Aktualijos
- Tūkstantinė premija už užverbuotą mediką
- Nelemtas “pirmavimas” skubina vaikų traumų centrų kūrimą
- Receptų rašymo tvarka - po kritikos volu
- Profsąjungos rengiasi nepakantumo akcijai
- Naujasis kainynas didins priemokas
- Lieknėti sekasi Šilainių poliklinikoje
- Keistas rūpestis
- Ligos diagnozė - nepakankama priežastis gauti antrą pensiją
- Valstybė nebedotuoja būtinų AIDS tyrimų
- “Vietiniai” išgyvenimo sprendimai
- Visuomenės sveikata: rezultatų sulaukti reikia kantrybės
- Protezu pakeitė šūvio subjaurotą veidą
Įdomūs Faktai
Kaip skirstysime pinigus?
Tam davė, tam davė, o tam ne, nes nebeliko – pagal tokį principą gydymo įstaigoms iki šiol buvo skirstomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigai....
/aktualijos/aktualijos/40/1031.html
Gydymas badu – ne išeitis
Ligoninių vadovai pripažįsta, kad sunkmečiu priversti taupyti ir ligonių maistui. Nors, tenka pastebėti, kad šiai sričiai išlaidos braukiamos paskiausiai, o ne pirmiausiai, todėl bado dietos stacionaruose gulintiems ligoniams dar nereiktų ...
/aktualijos/aktualijos/40/683.html
Ar teks rezidentams patiems sau mokėti...
5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau ...
/aktualijos/aktualijos/40/424.html
| Pokyčiams ruoštis reikia rimtai |
| Penktadienis, 24 Liepos 2009 11:02 | ||||
|
- Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas ir Vyriausybė turi galių per teisės aktų pakeitimus inicijuoti pokyčius sveikatos sistemoje. Bet procesas labai sudėtingas, kadangi viską reikia daryti kompleksiškai - keisti įstatymus, parengti žmones, tartis su medikais ir pacientais. Galų gale reikia papildomų išteklių, pavyzdžiui išeitinėms pašalpoms. Bet man atrodo, kad mes kartais šiek tiek per daug sureikšminame valstybės vaidmenį sveikatos sistemoje. Ar ministras gydytojas ar ne, jis žmonių negydo. Gydo gydytojas, o prižiūri slaugytojos. Ir žmonių sveikatos gerėjimas priklauso ne vien nuo ligoninių skaičiaus, o labiau priklauso nuo gydytojų ir kito personalo darbo kokybės. Būtent todėl reikia siekti aukštesnės specialistų kvalifikacijos, kokybiškesnio darbo ir tai, mano manymu, yra reikšmingesni faktoriai žmonių sveikatai, negu kokių nors dviejų ligoninių prijungimas ar atskyrimas. Atlikdami tik sistemos struktūrinius pakeitimus, galbūt šiek tiek sumažinsime išlaidas. Bet nerealu tikėtis, kad tuo reikšmingai paveiksime žmonių sveikatą, nes tarp ligoninių sujungimo ir sveikatos rodiklių nėra vienareikšmiško ryšio. Antras svarbus aspektas yra tas, kad sveikatos sektorius tik iš dalies nulemia sveikatos rodiklius. Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmuo turėtų būti daug didesnis. Ministerija turėtų prisiminti, kad gyventojų sveikatos rodikliai priklauso ne tik nuo sveikatos apsaugos sistemos. Ji turėtų orientuotis ne tik į ligonines, poliklinikas, kitas pavaldžias iš PSDF biudžeto finansuojamas institucijas, bet daugiau dėmesio kreipti kitiems sektoriams. Pavyzdžiui, praėję metai buvo geri tuo, kad apie 20 proc. sumažėjo mirčių keliuose. Taigi dabartinei ministerijos vadovybei norėtųsi palinkėti aktyviau dirbti su kolegomis iš Susisiekimo, Žemės ūkio, Aplinkos ir kitų ministerijų, nes sveikatos apsaugos ministrui tiesiogiai nepavaldžių veiksnių korekcija dažnai duoda didesnį efektą. Ekonominio nuosmukio sąlygomis sunku tikėtis papildomų pinigų sveikatai, todėl naudingiau būtų vadovautis platesniu požiūriu. - Pakomentuokite Pasaulio banko išvadas, esą Lietuvoje perdaug ligoninių ir jos neracionaliai naudoja lėšas. - Manau, kad nėra ko ypatingai komentuoti. Jeigu paimtume Pasaulio banko išvadas prieš kokius penkiolika metų arba Pasaulio banko išvadas, skirtas Ukrainai, Tadžikijai, Lenkijai ir kitoms šalims, pamatytume tuos pačius teiginius. Tai standartiniai Pasaulio banko teiginiai, juose nėra nieko naujo. Bet jeigu palygintume Europos statistiką, tai pamatytume, kad pas mus ne tiek jau daug pacientų, tik šiek tiek