Vyrai nori realizuoti savo ambicijas, o moterims svarbesni geri darbo santykiai

Mokslininkai teigia, kad ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas patiria 6-17 proc. Europos gyventojų, tačiau tikroji situacija iš tiesų nežinoma. Manoma, kad dauguma sergančiųjų nežino apie ligą ir nesikreipia į medikus. Prognozuojama, kad 2020 m. depresija taps viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje ir pagal ekonominės naštos sunkumą visuomenei užims antrą vietą po išeminės širdies ligos.

Depresija niekada neturi vienos priežasties, tačiau pastebėta, kad darbo sąlygos – taip pat vienas iš svarbių depresijos išsivystymo rizikos veiksnių. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimo, kuris buvo atliekamas ir Lietuvoje, duomenimis, 69 proc. apklaustųjų mano, jog darbas kenkia jų sveikatai. Stresą kaip grėsmės sveikatai priežastį nurodo kas trečias apklaustasis.

Anot mokslininkų, dėl didelių darbo reikalavimų ir nuomonės darbo klausimais nepaisymo psichikos sveikatos sutrikimų rizika padidėja nuo 1,4 iki 5 kartų. Pastangų darbe neatitikimas gaunamam atlygiui, kai kuriais duomenimis, depresijos ir jos simptomų išsivystymo riziką padidina nuo 2 iki 6 kartų.

Lietuvos higienos institutas, aiškindamasis, kaip darbo sąlygos veikia lietuvių psichiką, 2002-2004 m. vykdė tyrimą Vilniaus mieste. Buvo apklausiami tiek dirbantys asmenys, kuriems nustatyta klinikinės depresijos diagnozė, tiek sveikais save laikantys žmonės. Pastarųjų grupėje tyrimo metu 12,6 proc. iš jų buvo nustatyta depresinė būsena. „Bene daugiausiai tokių respondentų buvo tarp dirbančių fizinį ir mišrų darbą. Tuo tarpu psichikos sveikatos centruose dažniausiai lankosi dirbantieji protinį darbą. Taigi galima daryti prielaidą, kad dažniau pagalbos ieško aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės“, - teigė viena iš tyrėjų, sociologė Jelena Sranislavovienė.

Anot pašnekovės, tyrimo metu pastebėta, kad dėl depresijos kenčiantys vyrai dažniau nurodydavo, kad negali realizuoti savo ambicijų, o moterims svarbiau, kad būtų geri darbo santykiai, tinkama darbo aplinka.

„Dalis veiksnių yra nepanaikinami, pavyzdžiui, pamaininis darbas. Jį galima tik sušvelninti poilsio pertraukomis, tam tikru poilsio dienų skaičiumi. Tačiau yra tokių veiksnių, kuriuos nesunku pakeisti – pavyzdžiui, vadovo parama ar prieštaringos instrukcijos. Taigi apie 70 proc. žmonių nurodė tokius stresą keliančius veiksnius, kurie iš esmės yra nesunkiai koreguojami organizaciniai dalykai“, - pasakojo J. Sranislavovienė.

Prasčiausiai karjeros ir atlygio galimybes vertina fizinį darbą dirbančios moterys

Tyrimas parodė, kad didžiausias (21,4 proc.) depresinės būsenos paplitimas pastebėtas tarp vienišų, išsiskyrusių žmonių, taip pat tarp žmonių, per metus patyrusių sunkių išgyvenimų (16,9 proc.), tarp turinčių vidurinį išsilavinimą (16,2 proc.), tarp moterų (15,3 proc.) ir dirbančių mišrų darbą (13,5 proc.).

Tyrimas parodė, kad maždaug trečdalio moterų depresinę būseną galima paaiškinti patiriamo streso darbe poveikiu, kurį sukelia psichosocialinių veiksnių sąveika. Protinį darbą dirbančių moterų depresinei būsenai atsirasti turėjo įtakos net 11 veiksnių. Tyrimo metu nustatyta, kad baimė prarasti darbą net 12 proc. lėmė moterų depresinę būseną, toliau sekantys diskomfortas, ribotos galimybės panaudoti savo žinias, nervinė įtampa ir fizinė izoliacija – 17 proc., grįžtamojo ryšio nebuvimas – 3 proc., darbo monotonija, neužbaigtumas ir menka šeimos parama – 2 proc.

Fizinį darbą dirbančioms moterims daugiausiai problemų kėlė nepasitenkinimas darbu ir nervinė įtampa (šie veiksniai 23 proc. paaiškino depresinės būsenos išsivystymą), prieštaringos instrukcijos ir menka parama (4 proc.), baimė prarasti darbą (5 proc.). Dirbančiosioms mišrų darbą moterims daugiausiai įtakos turėjo diskomfortas (10 proc.), baimė prarasti darbą (6 proc.), socialinė izoliacija, žinių nepanaudojimas ir nervinė įtampa (4 proc.), pamaininis darbas (2 proc.).

