Garliavos istorijos prisiekusieji - psichologiškai palūžę
Po mažosios mergaitės Garliavoje perdavimo jos motinai L.Stankūnaitei prie Prezidentūros surengtas nesankcionuotas mitingas. Žmonės raudojo, degino žvakutes, šaukė „gėda“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Sigitui Mecelicai.
Donorai – kraujo rinkodaros girnose
Donorai traukiami į pirmąsias kovos dėl kraujo linijas. Šventas altruizmas, skatinamas už mokesčių mokėtojų ir rėmėjų pinigus, persipina su rinkodara, kurios tikslas – gauti daugiau kraujo ir apsaugoti savo rinką....
Adolfas Berūkštis: „Sunku suprasti tą J.Pinskų“
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (VUAL) pastatų nuomos projektas nebuvo patvirtintas Vilniaus savivaldybės tarybos nariams nepritarus. Beje, vietoj diskusijų ir svarstymų, įsižiebė neeilinės aistros. Straipsniai dienraščiuose, darbuotojų piketai, pagaliau sumaištis tarp...
Įvykiai Garliavoje: mergaitė perduota L. Stankūnaitei, sulaikyti 39 asmenys, tarp jų - A. Skučienė ir L. Kedienė
Ankstyvą ketvirtadienio rytą įvykdytas teismo sprendimas - po pusantros valandos trukusios operacijos mergaitė paimta iš laikinosios globėjos Neringos Venckienės namų ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. 08 val. 32 min. Paaiškėjo, jog po...
Klaipėdoje stebuklingai išgelbėtas jūrininkas, iš Afrikos parvykęs su plyšusia aorta
Plyšus aortai 9 paros be pagalbos Liberijos ligoninėje, skrydis iš Afrikos su persėdimu Prancūzijoje namo ir Klaipėdoje medikų stebuklas – apie 10 valandų trukusi sėkminga operacija, pranešė LNK „Žinios“.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba vėl tampa politikų peštynių objektu
Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT) ne kartą keitė savo pavadinimą ir buvo mėtoma iš vieno šeimininko glėbio į kitą. Jos senbuviai prisimena, kad tarnybos pavaldumas buvo keistas gal septynis kartus.
Seimo priimta: nuo 2016 metų vaistinės darbo laiku joje turės dirbti bent vienas vaistininkas
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tai įteisino Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Sveikatos reikalų komiteto patobulintas su europine...
Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą
Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne...
Profesinės dienos išvakarėse – apie (ne)išspendžiamus slaugos rebusus
Vieša paslaptis, kad sveikatos priežiūros įstaigose ima trūkti slaugytojų, nes šios profesijos atstovai labai paklausūs užsienio šalyse. Ten jie labiau vertinami, jų laukia lengvesnis darbas ir skalsesnė duona. Specialistai gi...
| Atvirkščio eismo šalyje rezidentams tenka pakovoti už išlikimą |
| Ketvirtadienis, 09 Vasario 2012 09:47 | |||
|
„Visuomet sakiau, kad jei vykčiau į užsienį, tai tik ne į Angliją. Bet smalsumas, noras patobulinti medicininę terminologiją, palyginti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medicinos sistemas nugalėjo“, - šyptelėjo Laura Jovaišė (28), vyresnioji anesteziologijos-reanimatologijos gydytoja rezidentė. Apsisprendė spontaniškai Šie metai Vilniaus universiteto anesteziologijos-reanimatologijos specialybės studentei Laurai Jovaišei - paskutiniai rezidentūroje. Į Didžiąją Britaniją klaipėdietė šešiems mėnesiams buvo išvykusi pernai - trečiaisiais rezidentūros metais. „Mintis išvykti buvo spontaniška. Apie ją išgirdau antrame rezidentūros kurse. Buvo pranešta apie galimybę išvykti ir dalį rezidentūros, kuri atitinka lietuviškus modulius, galima atlikti Romfordo (Jungtinė Karalystė) karališkojoje ligoninėje, - pasakojo Laura. „Vyras į mano sprendimą išvykti reagavo neigiamai, nes ir taip rezidentūros metu gyvenome skirtinguose miestuose (Laura mokosi Vilniuje, vyras dirba Šiauliuose, - aut.past.), o dabar dar ir skirtingos šalys. Tėvai sužinojo likus mėnesiui iki išvykimo, todėl prieštarauti nebuvo kada“, - pasakojo Laura. Visada yra galimybė klausti Ligoninė Jungtinėje Karalystėje, į kurią nuvyko lietuvė, prilygo Respub-likinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Dienomis joje darbas vykdavo operacinėse su rezidentą prižiūrinčiu konsultantu. Vėliau, patikrinus lietuvės klinikinius sugebėjimus, darbuotis leido ir vienai. Tačiau ir tuomet mergina, jeigu iškildavo neaiškumų, visada turėjo galimybę pasiklausti dieną budinčio konsultanto. „Naktimis konsultantai pataria telefonu, o esant reikalui ir atvyksta. Už