Vargas dėl proto

Aktualijos

Vargas dėl proto

Penktadienis, 23 Spalio 2009 12:09

Jolanta Babiliūtė

Kas svarbiau politikui, sumaniusiam pakeisti sustabarėjusį vienos ar kitos sferos mechanizmą? Protas, gal sėkmė... ar sąžinė? Panašūs klausimai nori nenori ima lįsti galvon, kai matai, kaip sunkiai sprendžiami sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos reikalai.
Derybos dėl pertvarkos jau persikėlė į Seimą. Vakar sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką kvietėsi savivaldybių asociacijos valdyba. Ji tik išklausė planus, o savo nuomonę išsakys po savaitės.
Seimo Pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kategoriška - reformą reikia pradėti ne anksčiau kaip vidurvasarį.
Biržų ligoninės atstovas užsipuolė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką pasvalietį konservatorių Antaną Matulą, kad šis savo tėvonijos ligoninę nesąžiningai proteguoja pastarosios nenaudai.
Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Valentinas Mazuronis griaudėja: “Pasiaiškink, kaip čia yra!” Susirinkusieji rajonų gydymo įstaigų vadovai gudriai šypsosi, žinia, Pasvalio ligoninė neblizga, bet nuolaidų į pereinamąjį laikotarpį turi.
Kupiškio ligoninės vadas skuba džiaugtis, kad jau seniai gyvena taip, kaip liepia reforma. Nei chirurgijos, nei reanimacijos - pacientus veža į Panevėžį ar pagal kardiologinę programą į Vilnių ir vargo nemato. Argi? Ligoninė balansuoja ant bankroto ribos. Todėl pasekėjų nelabai matyti, o Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė trauko pečiais - ko čia girtis?
Iš tikrųjų - ko? Kad iki šiol buvusios rentabilios rajono ligoninės, gyvendamos pagal nurodymus, su laiku taps tokios pat varganos?


Šaukit kiek norit. Atsakymas bus vienas - nėra pinigų. Jūs klausiate visai ko kito? Nesvarbu. Vis tiek atsakymas tas pats - nėra pinigų. Norit daugiau logikos? Jos atsiras tada, kai bus pinigų...

Pertvarkos šalininkų kaltinimai neišradingi - kam statėtės, plėtėtės, kodėl pirkote brangius tomografus, imatės sudėtingų operacijų, nepanaikinote gimdymo skyrių ir t.t.
Dalis jų teisingi. Bet iš esmės - per daug abstrakcijų. Sveikatos sistema marga. Vietose aiškiau, kokių paslaugų verta atsisakyti ir kokias, atvirkščiai, būtina išsaugoti, todėl skaičių kalba turi būti paruošta itin skrupulingai. To nėra.
Yra ir kita medalio pusė. Šiandien veikiantys įstatymai tokie, kad net nevykusio vadovo negali pakeisti. O žuvis, žinia, nuo ko gesti pradeda...
Sėdi kokioje Varėnoje senelis ir sako, mačiau aš tų reformų, stogą štai užsidengiau naujutėlį ir laukiu, kol viskas praeis. Paršiuko Čiuko filosofija nepavaldi jokiems permainų vėjams ar skersvėjams. Ir pūsk jam kiek nori į uodegą. Niekas nepasikeis.
Todėl žinančius erzina, kai iš programos be gilesnės analizės ištraukti skaičiai tampa pagrindiniu argumentu sujungimuose bei prijungimuose, tarsi tik juose slypėtų didžiausia ekonominė nauda ir sutaupytų milijonų šaltiniai.
Plika akimi matyti, kad jų yra daugiau, tik pirmenybė gauti kirtį per kelius tenka tam, kuris dar stovi išsitiesęs. Jokia paslaptis, jog nemažai taupymo resursų vis dar slypi prie Sveikatos apsaugos ministerijos prisisteigusių viešųjų ir biudžetinių įstaigų spiečiuje. Ten puikiai tarpsta neišnaikinamas biurų planktonas, nors ir sumažintais atlyginimais dvi valandas per darbo dieną rūkantis arba telefonu namiškiams pasakojantis šaldytuvo turinį, valandą geriantis kavą ir dar tris kamuojantis kompiuterį.
Tik atidarai duris ir iškart išgirsti virtuozo greičiu spragtelint klavišą. Tas spragtelėjimas - tobulas išdavikas, kuris kiekvienąsyk praneša, kad prieš tave - dirbantis tinginys, kiekvienai užduočiai vilkinti atrandantis penkis tūkstančius priežasčių.
Toks planktonas prisidėjo rengiant pertvarkos planus, nes skaičiai neatspindi realios situacijos gydymo įstaigose. Dėl to tos, kurios remontavo operacines, renovavo ir todėl tam tikru periodu teikė mažiau paslaugų, pralaimi prieš silpnesnius konkurentus.
Kai namų darbai atlikti nekaip, atsiranda noras priešintis ir užspaudžia ausis bet kokiems argumentams.
Todėl šiandien tik dalis gydymo įstaigų reformai pritaria, gi dauguma stoja prieš.
Beje, monopolizuota sveikatos draudimo sistema kaip buvo, taip ir lieka - ant tų pačių bėgių. Žinia, ji - visų maitintoja, sunkmečio metu - net išmaldos davėja. Visi choru rėkia, kad pagaliau būtų nustatyti aiškūs paslaugų pirkimo kriterijai, nes be to pertvarka ir sunkmetis tampa beprotnamiu.
Šaukit kiek norit. Atsakymas bus vienas - nėra pinigų. Jūs klausiate visai ko kito? Nesvarbu. Vis tiek atsakymas tas pats - nėra pinigų. Norit daugiau logikos? Jos atsiras tada, kai bus pinigų...
Dar vienas naivus noras pastaruoju metu vis entuziastingiau aptarinėjamas. Pertvarkai paremti būtina pritraukti farmacijos verslą. Gal jau laikas suvokti abėcėlinius dalykus? Socialinė verslo atsakomybė yra lygi nuliui. Jo darbas - pinigus daryti, nepažeidžiant priimtų normų ir įstatymų. Atskiri verslininkai gali užsiiminėti labdara ir tai asmenine iniciatyva daro. Bet kompanijos turi kitų tikslų. Nebent prievarta. Štai jums, buržujai, eilinis fondas baisiai ligai paremti. Sumeskit porą milijonų, keli šimtai tikrai pasieks tikslą. Suveiks. Taip, kaip švenčių reikalingiems žmonėms organizavimas. Kas gaudys naudą? Atsakymo, manau, nereikia.
Pertvarka toks pats procesas kaip ir kūryba. Reikia ne tik idėjos, bet ir klausytojo, to, kuris ją priims kaip savo, aukos laiką, kad pasikeistų pats ir keistų aplinką. Kol kas to nėra. Užtat daug erzelio, ambicijų ir špygų kišenėse.