Asociacija – bendradarbiavimo įrankis

Aktualijos

Ketvirtadienis, 28 Sausio 2010 10:05

Prieš septynerius metus įkurta Santariškių medicinos įstaigų asociacija (SMĮA) subūrė medicinos įstaigas ir mokslo institucijas vienam bendram tikslui – sukurti Santariškių medicinos miestelį. Žingsnis po žingsnio Santariškėse formuojamas modernus, patogus ir efektyviai veikiantis aukščiausio lygio medicinos įstaigų kompleksas.
„Prieš septynerius metus mūsų įstaigos mažai bendravo, kiekviena tvarkėsi savo darže, ir su kaimynais dažniau susitikdavome tarptautinėse konferencijose. Matėme, kad laukia dideli darbai, kurių pavieniui neįveiksime. Daugelį metų nebuvo sprendžiami teritorijos planavimo ir bendri infrastruktūros uždaviniai. Reikėjo ir bendro atstovavimo kalbantis su miesto valdžia bei kitomis institucijomis“, - Santariškių medicinos įstaigų asociacijos įkūrimo priežastis komentavo jos prezidentas prof. Arvydas Laurinavičius.

- Ar per septynerius metus pasiteisino SMĮA veikla? Kokie pagrindiniai laimėjimai?
- SMĮA misija – „Sukurti Santariškių medicinos miestelį. Vilniui ir Lietuvai“. Spręskite patys. Pirmasis mūsų laimėjimas - miestelio vizijos sukūrimas. Pamatėme bendrą vaizdą, apimantį gydymo, mokslo, mokymo harmoningą išsidėstymą miestelyje, nepamirštant infrastruktūros ir urbanistinių sprendimų. „Miestelis“ nėra tuščias žodis - tai supratome bendraudami su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais ir esame jiems labai dėkingi už entuziazmą ir kūrybingumą. Pakankamai sklandžiai ir greitai pasiekėme, kad būtų patvirtintas Santariškių medicinos miestelio (SMM) detalusis planas. Vėliau aktyviai ėmėme formuoti „Santaros“ slėnio koncepciją. Dabar galvoju, gal kam atrodėme pernelyg aktyvūs, bet buvome labai įsibėgėję savo miestelyje...
Kita veiklos sritis – bendri infrastruktūros klausimai. Čia sekasi sunkiau, neužtenka tik vizijos - reikia rasti labai konkrečių techninių sprendimų ir pritraukti investicijų. Užstrigusios yra parkavimo, visuomeninio transporto, teritorijos tvarkymo ir kitos problemos. Svarbi inovacija galėjo būti vakuuminio transporto sistema tarp mūsų įstaigų ir jų viduje. Esame pateikę investicinį projektą Sveikatos apsaugos ministerijai. Nesulaukę valstybės investicijų, bendromis jėgomis nutiesėme dvi vakuuminio transporto linijas (beje, pirmieji Lietuvoje) tarp VUL Santariškių klinikų, VU Onkologijos instituto ir Valstybinio patologijos centro. Dabar jomis keliauja mėginiai patologijos tyrimams. Efektas akivaizdus. Šiuolaikinėse ligoninėse taip keliauja laboratoriniai mėginiai, vaistai, dokumentai... Apskaičiuota: per darbo dieną ligoninės slaugytoja nueina apie 10 kilometrų. Paverskite tai į laiką ir pinigus.
Tačiau geriausia investicija būtų į informacines sistemas, nes tai „nervų sistema“. Patiko vieno JAV ligoninių tinklo prezidento mintis: prieš 50 metų gydytojai jautėsi dirbantys vienoje įstaigoje, nes buvo viename pastate, dabar – jie naudoja tą pačią informacinę sistemą. Neseniai SMĮA ITT komitetas inventorizavo mūsų informacines sistemas: įstaigose yra apie 20 informacinių sistemų įvairioms veikloms vykdyti, jas galima ir reikia integruoti.