tave vyresnis specialistas - vadinamasis „stuff grade“, kuris yra tarpinis variantas tarp baigusio specialybę ir konsultanto - budi kartu. Tačiau dažniausiai sukiesi vienas, o darbo būna tikrai daug: dirbi ne tik operacinėje, bet tau priklauso ir pacientai atvežti po nelaimingų atsitikimų“, - pasakojo Laura. Jungtinėje Karalystėje, anot Lauros, gydytojai konsultantai yra visapusiškai stiprūs specialistai. „Yra ko iš jų pasimokyti. Tačiau dauguma jų - indai bei atvykę iš Pietų Afrikos. Britų, jei neklystu, buvo du. Ir vienas lietuvis. Jei pasitaikydavo toks momentas, kad operacinėje atsidurdavo vietinis rezidentas ir, pavyzdžiui, aš, visuomet pirmenybė tekdavo vietiniam. Supratau, kad tokiu atveju reikia labai didelės iniciatyvos, kad pirmenybė atitektų tau. Kitaip ir liksi tik žiūrėti, kas vyksta“, - pasakojo Laura. „Didžiojoje Britanijoje vien anestezio-logijos rezidentūra trunka septynerius metus, o jei pridėti reanimatologiją, dar plius vieneri metai. Internatūra trunka dvejus metus. Visais etapais jie žino savo pareigybes ir, pavyzdžiui, internas ar 1-2 metų rezidentas, nedarys nieko, ką turi atlikti vyresnysis. Iš pradžių man tai tikrai atrodė keista“, - prisiminė Laura. Lenkia teorinėmis žiniomis Laura pastebėjo, jog britai pacientai - kantresni, laukia operacijos kiek reikia ir neisterikuoja. Skiriasi ir medicininė įranga - jos žymiai daugiau ir lengvai pasiekiama. Pagrindiniai vaistai - tie patys. Narkozė nesiskiria nuo lietuviškosios. „Iš anestezioginės pusės tikrai negaliu pasakyti, kad Lietuvoje gydytojai prastesni. Vis dėlto teorinėmis žiniomis britų rezidentai tikrai daug kur lenkia mus, nes jie turi daug egzaminų ir mokosi vadovėlius mintinai. Nuokrypis nuo vadovėlio kartais jaunesniems sukelia nepasitikėjimą savimi. Tačiau lietuviai gydytojai teorines žinias moka pritaikyti ir nesimokę vadovėlio atmintinai. Ko gero, mūsiškių loginis mąstymas geresnis, prisitaikę prie sąlygų lietuviai medikai dirba gerai“, - pasakojo Laura. Paklausta apie atlyginimą, ji taip pat pažymėjo, jog turtuoliu ten nuvykęs tikrai netampi. „Atlyginimas priklauso nuo suteiktų pareigybių. Prieš išvykdama buvau pasikonsultavusi su kurso draugais, jau buvusiais Jungtinėje Karalystėje, todėl žinojau, kad reikia paminėti valandas, kurias dirbi ir kad daugiau tau nepriklauso. Britų nuomone, savanoriavimas turi būti apmokamas“, - pasakojo Laura. Nuvykus į šalį, prieš įsidarbinant pirmiausia, anot Lauros, keliauji į vietą, kurioje paimamas kraujas, atliekama krūtinės rentgenograma, surenkama praktiškai visa anamnezė. „Kaskart pasijutęs blogai, gali apie tai pranešti skyriaus vadovui: tiesiog paskambinti telefonu ir praneši, kad sergi. Penkias dienas apmoka ligoninė“, - pasakojo mergina. Dar liko ko išmokti „Ar norėčiau grįžti į Didžiąją Britaniją? Jau nebesakysiu kaip anksčiau „niekada“. Vis dėlto emigrantas ten lieka emigrantu ir tai - pagrindinė sąlyga, atstumianti nuo emigracijos. Bet ko išmokti ten dar liko. Kita vertus, dar yra šalių, kurių medicinos sistema nežinoma, - sakė Laura. - Iš profesinės pusės labiausiai vilioja Norvegija, nors smalsu būtų išvykti ir į Šveicariją. Apie Prancūziją daug gero pasakojo vienas iš kolegų - būtų įdomu patikrinti jo žodžius“, - neslėpė mergina. Tarp kitko:  Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, prof. dr. Algirdas Utkus: - Vilniaus universitete jau keletą metų turime labai gerą situaciją – kasmet skiriamos lėšos studentų (gydytojų rezidentų) mobilumo programai. Šiais metais tam skirta 300 tūkst. litų (pernai – 250, užpernai – 200 tūkst. Lt). Aktyviausi studentai (gydytojai rezidentai) gali suskubti pateikti prašymus ir sudalyvauti norimoje konferencijoje ar stažuotėje. Labai palankiai vertinu tokius išvažiavimus: studentai susipažįsta su užsienio medicinos sistema tam tikroje šalyje, įgauna įgūdžių, kurių Lietuvoje gal sunkiai įgautų, pamato, kas naujo Europoje ir pasaulyje, užmezga pažinčių su užsienio specialistais, kas vėliau gali privesti prie bendrų projektų. Žodžiu, šia programa ir tokia galimybe patenkintos visos suinteresuotos pusės. Studentų (gydytojų rezidentų) mobilumui skirtomis lėšomis kasmet pasinaudoja apie 10-15 proc. visų rezidentų. Šiais metais aktyviausi, jau suskubę pateikti prašymus, anesteziologai-reanimatologai, oftalmologai, odontologai. Audronė Baltkojytė .gif){kind=small}
|
