Prekybos centre “Panorama” eksponuojama pasaulyje sensaciją sukėlusi žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibition“ nepaliko abejingų ir lietuvių. Vieni šios parodos negalėjo sulaukti ir įsitikinę, kad tai menas bei puiki šviečiamoji priemonė, kiti tvirtina, jog - pasityčiojimas iš žmogaus kūno. 

Kūnai ir maistas – vienoje vietoje

„Šią parodą vertinu labai neigiamai. Į ją neisiu ne tik aš, bet ir mano aplinkos žmonės. Žmogaus palaikų demonstravimas prekybos centre, kuriame čia pat pardavinėjami ir maisto produktai, prasilenkia su bet kokia sveiko proto logika. Net ir tie mano pažįstami, kurie mėgsta apsipirkti šiame prekybos centre, parodos metu jį aplenks. Sveikai mąstantys žmonės supras, kad prekybos centras – ne vieta tokiai parodai”, - „Lietuvos sveikatai“ sakė kunigas, gydytojas, bioetikos specialistas, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų profesorius Andrius Narbekovas.

Eiti į šią parodą nežada ir Valstybinio patologijos centro direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas Laurinavičius.

„Nesu matęs šios parodos, taigi sunku komentuoti. Vis dėlto manau, kad gali susikirsti kultūrų skirtumai - katalikai ir protestantai kitaip žiūri į mirusio žmogaus kūną. Aš pats į tą parodą neisiu ir vaikų nevesiu. Tai, kas revoliucinga, visuomet įdomu, bet demonstruoti šį meną pasirinkčiau gal kitoje aplinkoje”, - sakė A.Laurinavičius.

Įžvelgia komerciją

A.Narbekovas įžvelgė ir dar vieną šios parodos blogybę – žmogaus kūno (lavono) dalių naudojimą komerciniais tikslais.

“Bandoma prisidengti švietimu, tačiau iš tiesų veikiama ne edukacijos, o komercijos tikslais. Juk parduodami bilietai tarsi į pramogą, kurioje parodos lankytojai matys konkrečias žmogaus kūno (lavono) dalis. Švietimo tikslai yra kitokie. Su kokia pagarba mus, tuometinius medicinos studentus, profesoriai mokė žiūrėti į žmogaus kūną. Jų nuomonė apie netinkamą elgesį su mirusio žmogaus kūnu buvo labai negatyvi”, - sakė bioetikos specialistas.

A.Narbekovas prisiminė atvejį, kai vienai studentiškai šventei studentai iš anatomijos katedros pasiskolino žmogaus skeletą ir per visą miestą į kitą jo galą nusivežė.

„Kilo didžiulis skandalas, o toks studentų poelgis profesūros buvo įvertintas kaip didžiausia nepagarba žmogaus kūnui ir jo skeletui. Studentai buvo nubausti – jiems teko išplauti ir pakeisti tirpalus rūsiuose esančiose talpose, kuriose laikomi lavonai. Akiai, o tuo labiau nosiai, tai tikrai nemalonus reginys, bet studentams buvo gera pamoka“, - prisiminė A.Narbekovas.

Pavyzdys, kaip negalima elgtis

Bioetikos specialistas prisiminė, kad ir Vilniaus universiteto medicinos katedros profesūra labai griežtai žiūrėjo į atsitiktinį žmogaus norą pamatyti žmogaus lavoną ar jo skrodimą, manė, kad tai – netinkama praktika.

„Kai kuriose šalyse ši paroda buvo uždrausta. Be abejonės, makabriški dalykai traukia žmones, bet nereikėtų tokių parodų organizuoti smalsumui patenkinti. Tai nesutelpa į jokius padorumo ir pagarbos žmogaus palaikams rėmus. Kur žiūri sveikatos centrų specialistai, tikrinantys vieno ar kito produkto netinkamą laikymą, o čia mes prekybos centre atidarėme lavoninę ir dar už pinigus. Pateisinu preparavimą ir tyrinėjimą moksliniais tikslais, naudojimą norint išmokti operuoti, anatomiškai pažinti žmogaus kūną. Tačiau viskam yra ribos. Sveiko proto žmogui nesinorėtų iš žmogaus kūno daryti kažko, kas teiktų pramogą. Apskritai ši paroda – pavyzdys, kaip negalima elgtis su žmogaus kūnu ”, - sakė A.Narbekovas.

