Praeityje plačiai naudoti asbesto gaminiai gali sukelti plaučių vėžį. 

Užtenka nors kartą neatsakingai atlikti remonto darbus rūsyje ar kitose patalpose, sudaužyti šiferio lakštą, ir asbesto plaušeliai visam laikui „apsigyvens“ šalia mūsų. Patekę į plaučius, po kelių dešimtmečių jie gali sukelti vėžinius susirgimus.

Naudotas, nors kenksmingas

Asbestas yra natūrali gamtinė, puikiomis eksploatacinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga. Todėl jis intensyviai naudotas visame pasaulyje. Ekspertų skaičiavimais, mūsų šalyje gali būti sunaudota apie 1 mln. t asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro asbestcementinė stogų danga. Asbestas taip pat buvo naudojamas vamzdynų, katilų šilumos izoliavimui, stabdžių trinkelių bei sankabų gamybai, laivų statybos pramonėje.

1976 m. Tarptautinio vėžio tyrimo centro ekspertai asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir įtraukė į nuodingų medžiagų sąrašą. Ilgainiui visose Europos Sąjungos bei daugelyje pasaulio šalių buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei jo turinčius gaminius. Į Lietuvą šis draudimas atkeliavo tik 2005 m. „Visi asbesto turintys gaminiai gali į aplinką išskirti plika akimi nematomų, bekvapių asbesto plaušelių. Patekę į aplinkos orą, jie tampa kenksmingi, žmogus juos lengvai įkvepia į plaučius. Kadangi plaušeliai yra atsparūs cheminiam poveikiui ir karščiui, plaučiuose jie išsilaiko labai ilgai. Organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau daug plaušelių lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu“, – aiškino Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Petrauskaitė-Everatt.

Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Tyrimais įrodyta, kad asbesto plaušeliai gali sukelti asbestozę (plaučių audinio randėjimą), plaučių ir gerklų vėžį bei mezoteliomą (pleuros vėžį). Šios ligos išsivysto ne iš karto – tik po 20–40 metų. 
„Plaučių vėžys dažnai gresia rūkantiems, o jei asmuo rūko ir daug laiko praleidžia aplinkoje, kurioje yra asbesto, šios sunkios ligos išsivystymo rizika dar labiau padidėja“, – teigė R.Petrauskaitė-Everatt. Nėra „saugios“ asbesto plaušelių koncentracijos, susirgti rizikuoja visi, kontaktuojantys su šia medžiaga.

Nežinomas profesinių ligų skaičius

Asbesto gaminiai anksčiau plačiai naudoti statiniuose, todėl asbesto plaušelių, kurie išsiskiria iš pažeistų asbesto gaminių, keliama rizika išlieka. Šios medžiagos dar ir šiandien galima aptikti vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių ir sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose. „Didžiausias pavojus susirgti kyla tiems žmonėms, kurie tiesiogiai dirbo ar tebedirba su asbestu. Pavyzdžiui, užsiima vamzdynų ir šilumos tinklų priežiūra, pastatų remontu, griovimu ar asbesto šalinimo darbais. Didžiausios vėžinių susirgimų nuo asbesto bangos Lietuvoje laukiama po metų, kai bus pasibaigęs latentinis ligos periodas“, – prognozavo Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vadovė Danutė Adamonienė. Įkvėptas į plaučius asbestas iš karto nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl žmonės ilgą laiką nesuvokė jo grėsmės.

