytojų ir farmacijos kompanijų santykiai gali atsiliepti ne vien jų reputacijai, bet ir pacientų piniginei bei sveikatai.
Iš bendravimo su “Transparency International” kolegomis žinau, kad daugelyje rytų Europos šalių kyšis gydytojui jau būtų tiesiog nesuvokiamas dalykas.
Tai, kad į STT akiratį pakliuvo aukšto rango valstybės tarnautojas, manau, nieko nestebina. Pastaruoju metu STT veikla iš tiesų suaktyvėjo, bet gerai atlikti tyrimą ar pateikti įtarimus yra tik proceso pradžia. Lietuvoje yra apstu pradėtų ir nebaigtų bylų dėl galimos korupcijos, todėl ir apie šitos bylos svarbą galima bus pasakyti tik pasibaigus teisiniam procesui.
Sistemos pertvarkos irgi gali “užprogramuoti” korupciją. Tai reiškia, kad bet kokios permainos turi būti daromos pamatuotai ir atskaitingai, su aiškiais valdžios veiksmų, skirtų užtikrinti efektyvesnį šio sektoriaus valdymą pagrindimais. Jei pertvarkas vykdantys žmonės nepaaiškina ar negali pagrįsti savo veiksmų, jei nėra konsultuojamasi su visuomene, lauk problemų ateityje. O tai, kad mūsų sveikatos priežiūros sistemoje reikia permainų, manau, aišku kiekvienam.