Garliavos istorijos prisiekusieji - psichologiškai palūžę
Po mažosios mergaitės Garliavoje perdavimo jos motinai L.Stankūnaitei prie Prezidentūros surengtas nesankcionuotas mitingas. Žmonės raudojo, degino žvakutes, šaukė „gėda“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Sigitui Mecelicai.
Donorai – kraujo rinkodaros girnose
Donorai traukiami į pirmąsias kovos dėl kraujo linijas. Šventas altruizmas, skatinamas už mokesčių mokėtojų ir rėmėjų pinigus, persipina su rinkodara, kurios tikslas – gauti daugiau kraujo ir apsaugoti savo rinką....
Adolfas Berūkštis: „Sunku suprasti tą J.Pinskų“
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (VUAL) pastatų nuomos projektas nebuvo patvirtintas Vilniaus savivaldybės tarybos nariams nepritarus. Beje, vietoj diskusijų ir svarstymų, įsižiebė neeilinės aistros. Straipsniai dienraščiuose, darbuotojų piketai, pagaliau sumaištis tarp...
Įvykiai Garliavoje: mergaitė perduota L. Stankūnaitei, sulaikyti 39 asmenys, tarp jų - A. Skučienė ir L. Kedienė
Ankstyvą ketvirtadienio rytą įvykdytas teismo sprendimas - po pusantros valandos trukusios operacijos mergaitė paimta iš laikinosios globėjos Neringos Venckienės namų ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. 08 val. 32 min. Paaiškėjo, jog po...
Klaipėdoje stebuklingai išgelbėtas jūrininkas, iš Afrikos parvykęs su plyšusia aorta
Plyšus aortai 9 paros be pagalbos Liberijos ligoninėje, skrydis iš Afrikos su persėdimu Prancūzijoje namo ir Klaipėdoje medikų stebuklas – apie 10 valandų trukusi sėkminga operacija, pranešė LNK „Žinios“.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba vėl tampa politikų peštynių objektu
Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT) ne kartą keitė savo pavadinimą ir buvo mėtoma iš vieno šeimininko glėbio į kitą. Jos senbuviai prisimena, kad tarnybos pavaldumas buvo keistas gal septynis kartus.
Seimo priimta: nuo 2016 metų vaistinės darbo laiku joje turės dirbti bent vienas vaistininkas
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tai įteisino Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Sveikatos reikalų komiteto patobulintas su europine...
Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą
Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne...
Profesinės dienos išvakarėse – apie (ne)išspendžiamus slaugos rebusus
Vieša paslaptis, kad sveikatos priežiūros įstaigose ima trūkti slaugytojų, nes šios profesijos atstovai labai paklausūs užsienio šalyse. Ten jie labiau vertinami, jų laukia lengvesnis darbas ir skalsesnė duona. Specialistai gi...
| Mantas Paulauskas: „Geros idėjos pritraukia rėmėjų“ |
| Ketvirtadienis, 26 Sausio 2012 09:43 | |||
|
Lietuva Europoje pirmauja pagal nejudrumą. Visuomenės sveikatos biurai skaičiuoja, kad kas šeštas moksleivis turi sveikatos sutrikimų, o po kelerių metų sveikus tautiečius galėsime suskaičiuoti ant pirštų. Pasak ekstremalaus sporto mėgėjo Manto Paulausko (35), laikinai einančio VšĮ „Sveikas miestas“ vadovo pareigas, norint priversti liaudį sportuoti reikia ne trypčioti vietoje, o įgyvendinti net ir pačias keisčiausias idėjas.
