Ligoniui implantus išrūpinome personaliai, rašydami paraišką vienetiniam užpirkimui.Procedūros reikalingumą turėjo patvirtinti visos universitetinės ligoninės. Užtat metus ir užgaišome“, – aiškina, kodėl taip sunkiai nauja metodika skinasi kelią į Lietuvą doc. Jonas Šidiškis.
Kartu su šiais žodžiais išblėso įsižiebusi ir vėl užgesusi Vilties kibirkštėlė. Vienetinis užpirkimas...Jeigu teisingai suprantu, vienetinis reiškia parodinis. Įsivaizduoju, kiek brangaus laiko, kurį būtų galėjęs skirti li
goniams, sugaišo gerb. doc. įrodinėdamas normaliame pasaulyje seniai veikiančias tiesas ir metodikas. Tarp kitko, Lietuvos Parkinsono draugijos sąrašuose gydytojo vardas Juozas.
Išvada: " ne tau, Martynai,mėlynas dangus." Šliaužioti gimęs , skristi negali. Gyvename valstybėje, kurioje valstybės tarnautojas, tegul tai būna ir ministras, tampa vienvaldžiu karaliumi, nuo kurio malonės priklauso žmonių likimai. O gal karalius užsiauginame patys?
Aktualijos
- Antanas Vinkus - “Verslo ambasadorius 2009”
- Kodėl atsistatydino A.Čaplikas?
- Nuteista pagrįstai
- Ministras tęs pradėtus darbus
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui – apkalta
- Uostamiestyje – aistros dėl Tuberkuliozės ligoninės
- Vadovų algų reitingai – tarp skurdo ir „raškažiaus“
- Biurai nebankrutuoja ir augina ambicijas užsidirbti
- Kaip efektyviai buvo gydomas Afrikos valstybės prezidentas!
- Skandalas dėl pavojingo vaisto
- Už informaciją apie AIDS - kalėjimas
- Metų vadovas' 2009!
| Smegenų stimuliacija padės ligoniui atsikelti |
| Ketvirtadienis, 28 Sausio 2010 09:59 | ||||
 Praėjusį trečiadienį Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) pirmą kartą Lietuvoje sergančiajam Parkinsono liga atlikta giluminės smegenų stimuliacijos per specialius elektrodus procedūra. Dvylika valandų trukusią elektrodų implantavimo operaciją atliko doc.dr. Juozas Šidiškis su kolegomis, Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas. Gydymas vaistais atsidūrė aklavietėje Ligonis, kuriam implantuoti elektrodai, yra 58 metų Stasys Žemaitis iš Alytaus. Alytiškio Parkinsono ligos “stažas” - beveik dešimt metų. Liga jam gana greitai ir agresyviai progresuoja. Vaistai, iš pradžių patenkinamai padėję, vėliau sukėlė medikamentinių komplikacijų, vadinamųjų medikamentinių diskinezijų, kurios tapo sunkesnės už pačius ligos simptomus. Tada gydymas vaistais paprastai atsiduria aklavietėje. Kai taip atsitinka, neurologai siunčia ligonius neurochirurgams. Turtingų šalių metodas Gydymo būdai, taikomi smegenų ir nervų stimuliacijai jau turi specifinį pavadinimą – neuromoduliacija. Pusšimtį metų taikomos destrukcinės požievio branduolių stereotaksinės operacijos yra požievio branduolių „išjungimas“ suardant tam tikras sritis, per kurias sklinda patologinė pulsacija. Ją nutraukus apmažėja pagrindiniai Parkinsono ligos motoriniai simptomai: galūnių sustingimas, drebėjimas, judesių sulėtėjimas. Tačiau suardymo operacijos yra negrįžtamos. Dėl to turtingose šalyse taikomas tik neuromoduliacinis metodas. „Ir mes jau keleri metai to siekiame, bet kol kas nepavyko įveikti ligonių kasų ir ministerijos, kuri sprendžia. Pernai mūsų paraiškas atmetė dėl ekonominės situacijos, - sako doc. J.Šidiškis.- Su sveikatos apsaugos ministru Rimvydu Turčinsku buvo suderinta, kad dešimčiai implantų lėšos bus skirtos jau praėjusiais metais. Sakiau, kad šis ministras bus neilgai, ateis kitas ir prasidės daina iš naujo. Taip ir buvo. O dar atėjo sunkmetis. Šiam ligoniui implantus išrūpinome personaliai, rašydami paraišką. Turėjome dar kartą šį poreikį įrodinėti, pateikti procedūros aprašymus, jos reikalingumą turėjo patvirtinti visos universitetinės ligoninės. Užtat visus metus ir užgaišome“. Operaciją komplikavo ligonio būklė  Praėjusį trečiadienį neuromoduliacinė procedūra Lietuvoje atlikta pirmą kartą, nors doc. J.