Kaip jau minėta, vyrams ir moterims depresinę būseną sukelia skirtingi veiksniai. Protinį darbą dirbančių vyrų depresinės būsenos išsivystymą 35 proc. galima paaiškinti remiantis 9 veiksniais: nepasitenkinimas darbu (dažniausiai vardijamas veiksnys), žinių nepanaudojimas, užduočių neaiškumas, nervinė įtampa, darbo beprasmiškumas, didelis darbo tempas, poilsio stoka, darbo nebaigtumas ir užduočių pasikartojimas.

Fizinį darbą dirbusiems vyrams buvo aktuali baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas darbu ir paramos nebuvimas (šie veiksniai 23 proc. paaiškina depresijos būsenos išsivystymą) bei darbo nebaigtumas (1 proc.), o dirbantiems mišrų darbą – žinių nepanaudojimas (17 proc.), darbo beprasmiškumas (8 proc.), sunkūs periodai darbe (4 proc.).

Prasčiausiai savo karjeros ir atlygio galimybes vertina fizinį darbą dirbančios moterys. Jos dažniausiai ir priverstinai skuba. Kita vertus, laiko trūkumas kokybiškam darbui atlikti – dažna streso darbe priežastis daugelyje ES šalių. 56 proc. Europos gyventojų skundžiasi greitu darbo tempu, 60 proc. - griežtais terminais.

Tuo tarpu neretai respondentų minėta baimė prarasti darbą taip pat nėra išimtis. Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad net iki 70 proc. mūsų šalies piliečių, nepriklausomai nuo lyties, baiminasi prarasti darbą. Darbuotojams, kurių darbas įtemptas ir kurie patiria realią grėsmę netekti darbo, depresijos rizika padidėja net 11 kartų.

Vienas iš depresijos rizikos veiksnių – bendradarbių sekimas

Apibendrindami tyrėjai teigia, kad nervinė įtampa susijusi tiek su vyrų depresine būsena, tiek su kliniškai patvirtinta depresija. Moterų depresinę būseną ir kliniškai patvirtintą depresiją sąlygojo netolygus darbo pasiskirstymas ir darbo nebaigtumas.

Tyrimu metu pastebėta, kad depresija sergančių asmenų (t. y. jiems liga jau buvo diagnozuota) darbovietėse bendradarbiai dažniau sekdavo vienas kitą, jie dažniau dirbo monotonišką darbą, susikaupdavo daug darbo, nes jis netolygiai paskirstomas, darbe būdavo labai sunkių periodų, jų darbas dažniau įtemptas, o vadovai ar bendradarbiai dažniau duodavo prieštaringas instrukcijas. Depresija sergantys žmonės dažniau manė, kad jų darbas nesvarbus, o šeima dažniau nevertino jų darbo, taip pat palyginti su kontroline grupe, jie rečiau gaudavo pakankamai aiškias darbo instrukcijas, ne visada žinojo, už ką jie atsakingi.

Pavyzdžiui, protinį darbą dirbančių vyrų, kuriems jau buvo nustatyta klinikinė depresija, apklausa parodė, kad jų būsena statistiškai reikšmingai susijusi su vadovo paramos stygiumi (38,7 proc. atvejų) ir nervine įtampa (64,5 proc.). Kiti veiksniai nėra tokie reikšmingi – poilsio stoka (22,6 proc.), blogi santykiai su vadovu, monotoniškumas ir prieštaringos instrukcijos (po 19,4 proc.).

Fizinį darbą dirbančių vyrų depresinė būsena labiausiai sietina su prieštaringomis instrukcijomis darbe (26,7 proc.), tačiau, tyrėjų teigimu, įvertinus asmeninius sukrėtimus, šis veiksnys nepasirodė statistiškai reikšmingas. Tas pats pasakytina apie paramos nebuvimą, kurį nurodė 21,4 proc. mišrų darbą dirbančių vyrų.

Tuo tarpu depresija sergančioms moterims, kurios dirba protinį darbą, svarbiausi veiksniai, kuriuos galima sieti su jų ligos atsiradimu, yra netolygus darbo paskirstymas (42,5 proc.) ir pamaininis darbas (18,3 proc.).

Fizinį darbą dirbančių moterų depresiją tyrėjai labiau sieja su jų asmeniniu gyvenimu. Nors repondentės dažnai minėjo tokius veiksnius, kaip monotoniškumas (61,7 proc.), žinių nepanaudojimas (36,2 proc.), menką šeimos paramą (31,9 proc.) ir darbo beprasmiškumą (19,1 proc.), anot tyrėjų, įvertinus visą jų gyvenimo situaciją, šie veiksniai negali būti laikomi reikšmingais jų ligos išsivystymui.

Taip pat ne su darbu susijusios priežasties depresijos išsivystymą paskatino ir mišrų darbą dirbančioms moterims. Pačios respondentės dažniausiai vardijo skubėjimą (71,9 proc.), sunkius periodus (45,3 proc.), bendradarbių sekimą ir viršvalandžius (po 43,8 proc.), monotoniškumą ir socialinę izoliaciją (32,8 proc.).