Kruopštus preparatorių darbas

Tuo tarpu Kauno medicinos universiteto Anatomijos instituto vadovas profesorius Dainius Pauža žmogaus kūnų parodą rekomenduoja aplankyti visiems, ne tik mediciną studijuojantiems studentams. Anot jo, stebėti Giunterio von Hagenso anatomijos teatrą savotiškai įdomu, retas geba taip aistringai pasakoti apie žmogaus anatomiją.

Vis dėlto profesorius prasitarė, kad mokslininkai G. von Hagenso modelių niekada netyrinės, nes tai ne gamtos kūriniai, o kruopščių preparatorių rankų darbas.

„Palaikų spalva, konsistencija, svoris, sudėtis – viskas netikra. Žinoma, studijuojantiesiems anatomiją jie labai praverstų. Tačiau plastinatai negali išstumti, pavyzdžiui, šimtus metų mokymams naudojamų skysčiuose sumaniai užkonservuotų palaikų. Pagaliau, jokie modeliai niekada nepakeis kruopščios, individualios palaikų disekcijos (skrodimo) ir preparavimo (anatominių preparatų ruošimo)“, - įsitikinęs D.Pauža.

Reikalavo didelio žmonių srauto

Paklausti, kodėl į Vilnių atvežamos parodos vieta pasirinktas prekybos centras, organizatoriai tvirtino, jog to pageidavo parodos kūrėjai.

„Jie reikalavo, kad paroda būtų rodoma tris mėnesius. Vilniuje realiai neįmanoma susitarti, kad kuri nors vieta būtų uždaryta tiek laiko – parodos centras liktų be veiklos, eksponuodamas tik vieną parodą. Pagrindinis reikalavimas buvo didelis žmonių srautas. Analogiškos parodos prieš dvejus metus vyko Latvijoje ir Estijoje, beje, taip pat prekybos centruose ir tai nesukėlė pasipiktinimo. Rytų ir Vidurio Europos šalyse tai yra įprasta vieta. Lietuviai, matyt, išskirtinė tauta“, - „Lietuvos sveikatai“ sakė koncertinės agentūros “Macroconcert” komunikacijos vadovas Aivaras Gelžinis. Anot jo, paroda įkurta antrame prekybos centro aukšte. Patalpos visiškai atskirtos nuo praeivių. Į parodą gali patekti ir vaikai, tačiau tik lydimi suaugusiųjų.

Prieš keletą metų kilo skandalas Lenkijoje, kai Varšuvos prokurorai iškėlė baudžiamąją bylą dėl 13-os žmonių palaikų eksponavimo viename prekybos centre. Esą reginio rengėjai nesutvarkė visų dokumentų, tad galimai išniekino nenustatytos tapatybės mirusiųjų kūnus. Be to, įtarta, kad G.von Hagenso tėvas galėjo būti atsakingas ir už 60 lenkų žūtį.

Apie tariamus G.von Hagenso tėvo saitus su nacių SS pranešė Vokietijos ir Lenkijos žiniasklaida., bet G. von Hagensas advokatams pradėjus tyrimą nepateikta jokių įrodymų. Pats tėvas, 90-metis senolis, ta proga apklausiamas esą pasakė, kad vokiečių kariuomenėje dvejus metus tarnavo virėju ir vietoje šautuvo kilnojo samtį.

Vis dėlto, plėsdamas daugiamilijoninį parodų verslą daugelyje šalių, G.von Hagensas dar nė karto neįklimpo dėl donorų, palaikų gabenimo ar kitų teisės, etikos pažeidimų.

O paroda neatsigina lankytojų. Nuo 1995 metų Žmogaus kūno parodas 50-yje pasaulio miestų matė per 29 milijonus lankytojų (iš jų 11 milijonų – Europoje). Anot parodos organizatorių kartą per vieną dieną atėjo net 22 tūkst. smalsuolių, kitąsyk lankytojai laukė eilėje po 10 valandų, o dar buvo, kad jų suplūdo tiek, jog paroda veikė dieną ir naktį, 64 valandas iš eilės.

Su žmogaus kūno paslaptimis jau yra susipažinęs nemažas būrys garsenybių: verslininkas B. Gatesas, aktoriai L. DiCaprio, A. Kutcheris, B. Willisas, D. Moore, D. Hasselhoffas, prieš porą metų Anapilin iškeliavęs M. Jacksonas, buvęs Niujorko meras E. Kochas ir daugelis kitų. 

Audronė Baltkojytė