Šidiškis tokias operacijas tris savaites stebėjo 2004 metais Klivlende (JAV), o prieš trejus metus Suomijoje docentas su kolegomis atliko tokią procedūrą. Elektrodai stimuliacijai implantuojami atliekant funkcines stereotaksines operacijas. Stereotaksinis aparatas padeda neurochirurgams pataikyti į norimą smegenų struktūrą paskaičiuojant taikinio koordinates trijuose metmenyse. Pagal šias koordinates ant nejudamo rėmo, kuris tvirtinamas ant ligonio galvos, neurochirurgai gali į norimą vietą tiksliai įvesti kaniulę arba elektrodą. Koordinačių skaičiavimas užtruko, nes buvo problemiška atlikti magnetinio rezonanso tyrimą sustingusiam ligoniui. „Pogumburinio branduolio koordinačių nustatymas yra pati atsakingiausia operacijos dalis, - kaip primatavimas lemia drabužio kokybę“, - aiškina docentas J.Šidiškis. Vėliau operacinėje atliekama kruvinoji dalis. Abiejose kaukolės pusėse išgręžiamos angutės kaule. Atvėrus dangalą – per smegenų žievę įvedamos mikroadatėlės, kuriomis užrašomas neuronų aktyvumas. Tuomet į pogumburinį branduolį įvedamas elektrodas, kuriuo žiūrima reakcija į stimuliaciją. Kol visi neuronai užrašomi ir išstimuliuojami, irgi užima daug laiko. Trečioji dalis yra pats elektrodų įvedimas. Maždaug vienodai laiko užėmė šios trys procedūros dalys. Galiausiai atliktas stimuliatoriaus implantavimas. Kadangi elektrodai yra lankstūs, juos reikia išgręžtose kaulo angose fiksuoti, todėl procedūra irgi yra itin subtili. Paskui angos uždengiamos plastikiniais dangteliais, dar kartą fiksuojamos, kad elektrodai nepajudėtų. Padės ligoniui atsikelti Stimuliacija bus pradėta, kai sugis žaizda. Tas trunka apie dvi savaites. Paprastai ir užsienyje ligoniai sugyti išrašomi į namus, nors šis ligonis yra gan sunkios būklės, nevalingai juda, tad jam būtų geriau klinikose pabūti ilgėliau. Po operacijos praėjusius dviems dienoms jo būklė buvo analogiška kaip prieš operaciją. Antiparkinsoninių vaistų dozės, kol nebus pradėta stimuliacija, irgi bus skiriamos tokios pačios. Apie procedūros efektą neurochirurgai gali šiek tiek spėti atlikdami mikrostimuliaciją operacijos metu. Sprendžiant iš jos, vienoje ligonio kūno pusėje yra kontraktūrų – sąnarių, raumenų sukietėjimų. Kairės pusės galūnės, ypač peties sąnarys – su distrofiškais pakitimais. Tačiau dešinei pusei tikimasi efekto. Dabar ligonis eina tik palaikomas, todėl tikimasi, kad pradėjus stimuliuoti galės pats atsikelti, vaikščioti tiek, kad bent minimaliai apsitarnautų. Šiam ligoniui tai būtų daugiausia, kuo jam galima padėti. Solveiga Potapovienė
!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."
|
||||
Skaitomiausi straipsniai
- Endometriozė - liga, kelianti pavojų
- Stuburo disko išvarža gydoma ne tik chirurgiškai
- Seksas - antraeilis užsiėmimas?
- Lytinių organų higiena
- Testas vaiko lyčiai nustatyti
- Ar teks rezidentams patiems sau mokėti algas?
- Antakalnio poliklinikoje – dar daugiau dėmesio vaikams
- Ar galima išvengti kiaušidžių ligų?
- Nikolė Kidman: dirbtina gražuolė?
- Vienam gale – kablys, kitam – problema
- Dantys susitaisys patys?
- Ką kunigas veikia ligoninėje?
- Elektros tinklų konkurentai: saulė ir vėjas?
- Mergaitėms laikas pas ginekologą
- Michaelas Jacksonas: uždanga nusileido
- Valstybinės ligonių kasos reforma neišvengiama
- Kelias į vadovo kėdę grįstas rožių spygliais
- Naujas gydymo būdas
- Miegas drauge išgydys visas dienos nuoskaudas
- Ne viskas ekologija, kas ekologiškai kvepia
- Pristatyti sveikatos pertvarkos metmenys
- Kambarinės gėlės - ir puošia, ir gydo
- Aiškėja ligoninių pertvarkos detalės
- Nuo Sodros gelbėjimo iki vaistų piginimo
- Patvirtinti pertvarkos metmenys