Sekmadienio naktis šiemet sumušė visus šios žiemos šalčio rekordus. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, žemiausia temperatūra 31,7 laipsnių šalčio buvo užfiksuota Radviliškyje. Šaltis savaitgalį nusinešė 5 žmonių gyvybes. Tačiau jis bėdų pridarė dar iki sekmadienio. Ketvirtadienio rytą pačiame Vilniaus centre sprogo karšto vandens vamzdis, dėl avarijos šilumos tiekimas buvo apribotas 27 miesto centre esantiems daugiabučiams. Problemų turėjo troleibusų bei autobusų vairuotojai, kurie baimindamiesi palikti žmones be transporto net naktį neišjungė variklių. Taksistai kas rytą keliavo padėti vairuotojams užkurti mašinas, o ugniagesiai, medikai ir policija stiprino pajėgas. Tiesa, turgaus prekeivių paspaudęs šaltis neišgąsdino, o batus ir vidpadžius Kalvarijų turguje pardavinėjantis Olegas netgi džiaugėsi dvigubai išaugusiu pelnu. „Šaltis man išėjo į naudą. Batų, vidpadžių ir kepurių pardavimai šoktelėjo dvigubai. Turguje stoviu visą dieną, dešimt metų pardavinėju žiemą, vasarą, esu pripratęs prie šalčio. Štai užsidėjęs trejas kelnes, dvejas pirštines – man nešalta, svarbu tinkamai apsirengti“, - sakė Olegas. 

Padaugėjo vienišų nušalusių žmonių

Bene daugiausia darbo turėjo medikai, kurie paspaudus šalčiui tikėjosi pacientų antplūdžio. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (VGPUL) terminių traumų poskyrio vadovo Vytauto Vaitkaus, per didžiuosius šalčius kasdien į ligoninę kreipdavosi nuo 5 iki 9 žmonių. „Šiemet gana daug paviršinių apšalimų. Yra 3 „kandidatai“, kuriems gali būti amputuotos galūnės, dėl kitų stengiamės, kad taip neįvyktų“,- sako gydytojas V.Vaitkus. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Vaiva Makštutienė patikino, kad per šaltąją savaitę pacientų antplūdžio nebuvo. „Ligoninėje gydomi 4 galūnes nušalę pacientai, per tokius šalčius įprastai tiek ir būna, šiemet netikėtumų nebuvo“,- sako gydytoja V.Makštutienė. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gintautas Virketis sakė, kad savaitgalį nušalusių pacientų buvo daugiau nei įprasta. „Penktadienį pristatytas vienas žmogus, jis nušalo plaštaką, sekmadienį – du žmonės, vienam - pėdų nušalimas, kitam – bendras kūno nušalimas. Šis žmogus gydomas reanimacijoje, šiuo metu jau yra sąmoningas, gali kalbėti. Vyriškis nušalo kūną gyvendamas apleistame name. Taip pat į ligoninę buvo pristatyti 5 neblaivūs žmonės tiesiai iš gatvės, tačiau patikrinus, jie išvežti į nakvynės namus“, - pasakojo gydytojas G.Virketis. 

 

O štai Kaune, spaudžiant šalčiui, besikreipiančių pagalbos ženkliai sumažėjo. „Pastarosiomis dienomis, kai spaudė šaltis, besikreipiančių pacientų skaičius buvo mažesnis nei vidutinis. Vidutiniškai per parą į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi 110 pacientų, šalčių metu sumažėjo iki 80-90 žmonių“, - pripažino Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė. Pasak E.Žemaitienės, dėl žiemos traumų (paslydimų, griuvimų, skilimų) kreipėsi 15-20 asmenų, o dėl nušalimų gerokai mažiau. „Nuo didžiųjų šalčių pradžios, vasario 1 dienos, į Kauno klinikų priėmimo skyrių kreipėsi 10 lengvus galūnių nušalimus patyrusių žmonių, jie apžiūrėti ir išleisti gydytis namuose. Per savaitgalį į Skubios pagalbos skyrių pateko du pacientai, jie patyrė sunkų bendrą kūno atšalimą ir yra gydomi ligoninėje“, - sakė Kauno klinikų atstovė spaudai. 

Medikai pripažįsta, kad šiemet nušalusiųjų galūnes kontingentas labai įvairus. „Šiemet nušalusiųjų galūnes socialinis statusas labai įvairus. Pasitaikė blogą socialinį gyvenimą gyvenančių žmonių, tačiau gana ryškiai padaugėjo vienišų žmonių nušalimo atvejų, ypač kaimo vietovėse arba soduose, kur prastas šildymas. Be abejo, buvo atvejų, kai žmonės galūnes nušalo tiesiog eidami gatve, netinkamai apsirengę, be pirštinių ar galvos apdangalų“, - pripažino gydytojas V.Vaitkus. 