- O šių darbų negalėjo pačios įstaigos padaryti? Ar Asociacija nedubliuoja jų administracijų veiklos?
- SMĮA mums leido pamatyti ir įgyvendinti bendrus interesus. Asociacija yra bendravimo įrankis, leidžiantis priimti bendrus sprendimus. Nemanau, kad šiandien turėtume detalųjį planą, jei būtume taręsi poromis. Asociacija, be finansininko, turi tik vieną darbuotoją, tai kažin ar apskritai gali ką dubliuoti. Jos tikslas - kad įstaigų administracijos veiktų ta pačia kryptimi. Medicininė žodžio „asociacija“ reikšmė: „abiejų akių darbo darna – matomas vienas vaizdas“.

- Kokie dabar pagrindiniai SMĮA darbai, uždaviniai?
- Sugrįžome prie vakuuminio transporto plėtros klausimų. Jau įsitikinome, kad tai veiksminga „kraujotakos sistema“. Greta nutiestų „aortų“, jau reikia kanalo ir VU Vaikų ligoninei. Reikia ir papildomų šakų.
Kitas prioritetas – informacinių sistemų plėtros koordinavimas. Svarbu spręsti ir parkavimo problemą, bet specialistai neranda ekonomiškai gyvybingo modelio be išorinių dotacijų. Nuolatinis darbas - palaikyti bendravimą tarp Santariškių ligoninių ir įstaigų. Ir ne tik vadovų. Vykstant pertvarkos procesams, ypač svarbu išlaikyti vertikalių ir horizontalių ryšių balansą.

- Kaip įsivaizduojate SMĮA, Santariškių medicinos miestelį dar po septynerių, dešimties metų?
- Asociacija bus tokia, kokios reikės jos nariams. O miestelis - vieta, kur susitinka medikai, pacientai ir studentai. Manau, esame suradę harmoningos plėtros viziją, įtvirtintą dar detaliajame plane. Tikiu, kad sunkmečio abejonės praeis. Po dešimties metų matau išdygusių naujų ligoninių, institutų, VU Medicinos fakulteto, Lietuvos medicinos bibliotekos korpusus, sujungtus galerijomis. Įėjęs į ligoninės vestibiulį, užuodžiu kavos ir kepamų bandelių kvapą. Profesorius iš Prancūzijos laužyta lietuvių kalba kalbina porą studenčių, besiruošiančių paskaitai. Iš operacinės ištrūkusi komanda užkandžiauja ir dalijasi savaitgalio įspūdžiais. Skamba tyli fortepijono muzika. Po šia ramybės skraiste pulsuoja dinamiška šiuolaikinė medicina. Žodžiu, nieko labai originalaus, kaip ir kitur.

Santariškių medicinos įstaigų asociacijos narių nuomonės
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas:
- Nuveikti keli reikšmingi visiems Asociacijos nariams svarbūs darbai. Yra paruoštas ir suderintas generalinis planas – Santariškių miestelio planas. Sėkmingai inicijuotas ir pradėtas eksploatuoti „oro paštas“ – vakuuminis paštas tarp ligoninių ir Valstybinio patologijos centro. Pradėti labai reikalingi darbai IT srityje, kuriant vieningą ligos istoriją, pacientų monitoringą.
Pagrindinis Asociacijos privalumas – kartu su kitų įstaigų vadovais galima aptarti bendrus klausimus dėl Santariškių infrastruktūros.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Aleksandras Laucevičius:
- Manau, SMĮA nemažai prisidėjo, kad Santariškių medicinos miestelio vardas Lietuvoje ir toliau siejamas su pažangiausia medicina, kad 2009 m. buvo priimtas sprendimas dėl jungtinio mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santara“ projekto „Jungtinio inovatyvios medicinos centro įsteigimas“ Santariškėse.
Kaip vieną pagrindinių SMĮA privalumų paminėčiau galimybę tiesiogiai pasikeisti nuomonėmis bei informacija apie esamą situaciją. Tai leidžia suformuoti bendrą poziciją ir sprendimus aktualiais klausimais.
Toliau kartu spręsime iš pernai atsineštas problemas. Visoms įstaigoms, jų darbuotojams ir lankytojams aktuali automobilių parkavimo problema. Tvirta ir vieninga SMĮA pozicija labai padeda diskutuojant su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitomis institucijomis. Toliau sieksime ekonomiškai efektyviai naudoti laboratorijų ir kitų padalinių infrastruktūrą.

