Studentai medikai eina į „rekrūtus“
Straipsnio vertinimas: / 14
BlogasGeras 
Ketvirtadienis, 10 Gruodžio 2009 11:01
Vilniečių jaunų gydytojų Meškų šeima su dviem mažais vaikais mielai vyktų dirbti į bet kurį Lietuvos miestą, jei tik ten galėtų įsidarbinti abu – ortopedijos traumatologijos rezidentūrą bebaigianti šeimos galva Laurynas ir otorinolaringologės specialybę jau įgijusi Emilija. Dar pavasarį Emilija buvo šventai įsitikinusi liksianti Vilniuje ir dirbsianti puse etato ligoninėje, o puse - poliklinikoje. Betgi prasidėjo krizė ir su ja susiję etatų mažinimai gydymo įstaigoje. O gavusi pirmąją algą moteris ėmė dairytis ir darbo užsienyje.

Talentus vilioja užsieniečiai
Lietuvoje medicinos studijas baigę absolventai gali rinktis rezidentūrą, apie kokią svajoja, tačiau ją baigus laukia nusivylimas. Išsvajotą darbą nebūtinai gausi, alga bus gerokai mažesnė nei rezidento atlyginimas. O darbdaviams užsienyje neįtinka rezidentūros metu įgyta praktika. Tokios nedėkingos situacijos aukomis ir pasijuto jaunų gydytojų Meškų šeima. Juolab kitąmet į rezidentūrą plūstels dvigubas srautas: baigusiųjų studijas ir internatūrą, todėl vienos įdarbinimo agentūros duomenimis, net pusė paskutinio Vilniaus universiteto medicinos fakulteto kurso lanko vokiečių kalbos kursus. Taigi, planuoja išvykti rezidentūrai į Vokietiją, kur ji nors ilgesnė nei Lietuvoje, užtat nieko nekainuoja, o dar rezidentai turi galimybę dirbti gydytojų asistentais ir užsidirbti.
Lapkričio pradžioje organizuotoje medikų talentų mugėje Vilniuje didžiausias susidomėjimas buvo prie bendrovės „Talentų paieška“ stendo. Ji specializuojasi medikų rezidentūrai Vokietijoje paieška. Mugėje pirmą kartą prisistatė ir šalies rezidentūros bazės - Tauragės apskrities, Plungės, Šiaulių apskrities ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, iš privačių gydymo įstaigų - Baltijos–Amerikos klinika ir Medicinos diagnostikos centras. „Krizės ir sunkmečio metu gydytojų mobilumas visuomet padidėja. Informacijos apie užsienio stažuotes ir kursus nuolat trūksta. Sužinojome, kiek jauniems žmonėms yra galimybių išvykti, gauti finansavimą, grįžti. Realiai, kasdieniame gyvenime besisukdamas, tokias galimybes pražiūri“, - po mugės sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas.

Neranda, kur įsidarbinti
Bendraamžiai (29) Emilija ir Laurynas Meškos irgi lankėsi šioje talentų mugėje, bet sau nieko tinkamo nerado. „Mano, ausų, nosies ir gerklės gydytojos specialybė – siauroka, nelabai tokių specialistų reikia. Rajonuose neaišku, ar chirurgijos skyrius išliks, todėl ligoninės tokių specialistų kaip aš nelabai ieško. Bent aš pasiūlymų rajone dirbti negavau“, - sako Emilija. Dabar ji dirba pagal specialybę, bet tik puse etato Antakalnio poliklinikoje. Taip atrodytų, kad ir ortopedų-traumatologų Lietuvai reikėtų, bet realiai – nelabai. Laurynas rezidentūrą atlieka Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Būsimasis ortopedas-traumatologas L.Meška papildomai dar dirba Varėnos ligoninėje, tačiau ši ligoninė irgi nežino, koks bus jos statusas- regiono ar rajono ligoninės. Beje, Varėnoje jaunai vilniečių šeimai kaip ir siūlo butą, Klaipėdoje jos vyras irgi pageidaujamas, bet ką šiuose miestuose veiktų Emilija be darbo?  „Labai daug loristų yra pagyvenę daktarai. Jie dirba ir nesiruošia trauktis, todėl darbo vietos „užšaldytos“. Jau nebematau, kur galėčiau Lietuvoje įsidarbinti pagal specialybę, kurią pasirinkau“, - neslepia nusivylimo Emilija.
Emilija ir Laurynas augina du vaikučius – Nojų (5) ir Miją (3,5). „Kol abu buvome rezidentai, mūsų šeimos biudžetas buvo gerokai didesnis. Aišku, tokia situacija manęs netenkina“, - neslepia Emilija.