daugiau, negu Europos vidurkis. Bet yra šalių, pavyzdžiui Vokietija, kurios guldo daug daugiau ir Pasaulio bankas jų nekritikuoja. Kita vertus, šnekėti, jog sveikatos apsaugai skiriama per daug pinigų, yra ne visiškai korektiška, nes mes pagal finansavimą esame vieni paskutiniųjų ir dar daugelį metų tokie būsime. Kiekvieną pasiūlymą ar išvadas reikia vertinti, bet ši Pasaulio banko analizė tikrai nėra iš tų, kuri leistų gauti papildomos informacijos. Visa informacija ir anksčiau buvo žinoma. Jau nekalbant apie tai, kad pasitaikė klaidų. Socialinio draudimo analizė atlikta žymiai rimčiau. Susidaro įspūdis, kad sveikata nebuvo specialių tyrimų objektas. - Vis dėlto ši analizė tampa vienu argumentu, kodėl reikia pertvarkyti sistemą. Ar korektiška remtis paviršutiniška analize? - Manau, kad tikrai ne. Atsiminkime laikotarpį, kai Pasaulio bankas Lietuvoje rimtai dirbo metus dvejus ir ilgiau, teikė rekomendacijas, o ne atvažiuodavo savaitės misijai. Taip atsidaro ligoninių restruktūrizacijos programa. Jeigu norime ką nors padaryti, pradėti veikti galima iš pradžių atlikus normalų tyrimą, o ne sakyti, kad per mėnesį viską išsiaiškinsime ir padarysime. Tokių užkeikimų per Nepriklausomybės metus mes girdėjome dešimtis ir visi jie kaip taisyklė greit pasimiršdavo. O norint normalaus proceso, jam ir reikia normaliai ruoštis. Jeigu bus atlikta rimta analizė, bus analizuojami visi galimi variantai, tada bus galima galvoti, kad vyksta rimtas pasiruošimas pokyčiams. Galbūt ministerija taip ir darys, bet kol kas nepanašu. Kol kas, mano galva, yra ad hoc reakcija, bet tai nėra bandymas imtis rimtų pokyčių sveikatos sektoriuje. Kalbėjosi Algirdas Valentas
|
||||
Apie sveikatos priežiūros sistemos pertvarką kalbame su M.Romerio universiteto docentu Gediminu Černiausku.Skaitomiausi straipsniai
- Endometriozė - liga, kelianti pavojų
- Stuburo disko išvarža gydoma ne tik chirurgiškai
- Lytinių organų higiena
- Kambarinės gėlės - ir puošia, ir gydo
- Seksas - antraeilis užsiėmimas?
- Testas vaiko lyčiai nustatyti
- Ar galima išvengti kiaušidžių ligų?
- Miegas drauge išgydys visas dienos nuoskaudas
- Mergaitėms laikas pas ginekologą
- Ar teks rezidentams patiems sau mokėti algas?
- Antakalnio poliklinikoje – dar daugiau dėmesio vaikams
- Kai užpuola makšties infekcijos
- Nikolė Kidman: dirbtina gražuolė?
- Vienam gale – kablys, kitam – problema
- Vytenis Pauliukaitis: gyvenimas gyvataro ritmu
- Dantys susitaisys patys?
- Kas žinotina apie ginekologines operacijas
- Ką kunigas veikia ligoninėje?
- Elektros tinklų konkurentai: saulė ir vėjas?
- Naujas gydymo būdas
- Michaelas Jacksonas: uždanga nusileido
- Valstybinės ligonių kasos reforma neišvengiama
- Kelias į vadovo kėdę grįstas rožių spygliais
- Aiškėja ligoninių pertvarkos detalės
- Ne viskas ekologija, kas ekologiškai kvepia
- Pristatyti sveikatos pertvarkos metmenys
- Plaučių uždegimu sergama ir vasarą
- Biomedicinos studijos – vienos populiariausių Lietuvoje
- Tempimo pratimai sveikatai ir figūrai
- Auskarai intymiose kūno vietose
- Kaip prižiūrima nėščioji poliklinikoje
- Susuko radikulitas
- Nuo Sodros gelbėjimo iki vaistų piginimo
- Viktorija Beckham: „dantų krapštukas“ keičia stilių
- Marius Viršila: “Turiu atsigriebti už sarkomos pavogtus metus”
- Vaistų antkainiai - būti ar nebūti?
- Vaistams liks galioti lengvatinis PVM
- Gydymas badu – ne išeitis
- Herpis – tavo lūpų priešas
- Kenksmingiausi, bet deja skaniausi produktai
- Alkoholinių psichozių gydymas Šiauliuose
- Patvirtinti pertvarkos metmenys
- Ar žinote savo plaukų tipą?
- Kas geriau: sveikos ar gražios krūtys?
- Intymumas nėštumo metu ir pagimdžius
- Viktoras Cojus – paskutinis roko herojus
- Metų vadovas' 2009!
- Poliklinikos direktoriaus konkurse - laikmečio grimasos
- Gydytojo chemoterapeuto hobis Nr. 1 - krepšinis
- Švarutėliame Smiltynės paplūdimyje nuleista, o nesutvarkytoje Melnragėje plevėsuoja Mėlynoji vėliava