Per pusnynus klamposim dar mėnesį

Šaltesnė nei įpratai žiema, visuomenėje sukėlė paniką ir davė peno kalboms apie artėjančią pasaulio pabaigą bei klimato atšilimą. Tačiau sinoptikai į tokius pareiškimus atšauna, kad šiemet - pati normaliausia lietuviška žiema, tik ne visi jai buvo pasiruošę. Gyventojai valdžios atstovams grūmoja kumščiais ir reikalauja nuvalyti kelius. Vilniaus miesto meras Vilius Navickas į tokius gyventojų priekaištus atšauna raginimu griebti „šiupelius“ į rankas.

Normalu
Tokią šaltą, tik kur kas trumpesnę žiemą Lietuva išgyveno prieš ketverius metus. Be to, lietuviai jau spėjo pamiršti, kad dar 1995-1996 metais šalčiai be atlydžio kaustė nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.
Taigi klimatologai pataria nusiteikti ilgai žiemai. Tačiau ir tiems, kurie šalčių nemėgsta, žadama „kompensacija“: paprastai, kai laikosi ilga ir šalta žiema, sulaukiama karštos vasaros.
„Vasarį orai bus įvairūs, savaitės pabaigoje spustels šaltukas, žinoma, neišvengsim ir sniego. Todėl prieš išeinant iš namų vertėtų nepamiršti, kad šiemet normali žiema. Ne pavasaris, ne angliška ir ne arabiška, o lietuviška - su šaltuku ir sniegu“, - sako sinoptikas Naglis Šulija.
Perdėto dėmesio šiai žiemai nesupranta ir klimatologė Audronė Galvonaitė: „Nereikia užmiršti, jog Lietuvoje patys šalčiausi yra sausio bei vasario mėnesiai. Todėl nieko nuostabaus, jei užsistovėjusios šalto oro masės inertiškai pereis ir į kovą“. Pasak jos, išlepinti šiltų žiemų, pamiršome, kad tikrasis pavasaris į Lietuvą ateina ne kovo 1 dieną, bet šio mėnesio pabaigoje.
Kaip teigia N.Šulija, žmonių paniką veikia dvi priežastys. Pirmoji, kad žmonės pamiršo, kokios žiemos būna Lietuvoje, nes pastaruosius kelerius metus jos buvo šiltos. Antroji susijusi su marketingu ir soliariumų verslu. „Žmonėms pradėjo patikti plikos bambos, ploni drabužėliai ir ištisus metus įdegę kūnai. Todėl atėjus normaliai žiemai niekas nepasiruošė“, - įsitikinęs sinoptikas.

Nepasiruošę
Kalnai sniego trukdo ne tik autobusams, troleibusams pravažiuoti, bet ir medikams kelia galvos skausmą. Pirmadienį Kauno medikai klampojo per pusnynus nešdami ligonį beveik kilometrą iki greitosios pagalbos automobilio, nes privažiuoti iki vietos neįmanoma. Deja, net ir tokios pastangos neišgelbėjo vyriškio gyvybės. Panevėžio medikams į pagalbą teko kviestis ir gaisrininkų brigadą, pastarieji automobiline cisterna per pusnis nuvažiavo į vienkiemį ir atvežė ligonį iki greitosios pagalbos automobilio. Marijampolės medikų brigada įklimpus automobiliui prie vairo sodino felčerę, o vairuotojas kartu su ligonio sūnum stūmė greitosios pagalbos automobilį. Vilniaus miesto greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė teigia, kad žiemos išdaigos kelia nemažai sunkumų. „Keliai nepravažiuojami, iki ligonio dažnai tenka per pusnynus su visa įranga bristi patiems. Be to, prie sunkios situacijos prisideda ir patys gyventojai. Surikiuoja savo automobilius taip, kad į kiemą praktiškai neįmanoma įvažiuoti. Norėtųsi daugiau supratimo tiek iš valdžios atstovų, tiek ir iš pačių gyventojų. Žinoma suprantame, kad sunkmetis, bet žmones reikia gelbėti. Tegul pagalvoja, kad ir jiems gali atsitikti nelaimė“, - sako V.Pumputienė.

Nesutaupys
Nuspręsta, kad krizės metu nereikia valyti užpustytų gatvių bei šaligatvių. Valdininkai džiaugiasi, kad tokiu būdu bus sutaupyti keli šimtai tūkstančių litų. Tačiau medikai tokius skaičiavimus vadina nepagarba žmonėms. Prarastų milijonų dėl lūžusių kaulų gydymo, sulamdytų automobilių politikai neskaičiuoja. Valstybė, vien gydydama žmonių traumas ir mokėdama nedarbingumo pašalpas, praras milijonus. Taupo tai taupo, o kiek kainuoja žmonių gydymas? Pavyzdžiui, šlaunikaulio lūžis kainuoja apie 4 tūkst. litų, o ambulatorinis gydymas, nedarbingumas - iš viso apie kelis tūkstančius žmogui. Tai toks čia ir „biznis“?
Komentaras:
Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas:
- Keliai šiandien yra paskirstyti dviem atsakingom institucijoms: respublikinius ir regioninius kelius prižiūri Kelių direkcijai pavaldžios kelių priežiūros regioninės įmonės. O kitus, vietinius bei miestų ir miestelių teritorijas, taip pat kaimų kelius prižiūri savivaldybės. Ministerija, kaip atsakinga už kelių tvarkymą regioniniuose ir krašto keliuose, įvykdo visus savo darbus. Keliai yra nuvalomi kasdien. O savivaldybės nespėja susitvarkyti. Bet dėl to visiškai nereikia kaltinti Susisiekimo ministerijos. Sningant, daugelyje Europos šalių keliai iš viso nevalomi. Lietuvoje laikomasi tokios taisyklės net ir sningant valyti kelius, nors dažnai tai yra tik lėšų švaistymas. Man gaila ir medikų, ir automobilių, ir nukentėjusių, bet pagal įstatymą šiandien keliai yra taip padalinti. Savivaldybės turėtų kviestis į pagalbą organizacijas ar įstaigas, kurios turi techniką ir tvarkytis. Labai geras Klaipėdos mero pavyzdys. Susikvietė visus ir liepė, kad būtų nuvalyta. Darbo ėmėsi net ir tos kompanijos, kurios nebuvo laimėjusios konkurso. Savivaldybių vadovybės turi imtis aktyvesnių veiksmų.

Evelina Machova
  •   |81.7.91.xxx |2010-02-08 07:25:14 Anonimas  - ledas
    Mes jau šeštadienį patys namo gyventojai ėmėm kastuvus į rankas ir nusikasėm sniegą... ir niek čia baisaus, visai įdomu buvo
    Atsakyti | Cituoti
  •   |81.7.91.xxx |2010-02-08 07:27:11 Anonimas  - kvintas
    Užjaučiu žmones gyvenančius atokiau miesto, jei jiems prireikė medikų pagalbos... Turbūt ne vienas nesulaukė
    Atsakyti | Cituoti
Rašyti komentarą
Asmeniniai duomenys:
 
Komentaras:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img]   
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."