Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje per metus parduodama apie 16 tonų antimikrobinių veterinarinių vaistų. VMVT tikisi, kad nuosekli duomenų analizė padės nustatyti pagrindinius bakterijų atsparumo antibiotikams ir kitoms antimikrobinėms medžiagoms plitimo rizikos veiksnius bei ieškoti galimų šios problemos sprendimo būdų. 

"Antimikrobinio atsparumo klausimai yra labai aktualūs šiandien, todėl Europos Komisija leido pratęsti ESVAC projekto, kuriuo tiriamas antimikrobinio atsparumo paplitimo mastas ir rizika,  vykdymą. Pagal mūsų šalyje parduotus vaistų kiekius bus galima efektyviau spręsti su tuo susijusias vaistų likučių maiste problemas", - sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Ugnė Žymantaitė.

Dažnas, neracionalus, neatsakingas, o kartais ir visai nereikalingas antibiotikų naudojimas didina bakterijų atsparumą (antimikrobinį rezistentiškumą) ir mažina gyvūnų ligų gydymo efektyvumą, kelia pagrįstą grėsmę visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

Siekiant įvertinti antimikrobinio atsparumo paplitimo mastą, Europos vaistų agentūra (EVA) Europos Komisijos pavedimu 2010 m. pradėjo vykdyti projektą ESVAC, kuriuo siekiama surinkti ir išanalizuoti duomenis apie veterinarijoje naudojamų antimikrobinių medžiagų naudojimą, nustatyti pagrindinius antimikrobinio atsparumo plitimo rizikos veiksnius. 

Vykdydama šį projektą, EVA techninė konsultacinė grupė sukūrė vieningą duomenų pateikimo sistemą apie antimikrobinių medžiagų naudojimą, pagal kurią Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turėjo pateikti duomenis apie parduotus antimikrobinius veterinarinius vaistus. 

Pagal surinktus duomenis, Lietuvoje daugiausia parduodama penicilinų (22 proc.), tetraciklinų (19 proc.), aminoglikozidų (13 proc.), sulfonamidų (10 proc.), makrolidų (8 proc.), amfenikolių, polimiksinų (4 proc.), linkozamidų, cefalosporinų, kvinolonų ir fluorokvinolonų (2 proc.) antimikrobinių medžiagų.

Vakarų Ekspresas