Šiame numeryje



 


Prev Next

Sveikų produktų gamintojai pasigenda reklamos

Sveikų produktų gamintojai pasigenda reklamos

Praėjusį savaitgalį Kaune vykusioje „Agrobalt 2012“ parodoje didesnis dėmesys nei anksčiau skirtas ekologiškiems produktams ir kultūriniam paveldui. Tačiau patys gamintojai apgailestauja, kad reikalavimai keliami aukšti, tačiau naudos – vis dar...

Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis

Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis

Ar galėtumėte išrinkti man kokį nors žuvies patiekalą?“ – vienoje iš Kauno kavinių paprašiau Lietuvos gamtos fondo atstovo, gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus. Pavartęs siūlomą valgiaraštį R. Staponkus pasiūlė užsisakyti paprastos silkės....

Didysis šiukšlių telkinys padidėjo 100 kartų

Didysis šiukšlių telkinys padidėjo 100 kartų

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų.

Alkio malšinimui lietuviai renkasi ir mechaniškai atskirtą mėsą

Alkio malšinimui lietuviai renkasi ir mechaniškai atskirtą mėsą

Brangs­tant mais­to pro­duk­tams ir vis dau­giau tau­tie­čių at­si­du­riant ties skur­do ri­ba, pi­gus far­šas, ku­rio ki­log­ra­mas kai­nuo­ja apie 5 li­tus, tam­pa tie­siog de­fi­ci­tu. Spe­cia­lis­tai šį far­šą va­di­na me­cha­niš­kai at­skir­ta mė­sa ar­ba...

Kodėl sudėtyje yra konservantų?

Kodėl sudėtyje yra konservantų?

Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai patogumo dėlei vadinami tiesiog sulfitais) – tai maisto priedai, dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi priskiriami „alergenų“ grupei, apie jų buvimą maiste...

Psichoterapeutas: šiukšlindami lietuviai žymi savo teritoriją

Psichoterapeutas: šiukšlindami lietuviai žymi savo teritoriją

Šiukšlės ne tik miesto erdvėse, bet gražiausiuose gamtos kampeliuose kelia pasipiktinimą doriems šalies piliečiams. Kodėl kai kurie žmonės maišais veža atliekas į gražiausias šalies miškų vietas? Vieno atsakymo nėra. Psichologų...

D. Ražauskas: eko bendruomenės – alternatyva gyvenimui mieste

D. Ražauskas: eko bendruomenės – alternatyva gyvenimui mieste

Darbas ir patogus gyvenimas mieste. Lektoriumi ir laimės mokytoju vadinamas Darius Ražauskas savo noru atsisakė tokio gyvenimo būdo ir persikėlė gyventi į kaimą. Dabar D. Ražauskas mėgaujasi provincijos ramybe, augina...

Greitojo maisto restoranų tinklas KFC vištiena apsinuodijusiai mergaitei turės sumokėti 21,6 mln. Lt

Greitojo maisto restoranų tinklas KFC vištiena apsinuodijusiai mergaitei turės sumokėti 21,6 mln. Lt

Greito maisto restoranų tinklas KFC Australijoje vienos mergaitės, kuri apsinuodijo vištienos patiekalu ir liko neįgali, šeimai turės sumokėti 8 mln. Australijos dolerių (21,6 mln. litų) kompensaciją, rašo guardian.co.uk. 

Ekologiškas maistas mokyklose - tik popieriuje

Ekologiškas maistas mokyklose -  tik popieriuje

Teisės aktuose nurodoma, kad maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Nuo 2012 m. liepos įsigalios ir naujas aprašas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriame...

Kur dingsta išmetami galvaniniai elementai?
Trečiadienis, 25 Sausio 2012 09:32

Lietuvos gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, Lietuvoje surenkama tik apie 5 proc. visų parduotų baterijų. Specialistų teigimu, iš neaktyvių netinkamai išmestų baterijų į aplinką patenka sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos, kurios teršia dirvožemį, gruntinius ir paviršinius vandenis. 

Pasak chemijos ekspertų, didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro baterijose esantys sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris ir kadmis. Jie gali kauptis įvairiuose organizmuose ir tapti ligų priežastimi. Dalis galvaniniuose elementuose esančių metalų yra tinkami perdirbti, todėl labai svarbu, kad baterijos būtų tinkamai surenkamos, utilizuojamos ir perdirbamos.

Šiuos darbus atlieka UAB „Žalvaris“, laimėjusi Aplinkos ministerijos konkursą. Įmonė tęsia darbus. Pasak bendrovės viešųjų ryšių vadovės Janinos Melnikovienės, Lietuvoje per metus į rinką pateikiama apie 600 tonų galvaninių elementų. Baterijas surinkus ir perdirbus gali būti pakartotinai panaudotos tokios vertingos medžiagos kaip cinkas, manganas, švinas, geležis ir kitos.

„Žalvaris“ Lietuvoje yra sukūręs beveik 600 konteinerių tinklą ir jį vis labiau plečia. Visi bendrovės konteineriai atitinka ES reikalavimus. J. Melnikovienės teigimu, šiuo metu konteineriai yra visų Lietuvos savivaldybių teritorijose, jų vis daugės. Gyventojai taip pat gali atnešti baterijas į kai kuriuos prekybos centrus – „Iki“, „Senukai“, į „Statoil“ degalines. Specialistė pažymi, kad visi, kurie prekiauja galvaniniais elementais, privalo juos be jokių mokesčių priimti.

„Įrenginėdama galvaninių elementų konteinerius bendrovė orientavosi į tai, kad šios vietos būtų lengvai pasiekiamos visiems gyventojams. Ypač aktyviai į šią ekologinę programą įsitraukė prekybos tinklas „Iki“ ir „Aibė“. Konteineriai yra pažymėti specialiais lipdukais. Ateityje jie turėtų būti įrengti visur, kur tik prekiaujama baterijomis, akumuliatoriais bei gaminiais su jais, – sako viešųjų ryšių vadovė. – Kol kas aktyviausiai į šią veiklą įsitraukę vaikai, jaunimas bei pensinio amžiaus žmonės. O tarp miestų aktyviausi didmiesčiai.“

Vis dėlto pagrindinė problema išlieka ta pati – žmogus. Retai kuris suvokia, kad negalima mėtyti baterijų bet kur, negalima teršti gamtos.

Lietuvoje nėra įmonių, kurios perdirbtų galvaninius elementus. Bendrovė „Sirijus“ elementus gamina iš įvežtų antrinių žaliavų, tačiau taip pat neperdirba. Pasak J. Melnikovienės, taip yra dėl to, kad baterijų perdirbimas reikalauja labai aukštų technologijų. Baterija yra toks produktas, kurio net 80 –90 proc. medžiagų galima pakartotinai naudoti gaminant naujas. Surinkti elementai išvežami į Švediją.

Alfa.lt