- Šiuo metu laikinai vadovauji VšĮ „Sveikas miestas“, kuris buvo įkurtas vietoje Vilniaus sveiko miesto biuro. Ar jūsų ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro funkcijos nesidubliuos. - Tikrai ne. Mes labiau rūpinsimės sportine veikla, kuri aprėps ne tik sveikatinimo mankštas, bet ir masinius sporto renginius, tokius kaip velomaratonas, maratonas ir panašiai. Be to, sostinės gyventojams siūlysime išbandyti ir netradicines sporto šakas. Tiksliau, būsime organizatoriai. Be abejo, pagelbėsime ir Vilniaus visuomenės sveikatos biurui. Dabar bendradarbiaujam rengdami antra konkurso „Sveikuolių - sveikuolis“ turą. Reikia keisti požiūrį, kad sveikatinimas ar visuomenės sveikata yra nuobodu. - Kas gi, tavo nuomone, yra „sveikas miestas“? - Sunku net tiksliai įvardinti. Ir šiandien prisimenu, kuomet prieš penkiolika metų mokiausi Danijoje, nedideliame miestelyje, kur mokyklos sporto salę galima buvo transformuoti į įvairiausius aikštynus. Pradedant krepšinio aikštele, baigiant gimnastikos sale. Po pamokų vaikai bėgdavo ne namo, o į sporto salę. Tuo tarpu Lietuvoje nei suaugusieji, nei vaikai tokių sąlygų nelabai turi. Išeitis - sporto klubas, bet reikia pripažinti, kad ne kiekvienas gali sau leisti tokią pramogą, kainuojančią kelis šimtus litų. Mano galva, sveikas miestas neatsiejamas nuo sporto, judėjimo, bet tam turi būti sudarytos sąlygos. - Sporto aikštynai - seniai keliama problema, tačiau ją sprendžiant nelabai kur pasistūmėta. Manai, kad jums, trims entuziastams, pavyks visą tai išjudinti? - Turiu nemažai patirties. Ne vienerius metus organizavau įvairiausius ekstremalaus sporto renginius. Buvau vienas iniciatorių, kad sostinėje atsirastų riedučių ir riedlenčių parkas prie Baltojo tilto. Gal iš šalies atrodome dideli entuziastai ar net beviltiški svajotojai, tuo labiau žinant visą biurokratinę tvarką,turbūt ne vieną ir ne du kartus teks galvą daužyti į sieną, bet sėdint vienoje vietoje tikrai nieko neįvyks. Suprantu, kad savivaldybės biudžetas nesidaugina ir pinigų yra tiek, kiek yra, bet iš patirties žinau, kokio renginio reikia, kad pritrauktume ir rėmėjų. Žinoma, nesitikiu, kad visi mūsų parengti projektai bus patvirtinti, bet jei bent pusė, jausiuosi nemažai prisidėjęs prie sostinės gyventojų sveikatinimo. - Tavęs klausantis susidaro įspūdis, kad galėtum patarti įvairiausioms sporto organizacijoms, kurios skundžiasi niekaip nesurandančios rėmėjų... - Taip. Kaip tik prieš kelias dienas galvojome, kaip pagelbėti neįgaliųjų krepšinio komandai, kuri tarptautiniu mastu skina pergales, bet, deja, nesulaukia nei reikiamo valdžios dėmesio, nei finansavimo. Norint sudominti rėmėją reikia žinių ir patirties vadybos srityje. To organizacijoms dažnai pritrūksta. Kaip pavyzdys, Tai chi mankštos, kurias remia Kinijos ambasada. Svarbiausia idėja ir noras. - Teigiama, kad žmonių požiūris į sportą po truputį keičiasi. Ar pastebi tokias tendencijas? - Gal šiek tiek. Tačiau, kol nesusitvarkysime infrastruktūros, tikėtis greitų rezultatų neverta. Kad ir kaip nesinorėtų politikuoti, bet tam, kad žmonės sportuotų, pradėtų daugiau judėti, reiktų pakeisti ne vieną ir ne du šiltame poste sėdinčius „funkcionierius“, kuriems vienintelė egzistuojanti sporto šaka - krepšinis. Ką jau kalbėti apie tai, kad nacionalinis stadionas statomas kelerius dešimtmečius, bet vis dar primena vaiduoklį. Pritariu, kad žmonės vis dažniau renkasi aktyvesnį gyvenimą ir laisvalaikį, bet žvelgiant pasauliniu mastu esam visiškam „užpakalyje“.
Komentaras:
 Vilniaus meras Artūras Zuokas: - Pripažįstu, kad anksčiau Vilniaus sveiko miesto biuro ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro funkcijos ir paslaugos šiek tiek dubliavosi. Sveiko miesto biurą turėjome naikinti dėl teisinių procedūrų. Nors buvo kalbama, kad visuomenės sveikatos biuras gerokai silpnesnis, tačiau jis turėjo išlikti, nes turėti tokią įstaiga esame įpareigoti Sveikatos apsaugos ministerijos. Vilniaus sveiko miesto biurą reorganizavome ir vietoje jo buvo įkurtas „Sveikas miestas“. Aiškiai apibrėžėme šių dviejų įstaigų funkcijas. Dabar visuomenės sveikatos biuras atlieka tik tą funkciją, kuri deleguota valstybės, o visas sveikatinimo programas, šventes, iniciatyvas, maratonus, velomaratonus organizuos „Sveikas miestas“. Tokį sprendimą priėmėme tam, kad į šias veiklas būtų įtraukta kuo didesnė dalis gyventojų. Kiekvienas turi dirbti savo darbą: valstybės tarnautojai užsiimti stebėsena, ataskaitų rengimu ir panašiai, o entuziastingas jaunimas - aktyviai rūpintis tikrąja sveikata. Vilniuje tiek daug aktyvių žmonių, kurie norėtų rengti vienokius ar kitokius sporto renginius. Todėl turime jiems sudaryti galimybes tai daryti, padėti jiems, o ne konkuruoti. Kalbino Evelina Machova .gif){kind=small}
|