Lietuviškos rezidentūros minusai
Emilija kur kas aktyviau nei jos vyras domisi įsidarbinimo galimybėmis Skandinavų šalyse. Nuo rugsėjo ji jau dalyvavo keliuose norvegų ir danų pokalbiuose, vieni rekrūtininkai, ieškoję tokių „aukų“ kaip Emilija, patys į Lietuvą atvyko, kiti  - telefonu pasiteiravo. „Jiems reikia operuojančio loristo. Dabar matau, kad operacinės patirties aš gavau tik dalį, kiek paruošiami rezidentai Skandinavijoje. Pačia rezidentūra čia aš labai patenkinta – ką išmokau, tą tvirtai. Jokia naujiena, kad Lietuvoje otorinolaringologus ruošia daugiau ambulatoriniam, poliklinikiniam gydymui. Bet pagal ką universitetas gali spręsti, kas aš būsiu? Jie mane orientuoja į ambulatoriją, o aš noriu operuoti. Jei yra kryptis mus suorientuoti į šeimos gydytojų grandį, tai tokia trumpa, trejų metų rezidentūra yra pateisinama, bet programa pritaikyta operuojančiam loristui dirbti stacionare. Iš tikrųjų mūsiškė rezidentūra paruošia stiprų ambulatorinį specialistą“, - įsitikino E.Meškienė.
Iš dešimties Emilijos grupiokų, dvi jos draugės jau išvykusios į užsienį.  Iš Lauryno grupės išvyko trys. Dalis kursiokų dar tęsia rezidentūrą, nes otorinolaringologų, šeimos gydytojų ir okulistų rezidentūros programos yra trumpiausios. Beje, kursiokai, studijavę akušerių –ginekologų rezidentūroje, irgi skundžiasi, kad krizė jų įsidarbinimą paveikė, bet stacionaruose visi įsidarbino bent puse etato, taigi, be darbo neliko. Bene geriausiai prasisuko šeimos gydytojai, kurie visu krūviu įsidarbino sostinėje - daugiausiai privačiose klinikose.


Komentaras:
UAB „Talentų paieška“ atstovė Laura Duksaitė, užsiimanti jaunų gydytojų, suinteresuotų studijuoti rezidentūrą Vokietijoje, paieška:
- Susidomėjimas rezidentūros galimybėmis Vokietijoje yra išties didelis. Sunku spręsti, kiek yra realiai apsisprendusiųjų išvykti rezidentūrai Vokietijoje, bet ketinimus yra pareiškę per šimtą paskutinio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų, maždaug pusė kurso. Motyvai yra labai įvairūs, bet pagrindinis yra pasirinkti rezidentūrą tą, kurios nori, ne tą, kuri lieka. Antra, Vokietijoje į rezidentūrą nėra konkurso. Tiesiog visi jauni gydytojai atsiduria darbo rinkoje. Trečia, rezidentūra Vokietijoje nėra niekaip susijusi su universitetu. Lietuvoje rezidentas yra studentas. Vokietijoje rezidentas – gydytojo asistentas. Visi, baigusieji studijas, konkuruoja dėl darbo vietos. Lietuvoje jie konkuruoja dėl rezidentūros vietos. Visas gerumas Vokietijoje, kad baigęs studijas absolventas atsiduria darbo rinkoje. Lietuvoje absolventas nepatenka į darbo rinką. Jis pretenduoja į nustatytą skaičių rezidentūros specialybių vietų. Tas mūsų studentus labiausiai ir domina – rinktis norimą specialybę ir nemokėti už rezidentūrą, kuri Lietuvoje kainuoja iki šimto tūkstančių litų.


Solveiga Potapovienė
  • Darius  - Rezidentura Vokietijoje
    Sveiki, esu KMU internas, domina rezidentura Vokietijoje. Kur butu galima gauti placiau informacijos apie tai?
  • P.  - P.
    UAB „Talentų paieška“ atstovė Laura Duksaitė
  • Darius-Rezidentura Vokietijoje
    Taciau koks yra internetinis puslapis, nes i google ivedus UAB "Talentu paieska" neranda jokios svetaines.
  • Jonas Korsakas
    Parasyk jai Skype:

    laurad-i


    arba e-mail: laura@era.lt

    sekmes
  • kempiniux
    Taip, tai naujos kartos rezidentu problema, greiciausiai JGA surengs eiline konferencija tema:
    "kaip isgyventi baigus rezidentura, kaip pajamos sumazejo per puse?.."
    man tai nelengva - noriu atgal i rezidentura
  • Monika  - sveikatos apsaugos reforma
    Isgyventi nelengva, bet galima. Kas nori likti, turi stumti sveikatos apsaugos reforma. Ir tai reikstu, kad reikia buti tokiais gerais specialistais, kurie nukonkuruotu senesnius pensininkus ar apsileidusius ir netobulejancius gydytojus. Ir reiktu stiprinti privatu sektoriu. Beigi turbut protingai pasisakyti uz sveikatos apsaugos istaigu mazinima. Nes Lietuvoje mediko darbas visur pagal atlyginima yra socialinio darbuotojo darbas, arba kitaip - labdara....
Rašyti komentarą
Asmeniniai duomenys:
 
Komentaras:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img]   
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."

 

Skaitomiausi straipsniai