- Odontologo baimė užsilikusi iš senelių ar tėvų prisiminimų. Vieni atsimena varganą rusišką aparatūrą, kitų atmintyje įstrigęs minamos, kaip siuvimo mašina, aparatūros vaizdas, alpulį sukeliančios nuskausminamosios medžiagos. Šiandien pasikeitusi gydymo filosofija, technika, instrumentai, naudojamos medžiagos, todėl gydymas gali būti be skausmo. Seniau apie tai galėjome tik pasvajoti. Buvo nuskausminamieji, kurie iki galo nenuskausmindavo, nuo kurių žmonės alpdavo. Baimės būdavo ne tik pacientui, bet ir daktarui. 

Šiandieninės technologijos leidžia išvengti traumuojančių psichiką skausmingų procedūrų. Nuskausminamųjų vaistų ir priemonių spektras yra labai didelis. Nusikaltimas gydyti nenuskausminus.

Tačiau reikia pripažinti, kad pas odontologą niekada nebus lengva ateiti. Jis dirba itin subtilioje žmogaus kūno vietoje. Čia juk veidas, lūpos, žindymo, bučinio zona, kuri yra labai privati. Tuo tarpu odontologas pražiodo, krapštosi, tarsi įsiveržia į tavo vidinį aš. Todėl pacientui visada bus šiek tiek baugu ir neramu, o gydytojui teks ieškoti žmogiškiausio, subtiliausio priėjimo prie paciento. 

 

- Kas Jus pačią pastūmėjo pasirinkti šią specialybę?

 

- Tai labai asmeniška istorija. Kad būsiu gydytoja, žinojau jau nuo vaikystės, bet į odontologiją pasukau žuvus artimai giminaitei, kuri buvo tikra dantukų fėja, gydžiusi tiek mane, tiek mano artimuosius. Po nelaimės aš supratau, kad noriu būti kaip ji. 

 

- Esate ne tik gydytoja, dėstytoja, bet ir vadovaujate didžiausiai odontologijos klinikai. Visur spėti tikriausiai nelengva?

 

- Laiko trūksta, bet iš esmės nėra sunku. Turiu puikių pagalbininkų, be jų tikrai nesusitvarkyčiau. 

Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė daug galimybių. Nors visi mano darbai atima labai daug laiko, bet tai mano gyvenimas, kuriuo aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi: tiek būdama gydytoja, tiek Vilniaus universiteto dėstytoja, tiek didelės odontologinės klinikos vadove. 

 

- Odontologija visais laikais buvo laikoma perspektyvia specialybe, kaip garantija, kad visuomet turėsi darbą. Ar šiandien situacija išlieka tokia pati?

 

- Odontologijos nebereikėtų taip smarkiai rinktis, nes rinka jau užpildyta. Netolimoje ateityje gali būti, kad visiems darbo nebeužteks. Žinoma, dalis gydytojų emigruoja, bet man jų labai gaila, nes jie praranda buvimo namuose, gimtojoje šalyje jausmą. 

Odontologiją studijuojantieji dabar kitokie: labiau motyvuoti, žino, ko nori, ir pasiryžę išmokti daugiau nei, kada mes mokėmės. Jei mano laikais kartais norėdavosi pabėgti iš paskaitų, dabar jaunimas nori papildomų. Mes džiaugiamės ir didžiuojamės savo pamaina.

 

 

- Taip, odontologinis gydymas visame pasaulyje yra labai brangus. Bet apie daktarų nesąžiningumą negalėčiau daug kalbėti, tai gal tik pavieniai atvejai. Bet būna, kuomet žvilgteli į paciento burną ir matai, kad gydytojas nesąžiningai atliko darbą. Apmaudu. Jei išėjo nekokybiškai, būtina perdaryti. Tačiau šioje vietoje reikia truputį didesnės iniciatyvos ir iš valstybės. Juk viešojoje gydymo įstaigoje dirbančio odontologo visuomet reikalaujama konkretaus darbo: ar uždėjai plombą, ar protezavai, ar išrovei. Tuo tarpu profilaktiniai patikrinimai tampa kaip ir nevertinami, nenaudingi ir mažai kompensuojami. Ne odontologų, o sisteminė bėda, kad profilaktikai skiriami pinigai ne visi įsisavinami.

