Padidėjęs arterinis kraujospūdis turi būti laiku nustatytas ir sistemingai išgydytas

Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris....
Sanatoriniai darželiai: tarp kūjo ir priekalo

Klaipėdos sanatorinius darželius „Giliukas“, „Eglutė“ ir „Pušaitė“, kur ugdomi alergiški, dažnai kvėpavimo ir peršalimo ligomis sergantys vaikai, sudrebino gresiančios reorganizacijos neramumai. Uostamiesčio valdžia užsimojo panaikinti šių ugdymo įstaigų statusą, argumentuodama,...
Regioninės ligoninės statusas – įvairesnė pagalba žmonėms

VšĮ Radviliškio ligoninė įvykdė regioninėms ligoninėms keliamus paslaugų teikimo reikalavimus ir tapo regionine ligonine. Aukštesnis ligoninės statusas įgalina teikti daugiau ir aukštesnės kokybės paslaugų Radviliškio rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams.
Kas penktas gyventojas Lietuvoje lankosi pas odontologą tik prispirtas skausmo

Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Profilaktiškai odontologo kabinete...
Bendras vaikų sergamumas didėja

Kauno visuomenės sveikatos biuras kasmet pagal pateiktus privalomus sveikatos pažymėjimus analizuoja vaikų sveikatos rodiklius, stebi kitimo tendencijas.
Energetinių gėrimų vartojimas: tik blaivus ir saikingas

Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?
„Toksika“ teigia, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys - saugus
Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys, sumontavus papildomus filtrus, yra saugus, teigia jo užsakovė, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Toksika“.
Lietuva pagal sergamumą sifiliu – antra po Rumunijos

Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumo sifiliu rodiklis kelis paskutinius metus svyravo nuo 9,6 iki 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas...
Funkciniai centrai – tai, ko reikia pacientams

Kauno Šilainių poliklinikoje jau ketvirtus metus veikia Stuburo ir sąnarių ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos centras. Tai pirmoji ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, įkūrusi kompleksinį funkciniu pagrindu veikiantį, kvalifikuotais specialistais...
| Senjorų slauga Vokietijoje: nuo rankdarbių iki darželių suaugusiems |
| Ketvirtadienis, 02 Vasario 2012 10:04 |
|
Gimtadienių šventimas, skaitymai, loterijos, pokalbiai ir netgi specialūs darželiai suaugusiems. Taip oriai gyvenimo dienas leidžia Vokietijos senjorai. Patirtimi apie slaugos Vokietijoje organizavimą, formas ir finansavimą vakar Vilniaus miesto savivaldybėje surengtame forume „Senjorų slauga ir globa: iššūkiai ir sprendimai“ pasidalino Hamburgo senato narys, Socialinių reikalų komiteto narys Uwe Lohmanas ir Hamburgo samariečių sąjungos pirmininko pavaduotojas Gerdas Pruferis.
Apmoka slaugos draudimas Anot U.Lohmano, slaugos poreikiai Vokietijoje nuolat auga ir kiekvienas į slaugos namus patekęs klientas nori būti apgyvendintas kambaryje vienas. “Tačiau tai – labai brangus malonumas”, - pripažino svečias. Vokietijoje slaugos reikalaujantys pacientai slaugomi namuose, o kai nebegali vieni juose gyventi arba susirgę sunkiomis demencijos formomis, gali būti įkurdinami senjorų namuose. Jiems teikiamos paslaugos ir slaugymo išlaidos apmokamos iš slaugos draudimo, kurį moka visi šalies darbuotojai ir darbdaviai. Vienos pigiausių paslaugų - organizuojami senjorų susitikimai, ambulatorinė priežiūra ir priežiūra namuose. „Senjorų susitikimams vietą dažniausiai skiria Valstybė. Jiems siūlomos konsultacijos, suteikiama reikalinga pagalba”, - sakė U.Lohmanas. Pagyvenusių žmonių slaugai namuose yra įrengti keli tūkstančiai butų. “Tai nedideli butai “be barjerų”, t.y. juose senjorai gali judėti be kliūčių. Tokio namo aukštuose įrengti liftai, butuose vietoje vonios – dušas, lygios grindys, kad senjoras nepargriūtų. Slaugos darbuotojai turi butų raktus ir gavę iškvietimą, jeigu tik prireikia, atvyksta, pavyzdžiui, nuvalyti langų, sutvarkyti buto ar į akis įlašinti lašų”, - pasakojo U.Lohmanas.
Gali atvežti į “darželį” Vokietijoje rūpinamasi ir senjorų laisvalaikiu. Jiems organizuojami gimnastikos užsiėmimai, susitikimai, rankdarbių ir kompiuterinio raštingumo kursai, pokalbiai visuomeninėmis temomis. Tokios paslaugos vienam asmeniui kainuoja beveik 45 eurus per mėnesį, dviems – 67. “Turėjome vieną 80 metų senjorę, kuri labai stengėsi išmokti naudotis kompiuteriu, kad per “Skype” galėtų pasikalbėti su anūku”, - prisiminė U.Lohmanas. “Taip pat siūlome dieninę slaugą – vadinamuosius darželius suaugusiems, į kuriuos 2-3 kartus per savaitę dienai galima atvežti senjorą. Čia juo rūpinasi socialiniai darbuotojai. Likusiomis dienomis mūsų darbuotojai gali atvažiuoti pas senjorą į namus”, - pasakojo U.Lohmanas.
Tikrina nuolat ir neįspėję Slaugos kontrolė Vokietijoje – griežta ir vykdoma nuolat. Kaip senjorui teikiamos slaugos paslaugos, tikrinama iš anksto neįspėjus. Suradus pažeidimų, organizacija teikianti paslaugas gali netekti licencijos verstis tokia veikla. Slaugos kaštai Vokietijoje priklauso nuo slaugos pobūdžio ir vietos – ar ji teikiama senjoro namuose, ar stacionare. „Paprastai senjoro pensija siekia apie tūkstantį eurų, o slaugos paslaugos kainuoja iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį. Todėl primokėti skirtumą prašoma vaikų, o jeigu tokių nėra, skirtumą padengia Valstybė. Bet kuo labiau sensta visuomenė, tuo išlaidos didesnės. Todėl reikia rasti naujų sprendimų, nes greitai Valstybė finansuoti neišgalės”, - sakė Hamburgo samariečių sąjungos pirmininko pavaduotojas G.Pruferis. Atsiliepimai po konferencijos: Vokietijos ambasadorius Matthias Mulmenstadt: - Lietuva ir Vokietija susiduria su tomis pačiomis problemomis, kai kalbama apie senjorų slaugą. Puiku, kad turėjome galimybę susitikti ir pasidalinti patirtimi. Tikiu, kad galėsime vieni iš kitų daug ko pasimokyti.
Vilniaus meras Artūras Zuokas: - Šis forumas – galimybė pasidalinti užsienio patirtimi ir padiskutuoti apie tai, kas mus visus paliečia asmeniškai. Profesionalios slaugos reikėtų daugiau. Kaip tai pasiekti, papasakojo forumo metu pranešimus skaitę svečiai iš užsienio.
Savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė: - Reikėtų formuoti kitokį požiūrį į seną žmogų, suformuoti aiškią sveikatos priežiūros sistemą, suprasti, kad būtina patenkinti ne tik biologinius senjoro poreikius, bet ir dvasinius. Todėl labai pravartu būtų perimti užsienio patirtį. Juk kiekvienas norėtume išeiti oriai ir sulaukę kvalifikuotos pagalbos. Audronė Baltkojytė
|









