„Supakuota naudojant apsaugines dujas arba apsauginėje (modifikuotoje) atmosferoje“. Žodžiai dujos ir modifikuotas yra tarsi burtažodis, išlaisvinantis vartotojų baimes. Iš tiesų šiuolaikinis pakavimo būdas, naudojamas maisto perdirbimo įmonėse, grėsmės sveikatai nekelia. Jis leidžia ilgesnį laiką išlaikyti mėsos, pieno, duonos produktų šviežumą, kokybę ir prekinę išvaizdą be cheminių konservantų. Tačiau ko gąsdinasi pirkėjai?  

Pavadinimas kelia baimę

Atidžiau pasidairius po įprastą maisto produktų parduotuvę, tampa akivaizdu: čia kasdien banguoja polietileno „jūra“. Daugybė greitai gendančių, supjaustytų griežinėliais ar riekelėmis sūrio, mėsos, pieno, duonos gaminių, saldumynų ir užkandėlių yra saugiai uždarytos skaidriose ar spalvotose pakuotėse.

Retas kuris dabar tokį pakavimo būdą pavadintų naujove. Tačiau dar prieš dešimtmetį, gamintojų teigimu, šalies pirkėjai apskritai šnairuodavo į supakuotus maisto produktus, o dabar jie baiminasi kito naujo atradimo – pakavimo dujomis.

„Tauta atmeta naujoves, – sakė bendrovės „Nematekas“ vykdomasis direktorius Kęstutis Vaicekauskas. Ši mėsos perdirbimo įmonė gaminius vakuuminėje pakuotėje lietuviams pristatė apie 1998 metus, vėliau – ir pakavimą naudojant modifikuotą atmosferą. – Mums reikėjo metus įtikinėti, kad gaminiai, supakuoti vakuume, yra gerai, o dvejų – rinktis produktus modifikuotoje atmosferoje. Dabar toks pakavimas yra standartas, o anksčiau žmonės buvo įpratę matyti atvirai sukrautus mėsos gaminius dėžėse. Geriausiu atveju jie būdavo popieriumi pridengti.“

„Ši technologija nuolat keitė pavadinimą, nes ji gąsdino žmones. Apsauginės dujos, modifikuota atmosfera. Dabar tai vadiname pakavimo dujomis ar oru, nes tai yra toks pats oras, kurį įkvepiame. Tik maisto pramonėje naudojami trys skirtingi dujų mišiniai, kuriuose skiriasi azoto, deguonies ir angliarūgštės santykis“, – teigė bendrovės „Elme Messer Lit“ Vilniaus regiono vadovas Ričardas Ambrasas.

Pakavimo dujų mišiniai įkandami ne kiekvienai įmonei

Techninių, medicininių ir maisto dujų gamintojos ir pardavėjos „Elme Messer Lit“ klientai yra stambiausi Lietuvos pieno, mėsos, žuvies, duonos produktų gamintojai. Visi minėtų maisto pramonės šakų atstovai Lietuvoje pakavimo dujų mišinius perka iš trijų šalies įmonių – „AGA Lietuva“, „Gaschema“ ar „Elme Messer Lit“.

Pastarosios atstovas R. Ambrasas tvirtino, kad būta atvejų, kai šalies maisto gamintojai bandė pataupyti iš užsienio įsiveždami tam tikras dujų įrangos dalis, tačiau, patyrę nuostolių, to nebedarė. Pasak jo, maisto produktų pakavimas dujomis yra brangus dalykas. Pigių prekių gamintojams toks pakavimo metodas nėra patrauklus, nes pernelyg padidina prekės kainą.

Tačiau greitai gendančių – pieno, mėsos, žuvies ir net kai kuriuos duonos – produktus gaminančioms Lietuvos bendrovėms minėta naujovė buvo labai aktuali. Pirmieji vadinamosiomis maisto dujomis prekes pakuoti pradėjo maždaug prieš dvylika metų.

Tada į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kreipdavosi pirkėjai, ant maisto produktų pamatę užrašą „Supakuota naudojant apsaugines dujas“. Jie teiraudavosi, ar maisto priedu vadinami dujų mišiniai yra saugūs, nekenkia sveikatai.

Nauja technologija jau prigijo Lietuvoje

Devintajame XX amžiaus dešimtmetyje amerikiečiai atrado modifikuotos atmosferos pakavimo būdą, kuris leido pirkėjams pristatyti jau paruoštus, supjaustytus gaminius. Taip gamintojai galėjo pailginti maisto prekių produktų galiojimo laiką, išlaikyti prekinę jų išvaizdą, išsaugoti aromatą ir nepakitusį gaminių skonį, palengvino tokių prekių transportavimą.

„Jei bet kokį produktą įdėtume į švarų azotą, jis milijoną metų stovėtų nepakitęs“, – aiškino dujas gaminančios ir parduodančios įmonės „Elme Messer Lit“ Vilniaus regiono vadovas R. Ambrasas.

Naujoji technologija pirmiausia panaudota pakuojant šviežius vaisius ir daržoves. Dabar dažniausiai naudojamos azoto, argono dujos ar azoto ir angliarūgštės, deguonies ir angliarūgštės mišiniai. Vien azote pakuojami duonos gaminiai. Argonas naudojamas kavai ir užkandžiams pakuoti. Šviežiai raudonai mėsai reikia šiek tiek deguonies, kad ji nepapilkėtų, todėl ji dažniausiai pakuojama deguonies ir angliarūgštės mišinyje.

Maisto pramonėje leidžiama naudoti tokius maisto priedus kaip E290 (anglies dioksidas), E938 (argonas), E939 9 (helis), E941 (azotas), E942 (diazoto oksidas), E948 (deguonis), E949 (vandenilis).

„Šie E raide pažymėti maisto priedai naudojami daugelyje maisto produktų, pagalquantum satis (kiek reikia) principą, t. y. maisto gamintojas ar pakuotojas turi jų naudoti tik mažiausią būtiną kiekį“, – paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Vaida Svetulevičiūtė. –

Kaip ir visi leidžiami naudoti maisto priedai, pakavimo dujos privalo būti saugios naudoti, turi būti technologinis jų poreikis. Jų naudojimas neturi klaidinti vartotojo bei turi būti naudingas vartotojui. Jų negalima naudoti siekiant paslėpti prastas žaliavas ar netinkamą (nehigienišką) darbą.“

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per praėjusius dvejus metus nesulaukė jokių šalies vartotojų nusiskundimų, susijusių su pakavimo dujomis.

Jurgita Ogulevičiūtė, Alfa.lt