„Kvapo nėra, plaušelių nesimato, žmogaus neišberia, jis nekosi, tad, atrodo, kodėl jų reikėtų bijoti. Asbestas gal ir dabar prie lubų prikibęs laikosi, o mes to nejaučiame“, – spėjo pašnekovė.
Iki šiol nėra žinoma, kiek vėžinių susirgimų sukėlė asbestas. 2005 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti asbesto šalinimo programą, pažadėti ir pinigai tokiems tyrimams, tačiau jų niekas neskyrė. Aplinka tiriama tik tada, kai to paprašo pavieniai asmenys ar firmos, atliekančios asbesto šalinimo darbus. „Prieš septynerius metus, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu, ištyrėme, kad plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga apie 1 300 vyrų, 3,4 proc. iš jų – dėl praeityje patirto asbesto poveikio. Deja, nutrūkus finansavimui, šiandien tokie tyrimai mūsų institute neatliekami, todėl nėra žinomas ir asbesto sukeltų profesinių susirgimų skaičius“, – paaiškino D.Adamonienė.

Higienos instituto Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė patvirtino, kad nuo 1995 m. Lietuvoje nebuvo diagnozuotas nė vienas asbesto sukelto plaučių vėžio atvejis. „Turbūt gydytojai nė nepaklausia, ar praeityje ligonis dirbo su gaminiais, kurių sudėtyje yra asbesto. Patys žmonės irgi nesikreipia dėl profesinės ligos nustatymo“, – sakė D.Krisiulevičienė. Įtarus profesinę ligą, pacientas turėtų būti siunčiamas pas darbo medicinos gydytoją. Pripažinus susirgimą profesine liga, „Sodra“ ligoniui privalėtų išmokėti kompensaciją.

Negalima daužyti

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. „Vis dėlto metų metus statinį dengiantis šiferis pradeda kelti pavojų sveikatai ir nejudinamas. Pradeda dūlėti rišamosios medžiagos, tuomet išsiskiria ir asbesto plaušeliai. Tokią dangą reikėtų keisti“, – patarė Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vadovė D.Adamonienė.

Pagrindinis asbesto šalinimo tikslas – apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Svarbiausia – nelaužyti ir neardyti asbesto gaminių, jokiu būdu jų nemėtyti nuo aukštų pastatų. Prieš darbus būtina sudrėkinti šalinamus paviršius vandeniu, o patiems pasirūpinti kvėpavimo takų apsauga ir vienkartiniais drabužiais. Sudėjus atliekas į krūvą, reikia jas apvynioti plėvele, surišti ir išgabenti į sąvartynus, priimančius asbesto žaliavą. Ten jie bus utilizuoti, tai yra užkasti į žemę.
„Beveik kiekvieną dieną Lietuvoje griaunami namai, statyti 1960-aisiais. Ne visuomet atsargiai elgiamasi su asbesto turinčiais asbestcemenčio lakštais, izoliacine medžiaga. Per trumpą laiką į orą patenka daugybė asbesto plaušelių. Kyla pavojus darbuotojų, pastatų gyventojų sveikatai, teršiama aplinka. Žalingas poveikis pasireikš tik po dešimtmečių. Tad priemonių reikia imtis jau dabar“, – perspėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vyresnioji mokslo darbuotoja R.Petrauskaitė-Everatt.

Asbestas Lietuvoje

Lietuvoje intensyviausiai asbesto gamyba vyko 1970–1990 m. Šalyje veikė dvi asbestcemenčio produktų gamyklos. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 m. asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas“ gamino asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lapus nuo 1963 iki 2003 m.

Siekiant saugiai pašalinti asbesto gaminius reikia:

• asbesto turinčias medžiagas pašalinti prieš pradedant griovimo darbus;
• nuolat drėkinti paviršius;
• gaminius, kurių sudėtyje yra asbesto, ir asbesto atliekas apvynioti polietilenu arba sudėti į dvigubus maišus, paženklinti etikete ASBESTAS ir sudėti į atitinkamas talpyklas;
• nešluoti nuolaužų, atliekų, bet stambesnes nuolaužas išvalyti drėgnais popieriniais rankšluosčiais, o smulkias – H kategorijos dulkių siurbliu;
• asbesto atliekas pristatyti į asbesto atliekoms šalinti skirtas aikšteles.

DELFI - Almutė Blaževičiūtė, „Valstiečių laikraštis"