Ekspertai teigia, kad vis didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams kelia tokią pat grėsmę žmonių sveikatai, kaip ir AIDS ar pandeminis gripas. Mikrobiologas Peteris Hawkey teigia, kad atsparumas antibiotikams jau tapo medicininiu klimato kaitos atitikmeniu, rašo independent.co.uk. 

„Lėtas, tačiau klastingas“ atsparių organizmų skaičiaus augimas gali įprastas infekcijas paversti neišgydomomis ligomis, sako jis. Skaičiuojama, kad jau dabar Europos Sąjungos šalyse nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų kasmet miršta 25 tūkst. žmonių.

„Tai viso pasaulio problema, ribų čia nėra. Jungtinės Karalystės taikoma antibiotikų naudojimo žmonėms ir gyvūnams politika yra labai gera, tačiau pasaulyje mes esame ne vieni. Turime galvoti globaliai“, – įsitikinęs P. Hawkey.

2005–2009 metais E. coli sukeltų infekcijų skaičius išaugo 30 proc. – nuo 18 iki daugiau kaip 25 tūkstančių. Atsparių antibiotikams skaičius nuo 1 proc. amžiaus pradžioje šoktelėjo iki 10 proc.

Vaistų kompanijos prarado susidomėjimą naujų antibiotikų kūrimu, nes tampa vis sunkiau rasti naujus sukėlėjus, be to, tai nėra komerciškai naudinga – antibiotikai vartojami vos keletą dienų, o, tarkime, vaistai širdžiai gali būti geriami visą gyvenimą.

„Prieinami tik tam tikri antibiotikai, o kai juos prarasime, taps vis sunkiau juos pakeisti“, – įspėjo P. Hawkey.

Manoma, kad kraujo apnuodijimo E. coli atvejų daugėjimas susijęs su senstančia visuomene. E. coli yra dažna šlapimo trakto infekcijų sukėlėja, tačiau ji taip pat gali sukelti žaizdų infekcijas po operacijos ar sužeidimo. Tai laikoma nesunkiais susirgimais, tačiau negydant ir jie gali tapti pavojingi gyvybei.

E. coli infekcijos kelia daug daugiau problemų nei meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA), nes bakterija yra daug plačiau paplitusi. Tik kas dešimtas žmogus yra MRSA nešiotojas, o E. coli bakterijų yra kiekvieno žmogaus organizme. „Atvejai, kai E. coli susargdina, yra reti, tačiau didelė problema tai, kad ji taip paplitusi“, – teigia P. Hawkey.

Naudojant įprastus antibiotikus, egzistuoja tikimybė, kad vienos iš dešimties E. coli infekcijų nepavyks išgydyti, nes bakterija yra jiems atspari. Tačiau daugėjant atsparių infekcijų, vis augs spaudimas naudoti galingesnius antibiotikus karbapenemus, kurie yra paskutinė galima riba.

Be to, jau atsiranda ir jiems atsparių infekcijų. „Per paskutinius dvejus ar trejus metus stebėjome, kaip vystosi organizmai, kurie sunaikina karbapenemus. Tai didelį nerimą keliantis dalykas“, – sakė P. Hawkey.

Be to, vis daugėja pranešimus apie pacientus Europoje, sergančius infekcijomis, kurių beveik neįmanoma išgydyti. Lapkritį Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) pranešė, kad kai kuriose šalyse iki 50 proc. bakterijos K. pneumoniae sukeltų susirgimų atsparūs antibiotikams.

Europoje antibiotikams atsparių K. pneumoniae atvejų skaičius nuo 7 proc. išaugo iki 15 proc., teigia EDDC.

„Padėtis yra kritiška. Reikia skelbti karą šioms bakterijoms“, – sako centro vadovas Marcas Sprengeris.

Bakterijos yra tokios pat, kaip ir kitos gyvybės formos – norėdamos išgyventi, jos turi prisitaikyti. Kitaip nei žmonių, kurių evoliucija matuojama tūkstantmečiais, bakterijų reprodukcija vyksta taip greitai, jog jos gali pakisti per mėnesius ar metus.

Atsiradus naujiems antibiotikams, pradeda veikti natūrali atranka. Daugumą bakterijų naujasis vaistas pražudo, bet dėl natūralių pakitimų, atsirandančių visose rūšyse, kai kurių bakterijų genetinėje struktūroje gali būti nukrypimų, padedančių joms išgyventi.

Antibiotikai šias bakterijas atrenka, sunaikindami kitas. Mutavę bakterijos dauginasi, kol galiausiai tampa dominuojančia rūšimi.

LRT