„Sicor Biotech“/TEVA generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis:
- SMĮA buvo vienas pagrindinių koordinatorių kuriant „Santaros“ slėnį. Manau, šis slėnis bus labai svarbus ir Lietuvos mokslui, ir studijoms, ir verslui.
Mes draugaujame su SMĮA, nes esame kaimynai ir turime daug bendrų sąlyčio taškų.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktorius doc. dr. Juozas Raistenskis:
- SMĮA padėjo įstaigoms išspręsti daugybę bendrų klausimų, susijusių su Santariškių medicinos miestelio infrastruktūra. Bendromis jėgomis rastas sprendimas dėl automobilių parkavimo, vakuuminio pašto tarp įstaigų ar policijos patruliavimo Santariškių miestelyje. SMĮA pasitarimuose priimdavome sprendimus įstaigoms kartu kreiptis į valstybės institucijas – Vilniaus savivaldybę, policijos komisariatą ar kt. Padirbėta ir informacinių technologijų srityje. SMĮA įstaigos teikia bendrus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Atskirų įstaigų informacinių technologijų specialistai bendradarbiauja, kad ligoninių informacinės sistemos, veikiančios atskirose įstaigose kuo geriau „susikalbėtų“ tarpusavyje, kad būtų optimizuotas internetinis ir telefoninis ryšys, o pokalbiai tarp SMĮA narių būtų nemokami.

Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninės direktorius dr. Arvydas Šilys:
- Vienas pagrindinių SMĮA tikslų - daugiau bendrauti. Santariškių medicinos miestelio detalusis planas buvo vienas konkrečių pavyzdžių. Rengiant šį dokumentą buvo suformuoti Santariškių medicinos miestelio plėtros planai. Kiti paminėtini darbai: bendravimas su Teritorinėmis ligonių kasomis, siekiant išsiaiškinti iškilusius klausimus, svarbus ir vakuuminis paštas, realiai parodęs, kokį rezultatą gali duoti įdiegtas technologinis sprendimas, optimizuojantis veiklos procesus.
Laukia daug darbų. Artimiausius galima būtų vardinti ir vardinti: automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų darželis, studijų ir mokslo bendradarbiavimas, vakuuminis paštas, bendrų tikslų siekimas, veiklos derinimas arba darbas su savivaldybe, ministerija ir t.t. Laukia naujos ligoninės statybos.

Vilniaus universiteto prorektorius prof. Juozas Lazutka:
- Mano nuomone, svarbiausi SMĮA nuveikti darbai yra parengtas detalusis planas ir „Santaros“ slėnio programa. Pagrindiniai Asociacijos privalumai: atviros diskusijos, interesų derinimas, operatyvus reagavimas į problemas.
Kokie turėtų būti jos artimiausi darbai? Manau, ateities veiklos strategijos parengimas: ar bus apskritai reikalinga SMĮA, jei visos Santariškių medicinos įstaigos taps vienu juridiniu asmeniu?

Inovatyvios medicinos centro Imunologijos instituto departamento vadovas Mykolas Mauricas:
- Svarbiausi SMĮA nuveikti darbai yra „Santaros“ slėnio strategijos kūrimas, Santariškių ligoninių infrastruktūros optimizavimas, o ypač reikšmingas Santariškių medicinos miestelio plėtros koordinavimas.
Kaip artimiausius svarbiausius darbus paminėčiau „Santaros“ slėnio plėtrą ir tolesnį Santariškių medicinos miestelio infrastruktūros koordinavimą.

Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė:
- Vienas didžiausių SMĮA darbų – detaliojo plano patvirtinimas. Džiaugiuosi, kad tame plane atsiradome ir mes – Lietuvos medicinos biblioteka. Juk biblioteka turi būti ten, kur yra didžiausia vartotojų, mūsų atveju – medikų, mokslininkų, studentų – sankaupa. Biblioteka naudinga ir pacientams – jiems reikia informacijos apie ligą, o tokių žinių galima rasti bibliotekoje.
Dar vienas reikšmingas SMĮA darbas – indėlis į „Santaros“ slėnio kūrimą. Prie pasiekimų paminėčiau SMĮA leidžiamą laikraštį – labai naudinga, kad čia kalbama ne tik apie mokslininkų ir gydytojų laimėjimus, informacijos gali rasti ir pacientai.