- Spėju, kad nuo mažumės svajojote būti gydytojas...

 

- Iš tikrųjų mintys sukosi apie fiziką. Sekėsi tikslieji mokslai, dalyvavau olimpiadose, bet jauno žmogaus asmenybę daug kas formuoja. Mano apsisprendimui turbūt didžiausią įtaką padarė Polio De Kriuifo knyga „Mikrobų medžiotojai“. Mielai perskaityčiau dar kartą ir net patarčiau jaunimui prieš renkantis gydytojo profesiją su ja susipažinti.  

Kai nusprendžiau sukti gydytojo keliu, mama buvo už, o tėvas – prieš. Matyt, baiminosi, kad liksiu be profesijos, nes anuomet buvo labai sunku įstoti. Tuo labiau, kad nebuvau komjaunuolis ir net klasės auklėtojas sakė, jog apie aukštąjį mokslą galiu tik pasvajoti. Bet buvau užsispyręs ir savo pasiekiau. 

 

- Prieš kelias savaites Jums buvo įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas už nuopelnus medicinai...

 

- Netikėta, bet malonu. Tuo labiau, kad šiandien žiniasklaida gydytojus ne visada teisingai „nušviečia“. Dažniau mes kaltinami ir menkinami, nepaisant to, kad tik vienas suklydo ar pasielgė netinkamai. Tai - neteisinga politika. O juk gydytojo autoritetas - irgi vaistas. Gydyti pacientą man yra darbas, nors pačiam ligoniui, tuo labiau, kai jis ištraukiamas iš mirties nagų, tai atrodo stebuklas. 

 

- Dažnai sakoma, kad medicina yra ne mokslas, o menas. Taigi medikas yra mokslininkas ar menininkas?

 

- Tai labai sena diskusija ir ji iš dalies teisinga. Seniau sprendimą, kaip gydyti, priimdavo vienas žmogus, o medicina buvo labiau menas, amatas. Dabar viskas šiek tiek pasikeitė ir negali gydyti taip, kaip tau vienam atrodo. Vadovaujamasi algoritmais, klinikiniais tyrimais, dirba komanda. Atsirandančios naujos technologijos ne tik palengvina operacijas, bet ir šią profesiją padaro vis labiau patrauklią jaunimui. 

 

- Kolegos Jus dažnai vadina stebukladariu. Per medicininę praktiką esate atlikęs ne vieną unikalią operaciją. Kuri jų labiausiai įsirėžė į atmintį?

 

- Labai sunku išskirti. Visos, kurias darai pirmą kartą, net ir pačios paprasčiausios, yra su jauduliu ir rizika. Antra, visuomet operuoji nevienas. Dirba profesionalų komanda, kurios kiekvienas narys yra savo srities asas. Jei nusprendei tapti gydytoju, turi mokytis visą gyvenimą. Tame slypi savotiškas žavesys, kuris žadina smalsumą.  

 

- Medicinoje kaip ir daugelyje sričių vyksta technologijų lenktynės, kokios naujausios kardiologijos technologijos taikomos Lietuvoje?

 

- Per pastaruosius metus pradėtas taikyti aortos vožtuvų implantavimas per kateterį. Anksčiau tokia operacija buvo įmanoma tik atvėrus krūtinės ląstą ir sustabdžius širdį. Tai didelės apimties operacija. Pagyvenusiems žmonėms arba turintiesiems daug rizikos veiksnių ji labai pavojinga. Bet šiandien, pasitelkus modernias technologijas, operacija trunka pusantros valandos ir jau vakare žmogus gali keltis iš lovos. Prilygsta stebuklui. Tokiu pačiu principu vožtuvai implantuojami ir į plaučių arteriją.  

Šiandien įmanoma insulto riziką sumažinti šešis kartus. Kai prieširdžių virpėjimas užsitęsia ilgiau nei 2 paras, kairiojo prieširdžio ausytėje gali susiformuoti krešuliai, kurie dažniausiai laikui bėgant atitrūksta, per aortą nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą. Dabar galime tą ausytę „užsandarinti“ ir insulto rizika išnyksta. 