Odontologija ko gero ir turi būti brangi, nes kitaip žmogaus neįmanoma priversti rūpintis savo sveikata. Baisios tendencijos ateina iš užsienio: kuo vėliau ateis pacientas, tuo brangiau jam kainuos, ir tuo geriau klinikai, nes paliks daugiau pinigų. Žmonės turi rūpintis savo sveikata ir pas gydytoją odontologą tikrintis nuolat, o ne tada, kai nepakeliamai skauda.  

 

 

- Anksčiau už žmogaus sveikatą visais atvejais buvo atsakingas gydytojas. Jis turėjo pasirūpinti, kad žmogus ateitų pasitikrinti profilaktiškai, nesusirgtų. Dabar kiti laikai, žmogus turi pats prižiūrėti savo kūną. Tai jau nebe daktaro reikalas. Kartais man atrodo, kad mes turime savęs nesirūpinimo ar net savęs žalojimo geną. Didžioji dalis odontologinių ligų yra išvengiamos. Jei būtų kitoks paciento požiūris į savo sveikatos priežiūrą, o valstybė didesnį dėmesį skirtų profilaktikai, daug daugiau mūsų šalies gyventojų būtų sveiki ir nešvaistytų sunkiai uždirbtų pinigų odontologiniam gydymui. 

 

- Kokios, Jūsų nuomone, šiuo metu odontologijos sistemoje spragos, kurias reikia nedelsiant taisyti?

 

- Sveikatos reforma valstybėje vyksta ne vienerius metus ir visiems norisi, kad situacija pasikeistų staigiai. Perėjom iš sovietinės sistemos santykių į kitokio apmokėjimo ir net į laukinio kapitalizmo santykius. Kai kurie teisės aktai buvo kuriami greitai, neatsižvelgiant į skirtingų medicinos sričių specifiškumą ir šiandien turime labai daug ką taisyti. Blogai, kad dauguma privačių gydytojų odontologų, kurie nėra pasirašę su ligonių kasomis sutarčių, negauna apmokėjimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jie lyg ir moka valstybei mokesčius, bet ne kaip Lietuvos sveikatos sistemos dalis. Todėl negali išrašyti siuntimų konsultuotis pas specialistus nemokamai. Būtina tai spręsti, rasti kompromisą, nes tai nėra teisinga. Yra ir daugiau problemų: ir apmokėjimo už paslaugas, ir darbo krūvių, ir tarp skirtingos nuosavybės formos dirbančių įstaigų, ir vaidinimų, kad gydymas nemokamas, neteisybių. Žodžiu, ką taisyti, yra be galo daug.  

 

- Kokios pastarojo meto naujovės įdiegtos odontologijoje ir kas dar laukia ateityje?

 

- Pirmiausia pasikeitė plombavimo ir protezavimo medžiagų kokybė. Seniau plombas, būdavo, įdedi ir jos iškrenta. Dabar atsirado naujos plombų pririšimo prie danties technologijos. Atsirado naujos protezavimo rūšys, kur neatskirsi, ar motina gamta žmogui davė tokius gražius dantis, ar čia gydytojo odontologo darbas. O kur dar įvairiausios profilaktinės priemonės, pradedant dantų šepetėliais, baigiant dantų siūlu, tarpudantiniais šepetėliais, liežuvio gramdikliu, kurie padeda palaikyti sveiką burną.  

Vis plačiau į mediciną skverbiasi revoliucingos idėjos: nano dalelės, kamieninės ląstelės, lazeriai. Viltinga, kad iš kamieninių ląstelių jau išaugintas dantis kiaulei. Tai dar tik eksperimentas, bet tikiuosi, kad aš dar pamatysiu, kaip kamieninių ląstelių technologijos taps visateise odontologinio gydymo dalimi.  

 

Kalbino Evelina Machova