Sveikų produktų gamintojai pasigenda reklamos
Praėjusį savaitgalį Kaune vykusioje „Agrobalt 2012“ parodoje didesnis dėmesys nei anksčiau skirtas ekologiškiems produktams ir kultūriniam paveldui. Tačiau patys gamintojai apgailestauja, kad reikalavimai keliami aukšti, tačiau naudos – vis dar...
Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis

Ar galėtumėte išrinkti man kokį nors žuvies patiekalą?“ – vienoje iš Kauno kavinių paprašiau Lietuvos gamtos fondo atstovo, gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus. Pavartęs siūlomą valgiaraštį R. Staponkus pasiūlė užsisakyti paprastos silkės....
Didysis šiukšlių telkinys padidėjo 100 kartų

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų.
Alkio malšinimui lietuviai renkasi ir mechaniškai atskirtą mėsą

Brangstant maisto produktams ir vis daugiau tautiečių atsiduriant ties skurdo riba, pigus faršas, kurio kilogramas kainuoja apie 5 litus, tampa tiesiog deficitu. Specialistai šį faršą vadina mechaniškai atskirta mėsa arba...
Kodėl sudėtyje yra konservantų?

Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai patogumo dėlei vadinami tiesiog sulfitais) – tai maisto priedai, dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi priskiriami „alergenų“ grupei, apie jų buvimą maiste...
Psichoterapeutas: šiukšlindami lietuviai žymi savo teritoriją

Šiukšlės ne tik miesto erdvėse, bet gražiausiuose gamtos kampeliuose kelia pasipiktinimą doriems šalies piliečiams. Kodėl kai kurie žmonės maišais veža atliekas į gražiausias šalies miškų vietas? Vieno atsakymo nėra. Psichologų...
D. Ražauskas: eko bendruomenės – alternatyva gyvenimui mieste

Darbas ir patogus gyvenimas mieste. Lektoriumi ir laimės mokytoju vadinamas Darius Ražauskas savo noru atsisakė tokio gyvenimo būdo ir persikėlė gyventi į kaimą. Dabar D. Ražauskas mėgaujasi provincijos ramybe, augina...
Greitojo maisto restoranų tinklas KFC vištiena apsinuodijusiai mergaitei turės sumokėti 21,6 mln. Lt

Greito maisto restoranų tinklas KFC Australijoje vienos mergaitės, kuri apsinuodijo vištienos patiekalu ir liko neįgali, šeimai turės sumokėti 8 mln. Australijos dolerių (21,6 mln. litų) kompensaciją, rašo guardian.co.uk.
Ekologiškas maistas mokyklose - tik popieriuje

Teisės aktuose nurodoma, kad maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Nuo 2012 m. liepos įsigalios ir naujas aprašas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriame...
| Panaudotoms elektros lemputėms išmesti - specialios talpos |
| Pirmadienis, 09 Sausio 2012 10:55 |
Nuo šiol žmonės nebeveikiančias elektrą taupančias lemputes galės išmesti į didžiuosiuose prekybos centruose pastatytas dėžutes.
Energiją taupančios lemputės šviečia iki 15 kartų ilgiau nei kaitrinės, o elektros energijos sunaudoja 5 kartus mažiau. Tačiau jose yra aplinkai, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatai pavojingo gyvsidabrio, tad lemputes būtina surinkti ir perdirbti. Nuo šiol viename didžiųjų sostinės prekybos tinklų, o sausio mėnesį, tikimasi, ir visuose kituose prekybos tinkluose, atsiras atliekų tvarkymo dėžės. Jose bus galima atsikratyti elektrą taupančiomis lemputėmis, pramnešama LTV „Šiandien“. Iki šiol gyventojai tokias lemputes mesdavo tiesiog į šiukšlių kibirą. Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio jas ketinama pastatyti ir kitur – net 14-oje šalies miestų. „Pagal dabar galiojančią Europos Sąjungos direktyvą visos šalys narės turėtų surinkti tiek elektronikos atliekų, kad kiekvienam šalies gyventojui susidarytų apie 4 kilogramai. Nuo praeitų metų vidurio baterijų ir akumuliatorių bei senos elektronikos surinkimo vietos atsirado beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, o nuo šių metų pradžios papildomai pradėjome steigti būtent taupiųjų lempučių surinkimo vietas“, – aiškino Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų-importuotojų asociacijos direktorius Giedrius Mikulskas. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, bet ne Lietuvoje – jos išvežamos į Latviją. „Atskiriamos visos sudedamosios lemputės dalys – tiek metalinė, tiek stiklinė, tiek ir gyvsidabris. Mes stebime perdirbimo procesą. Mums labai svarbi gyvsidabrio sugaudymo ir kitų kenksmingų elementų išeiga, tad remiamės moderniausiu žodžiu ir manome, kad šiuo atveju technologinis pranašumas yra latvių pusėje“, – VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Panaudotų lempučių surinkimu besirūpinantieji atkreipia dėmesį, kad atnešę perdegusias lemputes į surinkimo punktus prekybos centruose žmonės būtų atidūs – lemputes dėtų atsargiai, nemestų, kad sudužusios jos nepaskleistų gyvsidabrio garų. |