Gydant širdies ritmo sutrikimus implantuojami defibriliatoriai, stimuliatoriai, kurie išgelbėja pacientus nuo staigios mirties. Centre atliekama bene daugiausiai Europoje mini-invazinių operacijų chirurgiškai gydant prieširdžių virpėjimą. 

 

- Medicina milžino žingsniais keliauja į priekį, taikomos pažangiausios technologijos, bet sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis auga. Kur čia šuo pakastas?

 

- Dvi kadencijas buvau Lietuvos širdies asociacijos prezidentas. Tuomet gana stipriai teko įsitraukti į prevencines programas, kurios iš tikrųjų gali būti efektyvios. Nors reikia pripažinti, kad anksčiau buvau priešingos nuomonės dėl jų efektyvumo praktikoje. Tik jos turi būti grįstos ne vien kalbomis. Tarkim, suomiams pavyko širdies ir kraujagyslių ligų sumažinti 75 procentais, amerikiečiams – 50 procentų. Klausiate, kaip? Sveika visuomenė turi tapti šalies politikos prioritetu. Bet apie tai anksti kalbėti, kol nėra normalios reformos medicinoje. 

 

- Turite idėjų, kaip reikia vykdyti prevencines programas, kad sergančiųjų skaičius sumažėtų ženkliai?

 

- Rūkančiųjų skaičius šalyje auga aritmetine progresija. Situacija į blogąją pusę pasikeitė po to, kai Lietuvoje niekas nebedraudė cigarečių reklamos. Galime sakyti, kad reklama neveikia, bet faktai kalba patys už save. Rūkyti pradėjo ne bobutės, o paauglės. Tai įrodymas, kad reklama smarkiai veikia. Statistiškai du trečdaliai nori mesti rūkyti, bet meta vos du procentai. Šnekomis mes jiems nepadėsime, reikia specialisto, kuris išmanytų, kaip tai padaryti. Paklauskit šeimos gydytojo, kaip mesti rūkyti ir jis neturės ką atsakyti, nes ir pats nežino. Ir iš kur jam tai žinoti, jei jo niekas nemokė? Prevencinėmis programomis vien finansavimo neužtenka, reikia ir politinės valios.

 

- Bet gal viskas priklauso ne tik nuo politikos, juk ir pats žmogus turi keisti savo įpročius, norėti būti sveikas?

 

- Galbūt čia šaknys slypi giliau. Čia kaip tarybinėje istorijoje „Kaip grūdinosi plienas“ buvo toks veikėjas Paška Karčiaginas, kuris aukodamas savo sveikatą siekė tikslo, - pastatyti siauruką malkoms atsivežti. Anuomet buvo populiaru ir net siektina vardan tikslo paaukoti sveikatą. Ir šiandien tai vis dar giliai įaugę mumyse. Tiesa, labai mažais žingsneliais situacija keičiasi. 

Prieš penkerius metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirdavo 54 procentai ligonių, šiandien – 50 procentų. Jei infarktu sergantis žmogus į kliniką patenka per dvi valandas, mes jam galime dovanoti gyvenimą.

Beje, ir pats žmogus šiandien pasimetęs. Mes rekomenduojame valgyti daržoves, o per televiziją rodo, kad jos apnuodytos nitratais. Rekomenduojame valgyti žuvį, tuoj pat pasirodo laida apie pavojingas pangasijas iš Vietnamo. Natūralu, kad žmogus pasimeta. Ir ką gydytojui daryti? Jis juk nei žuvies, nei daržovių netyrė ir iš tikrųjų niekas nežino, kur slypi tiesa. Sunku atskirti kur juoda, o kur - balta.

 

- Jūs dažnai vadinamas sveikuoliu, o visuomenėje vyrauja nuomonė, kad gyventi sveikai yra labai brangu. Ar tai tiesa?

 

- Manau, tai labiau tinginių šnekos ir bandymas ieškoti pasiteisinimo. Sveikuolis -  toks labai banguojantis procesas. Svarbiausia laiku susigriebti ir grįžti į vėžes. Tarkim, per šventes neišvengsi suvalgyti ko nors daugiau, svarbu, kad tai neužsitęstų iki kitų švenčių. Būna ir taip, kad įsisukus į darbų rutiną, dėl to nukenčia aktyvumas, bet ir tai išsprendžiama. Reikia tik noro.

 

Kalbino Evelina Machova