Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, atsakingas už sveikatos klausimus, Jonas Pinskus šią savaitę, pradėjo susitikimus su savivaldybei priklausančių gydymo įstaigų vadovais. Iš viso planuojama susitikti su 20 Vilniaus miesto gydymo įstaigų vadovų. Kol kas tokie susitikimai vyksta kasdien. Vėliau planuojama su vadovais susitikti bent kartą į ketvirtį. 

- Kiek Vilniaus gydymo įstaigų vadovų jau spėjote priimti ir apie ką kalbėjotės?

- Vien per pirmąją susitikimo dieną savivaldybėje apsilankė trijų gydymo įstaigų vadovai: anksti ryte susitikome su Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriumi dr. Arūnu Grigaičiu, o po pietų - su Vilniaus centro poliklinikos direktoriumi dr. Kęstučiu Štaru bei Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktoriumi dr. Jonu Kairiu. Tai – darbiniai pokalbiai su Vilniaus gydymo įstaigų vadovais. Kalbėjomės apie biudžetą, ligoninių problemas ir galimas investicijas.

- Kuris vadovas atnešė geriausių žinių?

- Ramu Vilniaus Antakalnio poliklinikoje: gerai tvarkosi, neturi skolų. Netgi atvirkščiai, kaip pats direktorius pajuokavo, yra prisiauginę „lašinių“. Su poliklinikos vadovu A.Grigaičiu apsitarėme perspektyvas ir jau įvykdytus projektus, pagalbos galimybes vykdant naujus iššūkius. Vilniaus Antakalnio poliklinika šiuo metu baigė keturis projektus iš Europos Sąjungos lėšų, kurių rezultatais jau naudojasi poliklinikos pacientai.

Ateityje planuoja tęsti poliklinikos apšiltinimo projektą, renovuoti aukštuminį poliklinikos pastatą (pakeisti langus, radiatorius, šiluminį mazgą), gerinti paslaugų kokybę ir reabilitaciją. Kartu su Vilniaus Šeškinės poliklinika vykdys informacinių technologijų projektą, kuriame iš viso dalyvaus 11 gydymo įstaigų.

- Kokiais planais su jumis pasidalino vienos didžiausių sostinės poliklinikų,Vilniaus centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras?

- Kalbėjome apie poliklinikos biudžetą. Vienas iš Vilniaus centro poliklinikos planų – investuoti 10 milijonų litų į Pylimo gatvėje esantį pastatą - šios poliklinikos senamiesčio filialą - esantį netoli stoties Halės turgaus. Jame norima įrengti „hospisą“: įstaigą, kurioje žmonės galėtų praleisti paskutines savo gyvenimo savaites.

Kaip žinia, tokiems ambicingiems projektams rasti lėšų, kiek prireiktų jų realizavimui, sudėtinga. Todėl daug diskutavome, ar iš viso verta tiek investuoti. Gyvename sunkmečiu. Paraginau K.Štarą paieškoti kitų variantų arba stipresnių teiginių apsiginant šį projektą. Man jų pritrūko.

- Kokios naujienos Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje?

- Šiuo metu ši poliklinika laukiai šaukimo pateikti paraišką projekto įgyvendinimui pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“, kad galėtų mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas.

Komentaras:

 Vilniaus centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras:

 - Kol kas svarstome tik galimo „hospiso“ galimybės. Jį norėtume įsteigti Vilniaus centro poliklinikos senamiesčio filiale. Mūsų poliklinika teikia slaugos – tarp jų ir paliatyvios –paslaugas ir matome, kad yra žmonių, kurie neturi artimųjų ir jiems jau nedaug likę gyventi. Todėl norėtume įrengti centrą, kuriame jie paskutines dienas galėtų praleisti saugiai ir oriai. Pasaulyje yra daug tokių centrų. Viename iš jų Vokietijoje savaitę viešėjo mūsų poliklinikos atstovai. Tokiuose centruose guli po kokius aštuonis pacientus, o juos aptarnauja labai daug – gal 80 - savanorių. Bėda ta, kad Lietuvoje slauga nėra reglamentuota – neapsisprendžiama, ar tai – socialinė, ar sveikatos sritis, o „hospiso“ reikalaujantys ligoniai nereikalingi nei vieniems, nei kitiems. 

Kalbino Audronė Baltkojytė