Nuo 2008-ųjų vis traukėsi išlaidos ne pačioms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms: vis mažiau pramogaujama restoranuose, rūpinamasi poilsiu ir kultūrinėmis reikmėmis, skiriama pinigų būstui atnaujinti, rečiau keičiami drabužiai ir avalynė.

Tačiau taupant lengviau atsisakyti naujo drabužio ar bilieto į teatrą nei žalingų įpročių: išlaidos alkoholiui ir tabakui nuolat auga.

Praėjusiais metais per pirmuosius devynis mėnesius šioms prekėms buvo skirta 0,39 mlrd. litų ir tai sudarė 7,6 proc. mėnesio išlaidų, 2010-aisiais – 0,36 mlrd. litų (8 proc.).

Tuo tarpu poilsis ir kultūra 2011-aisiais surijo 5,9 proc. gyventojų išlaidų, švietimas – 1,8 proc. Šioms reikmėms nuo 2008 metų išleidžiama vis mažiau pinigų.

„Išlaidas alkoholiui ir tabakui išaugino padidėjusios jų kainos. O poilsis ir kultūra tiesiog laukia geresnių laikų”, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Anot jos, šįmet žmonių gerovė priklausys tik nuo jų pačių sugebėjimo tinkamai planuoti išlaidas ir taupyti.

Rūkė daugiau

2011-aisiais cigarečių Lietuvoje buvo parduota 11 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Tiesa, 2010-aisiais prekyba rūkalais traukėsi 36 proc., palyginti su 2009-aisiais.

Latviai praėjusiais metais nupirko 5 proc. daugiau cigarečių nei 2010-aisiais, estai – 1 proc. mažiau.

Lietuviai pernai stipriojo alkoholio pirko 5 proc. mažiau nei 2010-aisiais, sidro ir alaus – 5 proc. daugiau.

Latviai pernai išgėrė 1 proc. mažiau stipriojo alkoholio, o sidro ir alaus – tiek pat, kiek 2010-aisiais. Estai stipriojo alkoholio pirko 3 proc. mažiau, o alaus ir sidro – 2 proc. daugiau.

Šaltinis: „ACNielsen Baltics”

 Aida Murauskaitė, lrytas.lt