Pagal naujausius duomenis, Lietuvoje 2007 metais išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo beveik 50 procentų mažesnis negu palyginus su 1990 metais. Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenka 7,5 tonos CO2, kai Europos Sąjungos vidurkis – 10 tonų. Airijoje ir Estijoje – maždaug po 15 tonų, Liuksemburge – net 26 tonos vienam gyventojui. Sutaupytus taršos leidimus šalys turi teisę parduoti, tačiau dėl dokumentuose buvusių klaidų Lietuva negalės to atlikti mažiausiai pusmetį. Vis dėlto ar pinigai čia yra svarbiausi? 

Prioritetas – taršos mažinimas

Klimato atšilimas dar niekada nebuvo toks staigus ir dėl to kaltina žmonių sukeltą šiltnamio efektą. Europos sąjunga siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų į atmosferą, ir parodyti iniciatyvą likusioms pasaulio šalims iki Kioto protokolo įsigaliojimo 2003-iaisiais priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.

Siekiant pažaboti klimato kaitą žmonių veiklą norima riboti. Todėl bendros šalių taršos kvotos išdalinamos atskiroms įmonėms, suteikiant ribotą kiekį apyvartinių taršos leidimų. Juos įmonėms paskirsto atitinkamos šalies institucijos. Jei įmonių valdomi įrengimai atmosferą CO2 dujomis teršia mažiau negu gauna apyvartinių taršos leidimų, įmonės gali leidimus parduoti. Jei tarša – didesnė negu gaunamų leidimų kiekis, trūkstamų leidimų įmonės gali nusipirkti aukcionuose, biržose arba tiesiogiai iš įmonės.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje išmesta 7 milijonai tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Didžiausi teršėjai – elektrinės, „Mažeikių naftos“ bendrovė, energetikos sektoriaus įmonės, transportas, stambios pramonės įmonės „Achema“, „Akmenės cementas“, „Naujasis kalcitas“. Vis dėlto Lietuva kasmet nemažą dalį taršos leidimų sutaupydavo ir juos parduodavo kitoms – labiau teršiančioms šalims. Šiemet pusmečiai pardavimai buvo sustabdyti.

Prarasti milijonai

Dėl netikslių duomenų, pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje Lietuva pusmetį negalės parduoti taršos leidimų kitoms šalims. Taip nusprendė Jungtinės tautos, įvertinusios 2010 metų Lietuvos pateiktą šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą. Dėl įveltų klaidų Lietuva gali prarasti iki pusės milijardo litų.

„Komitetas kreipėsi į vyriausybę ir prašė įvertinti politinės atsakomybės ministerijos atstovų veiklą arba neveiklumą. Mes turime išsiaiškinti, kas privėlė klaidų ir dėl kieno kaltės Lietuva atsidūrė tokioje padėtyje“, – tikino Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Esą blogiausia tai, kad norinčiųjų parduoti taršos leidimus yra kelis kartus daugiau nei perkančiųjų. Todėl Jungtinėms tautoms pusmečiui sustabdžius prekybą vėliau bus sunku rasti pirkėjų.

Leidimus norėta parduoti, nes dėl susitraukusios pramonės ir naujų technologijų Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui šiltnamio dujų išmeta mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Imtasi veiksmų

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sako, kad Lietuva jau ėmėsi veiksmų ataskaitą taisyti, esą ji buvo rengiama samdomų, o ne ministerijos darbuotojų. Vyriausybė pritarė aplinkos ministerijos prašymui ir sutiko įsteigti aštuonis papildomus etatus ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose. Pasak G. Kazlausko, ministerijoje turi būti specialistai, kurie nuolat domėtųsi šiltnamio efektą sukeliančiais reiškiniais ir užtikrintų ataskaitos tęstinumą. Nes kitose ES šalyse klimato kaitos klausimais rūpinasi šimtai specialistų.

Anot ministerijos, Jungtinių Tautų ekspertų preliminariose išvadose dėl 2011 metų ataskaitos pažymima, kad joje pateikiami duomenys yra išsamesni negu 2010 metų ataskaitoje.

JT Kioto protokolo suderinamumo komitetui galutinės išvados dėl Lietuvos 2011 metų ataskaitos bus teikiamos sausio – vasario mėnesiais. Kai tai tik bus padaryta, pasak G. Kazlausko, nelaukiant šešių mėnesių draudimo prekiauti, bus prašoma jį atšaukti.

Kodėl kalbama tik apie pinigus?

„EKO redakcijos“ kalbintas žaliųjų aktyvistas Mantvydas stebisi, kodėl žiniasklaidoje kalbama tik apie galimai prarastus milijonus. „Nesuprantu, jei taršos leidimus sutaupo daugelis šalių – tai gal jie skirstomi neteisingai. Galbūt mes jau dabar galime mažiau teršti. Kodėl tarša tapo preke?“ – sako Mantvydas.

Pasak jo, pernai Lietuva pirmą kartą prekiavo tokiais leidimais ir vietoj planuotų 500 milijonų litų gavo 200. „Tai nemaži pinigai, suprantu, kad jie buvo panaudoti svarbiems darbams – katilinėms, pastatams atnaujinti. Tačiau galbūt ES galėtų kitomis priemonėmis remti mažiau teršiančias šalis, o ne taršos leidimų prekybos skatinimu. Labai tikiuosi, kad po 2013 m. ši sistema keisis“, – teigia Mantvydas.

Šiemet valstybės biudžete iš taršos leidimų numatyta beveik 300 milijonų litų. Nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus būtina parduoti iki 2013 metų, nes vėliau jie išvis nustos galioję.

Alfa.lt