Sveikų produktų gamintojai pasigenda reklamos
Praėjusį savaitgalį Kaune vykusioje „Agrobalt 2012“ parodoje didesnis dėmesys nei anksčiau skirtas ekologiškiems produktams ir kultūriniam paveldui. Tačiau patys gamintojai apgailestauja, kad reikalavimai keliami aukšti, tačiau naudos – vis dar...
Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis

Ar galėtumėte išrinkti man kokį nors žuvies patiekalą?“ – vienoje iš Kauno kavinių paprašiau Lietuvos gamtos fondo atstovo, gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus. Pavartęs siūlomą valgiaraštį R. Staponkus pasiūlė užsisakyti paprastos silkės....
Didysis šiukšlių telkinys padidėjo 100 kartų

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų.
Alkio malšinimui lietuviai renkasi ir mechaniškai atskirtą mėsą

Brangstant maisto produktams ir vis daugiau tautiečių atsiduriant ties skurdo riba, pigus faršas, kurio kilogramas kainuoja apie 5 litus, tampa tiesiog deficitu. Specialistai šį faršą vadina mechaniškai atskirta mėsa arba...
Kodėl sudėtyje yra konservantų?

Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai patogumo dėlei vadinami tiesiog sulfitais) – tai maisto priedai, dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi priskiriami „alergenų“ grupei, apie jų buvimą maiste...
Psichoterapeutas: šiukšlindami lietuviai žymi savo teritoriją

Šiukšlės ne tik miesto erdvėse, bet gražiausiuose gamtos kampeliuose kelia pasipiktinimą doriems šalies piliečiams. Kodėl kai kurie žmonės maišais veža atliekas į gražiausias šalies miškų vietas? Vieno atsakymo nėra. Psichologų...
D. Ražauskas: eko bendruomenės – alternatyva gyvenimui mieste

Darbas ir patogus gyvenimas mieste. Lektoriumi ir laimės mokytoju vadinamas Darius Ražauskas savo noru atsisakė tokio gyvenimo būdo ir persikėlė gyventi į kaimą. Dabar D. Ražauskas mėgaujasi provincijos ramybe, augina...
Greitojo maisto restoranų tinklas KFC vištiena apsinuodijusiai mergaitei turės sumokėti 21,6 mln. Lt

Greito maisto restoranų tinklas KFC Australijoje vienos mergaitės, kuri apsinuodijo vištienos patiekalu ir liko neįgali, šeimai turės sumokėti 8 mln. Australijos dolerių (21,6 mln. litų) kompensaciją, rašo guardian.co.uk.
Ekologiškas maistas mokyklose - tik popieriuje

Teisės aktuose nurodoma, kad maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Nuo 2012 m. liepos įsigalios ir naujas aprašas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriame...
| Maisto papildai Lietuvoje - saugūs |
| Antradienis, 21 Vasario 2012 09:38 |
|
Pernai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Kaip pažymi instituto direktorius Gediminas Pridotkas, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus, daugiausia maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai. Pernai Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiosiose šalyse, pateikimą į Lietuvos rinką. Didžioji jų dalis pagaminta Rusijoje (41,5 proc.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (38,1 proc.). Kur kas mažiau maisto papildų atkeliauja iš Ukrainos (4,2 proc.), Kanados (4,1 proc.), Kinijos (3 proc.) ir kt. Į Lietuvą 2011 metais maisto papildų importuota 70 tonų daugiau negu 2010 metais (2010 m. - 180 t, 2011 m. - 250 t). Dvigubai išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos. Maisto papildai - tai maisto produktai, turintys koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant būtinybei, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną. Prieš pateikiant maisto papildus į rinką poveikiui įrodyti nereikia atlikti klinikinių tyrimų. Maisto papildų, kurie pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš Europos Sąjungos šalių bei Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, nei notifikuoti, nei registruoti nereikia. Maisto papildai, kurie į Lietuvos rinką patenka iš trečiųjų šalių, yra notifikuojami. Maisto papildų notifikavimą atliekanti VVSPT neturi teisės uždrausti įvežti maisto papildų, nes notifikavimas - tai tik pranešimas apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus. Kilus įtarimų, kad notifikuotas maisto papildas gali neatitikti maisto papildams keliamų reikalavimų, apie tai informuojama už maisto papildų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota, yra žiūrima, kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota, kiek daugiausia ar mažiausia gali būti tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagų maisto papilde. Teisės aktuose nurodytos tik rekomenduojamos paros suvartojimo normos (RPN). 100 proc. RPN reiškia, kad nurodytame maisto papildo kiekyje (pvz., 1 ar 2 tabletėse) yra konkretaus vitamino ar mineralinės medžiagos 1 paros rekomenduojama norma suaugusiems. Neretai maisto papilduose vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekiai būna tokie maži, kad suvalgęs apelsiną ar morką šių medžiagų gautum žymiai daugiau. Tačiau pasitaiko, kad maisto papilduose, ypač tuose, kuriuos vartoja sportininkai, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ženkliai viršija rekomenduojamas paros suvartojimo normas. Sportininkams skirtuose maisto papilduose B grupės vitaminų kiekiai dažnai siekia 1000 proc. ar net 10000 proc. rekomenduojamos paros normos. Tokiu atveju, suvartoję etiketėje nurodytą rekomenduojamą kiekį (pvz., vieną tabletę) gautume 10 ar 100 parų rekomenduojamos normos kiekį. Vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra kompleksas atskirų medžiagų, tos pačios medžiagos galime gauti iš skirtingų produktų. Be to, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė. Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus, kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija (deja, tokių atvejų yra vienetai). Šio draudimo labai dažnai nesilaikoma, reklamuojant siekiama vartotojus įtikinti, kad maisto papildų poveikis prilygsta vaistams. Aktyvi, o kartais - net agresyvi, maisto papildų reklama lemia, kad vartotojai klaidingai supranta maisto papildo paskirtį. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja prieš perkant maisto papildus pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Rinktis tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą. |