Benamiai užplūdo nakvynės namus

Itin pažeidžiama socialinė grupė – benamiai - žiemą užplūsta nakvynės namus. Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis sako, kad nakvynės besiprašančių skaičius per šalčius padaugėjo apie 10 procentų. „Benamių, besiprašančių nakvynės skaičius padaugėjo, tačiau ne itin daug. Per šalčius žmonės glaudžiasi ir dieną, ir naktį, jų neišvarome. Šiemet dar nepasitaikė atvejų, kad ateitų žmogus su nušalusiom galūnėm, tačiau įprastai būna visko. Jeigu taip nutinka iš karto kviečiame medikus, jie visuomet geranoriškai atvyksta, išsiveža nušalusius pacientus, tačiau šie vėl sugrįžta į nakvynės namus, dažniausiai invalido vežimėlyje“, - pripažįsta Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius. 

 

Geranoriškai benamius priima ir arkivyskupijos „Carito“ nakvynės namai. „Pas mus priimamas ribotas skaičius žmonių, tik 78. Be abejonės, ypač šaltuoju metu ateina daugiau žmonių, tačiau mes pasiūlome kreiptis į kitus nakvynės namus, kuriuose yra bendra patalpa ir ten priimama daugiau žmonių. 

Ypač sudėtinga situacija dėl drabužių. Visi buvome nusiteikę šiltai žiemai, ypač benamiai nelinkę apsikrauti daiktais, todėl drabužių nuolat trūksta, kasdien apie šimtą žmonių kreipiasi į mus prašydami pirštinių, kepurių ir kitų drabužių“, - pasakojo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ komunikacijos koordinatorė Dalia Babravičė.

 

Tačiau dalis benamių nelinkę net ir spaudžiant 30 laipsnių šalčiui prašytis nakvynės. „Yra nemaža dalis benamių, kurie pas mus neateina, gyvena miške, jie nenori jokios pagalbos. Už miesto pasistato palapines, o kaip susišildyti turi savų būdų“, - sako arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namų vadovas Donatas Navickas. 

„Carito“ dienos centre besilankantis benamis Marius tikino nepažįstantis tokių žmonių, kurie sugebėtų miške išgyventi spaudžiant 30 laipsnių šalčiui. „Aš pats iki žiemos gyvenu miške, miegu palapinėje. Kai spaudžia toks šaltis, palapinėje išgyventi labai sunku, aš tokių žmonių nežinau, kas galėtų“, - sako Marius. 

 

Nušalo pėdos ir negali dirbti

Benamis Vasilijus Abudovas dieną ir naktį glaudžiasi „Carito“ nakvynės namuose. Jam padaryta didelė išimtis, kadangi vyriškis per speigą nušalo kojas. „Iš pradžių nesupratau, kas įvyko, jaučiau, kad kažkas ne taip, kad neįprastai skauda kojas. Sumaniau pasišildyti stotyje, tačiau nuėjus į nakvynės namus darbuotojai iš karto iškvietė greitąją, pasirodo nušalau pėdas“,- sako V.Abudovas. Iki nelaimės V.Abudovas duonai užsidirbdavo atsitiktinai, žiemą eidavo kirsti miško, vasarą pardavinėdavo uogas, rudenį - grybus. Tačiau nušalus kojas situacija tapo sudėtingesnė. „Dabar negaliu nei dirbti, nei eiti kažkur, taip pat negaliu nusipirkti vaistų, tiesiog neturiu tam pinigų. Kojas skauda, atrodo, lyg badytų adatėlėmis, einant skauda dar labiau. Įprastai užsidirdavau pinigų maistui, tačiau kaip dabar galiu dirbti, jei skauda kojas? Kiti benamiai man padeda, pasidalija su manimi maistu, darbuotojai duoda maisto paketus, taip ir gyvenu. Pragyvenus nakvynės namuose mėnesį, reikia susimokėti 30 litų, iš kur juos gausiu nežinau. Gal brolis padės... - sako V.Abudovas. - Žinau, kad socialinei darbuotojai brolis paliko savo telefono numerį, prašė paskambinti, jei kas nors nutiks. Nežinau, ar jis žino apie tokią mano padėtį, jei žinotų, gal padėtų.“ 

Žeidžia medikų abejingumas

Benamis Vasilijus neslepia kartėlio, kai pasakoja apie jį priėmusius medikus. Darbo biržoje neužsiregistravęs vyriškis neturi jokių socialinių garantijų, tačiau medikų abejingumas žeidžia dar labiau. „Mane atvežė į ligoninę, medikai pažiūrėjo kojas, parašė receptą, jokių tyrimų nepadarė. Atrodo, jei neturi pinigų, esi nebe žmogus“, - sako Vasilijus. Arkivyskupijos „Carito“ nakvynės namų vadovas D.Navickas pripažįsta, kad advokatauti tarp benamių ir medikų tenka dažnai. „Dažnai benamis nenori važiuoti į ligoninę, nes žino, kad, jeigu nepaguldys, teks ilgą atstumą pareiti skaudančiom kojom. Kartais tenka rašyti raštus į greitąją, kad išvežtų žmogų, nes kitaip nenori vežti. Be abejo,viskas priklauso nuo personalo. Nesakau, kad taip būna nuolat, tačiau pabūti advokatu tarp benamių ir medikų tenka. Kartais turi įrodyti, kad benamiui tikrai reikia pagalbos“, - sako D.Navickas. 

 

Reda Cibulskytė