Padidėjęs arterinis kraujospūdis turi būti laiku nustatytas ir sistemingai išgydytas
Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris....
Sanatoriniai darželiai: tarp kūjo ir priekalo
Klaipėdos sanatorinius darželius „Giliukas“, „Eglutė“ ir „Pušaitė“, kur ugdomi alergiški, dažnai kvėpavimo ir peršalimo ligomis sergantys vaikai, sudrebino gresiančios reorganizacijos neramumai. Uostamiesčio valdžia užsimojo panaikinti šių ugdymo įstaigų statusą, argumentuodama,...
Regioninės ligoninės statusas – įvairesnė pagalba žmonėms
VšĮ Radviliškio ligoninė įvykdė regioninėms ligoninėms keliamus paslaugų teikimo reikalavimus ir tapo regionine ligonine. Aukštesnis ligoninės statusas įgalina teikti daugiau ir aukštesnės kokybės paslaugų Radviliškio rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams.
Kas penktas gyventojas Lietuvoje lankosi pas odontologą tik prispirtas skausmo
Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Profilaktiškai odontologo kabinete...
Bendras vaikų sergamumas didėja
Kauno visuomenės sveikatos biuras kasmet pagal pateiktus privalomus sveikatos pažymėjimus analizuoja vaikų sveikatos rodiklius, stebi kitimo tendencijas.
Energetinių gėrimų vartojimas: tik blaivus ir saikingas
Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?
„Toksika“ teigia, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys - saugus
Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys, sumontavus papildomus filtrus, yra saugus, teigia jo užsakovė, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Toksika“.
Lietuva pagal sergamumą sifiliu – antra po Rumunijos
Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumo sifiliu rodiklis kelis paskutinius metus svyravo nuo 9,6 iki 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas...
Funkciniai centrai – tai, ko reikia pacientams
Kauno Šilainių poliklinikoje jau ketvirtus metus veikia Stuburo ir sąnarių ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos centras. Tai pirmoji ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, įkūrusi kompleksinį funkciniu pagrindu veikiantį, kvalifikuotais specialistais...
| 1991 m. sausio 13-ąją: medicinos punktas knygų apsuptyje |
| Ketvirtadienis, 12 Sausio 2012 15:05 |
|
Iki kruvinosios Sausio 13-osios nakties ant Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos laiptų būriavosi žmonės, stoję ginti Aukščiausiosios tarybos. Bibliotekoje dirbusieji prisiminė, kad tuomet į skaityklą žmonės rinkosi ne knygų ar laikraščių skaityti, o pasišildyti, kas pusvalanduką nusnūsti. Ryte apėmė panika Pasak bibliotekos darbuotojos Virginijos Beganskaitės, panika apėmė Sausio 13-osios ryte, kuomet pasigirdo pirmi pranešimai, kad prie televizijos bokšto sužeisti žmonės. „Iš pat ryto į biblioteką prisistatė medikų brigada, kuriai vadovavo šviesios atminties gydytoja Ona Barisaitė. Žmonės niekieno neraginami pirmame aukšte sustumdė stalus, dėliojo tvarsliavą. Bibliotekos darbuotojos ant baltos medžiagos raudonu tušu nupiešė kryžių. Taip savomis rankomis buvo pagamintos dvi vėliavos su Raudonojo Kryžiaus ženklu. Viena pakabinta prie bibliotekos centrinio, o kita - prie šoninio įėjimo. Tuomet atrodė, kad jei prasidės puolimas, visiems bus aišku, kur yra medicinos punktas“, - pasakoja V.Beganskaitė. „Kieno iniciatyva buvo įkurtas medicinos punktas, nežinau, bet tikrai ne Raudonojo Kryžiaus organizacijos. Prisidengus organizacijos vardu Naujosios Vilnios ligoninėje buvo slepiami jaunuoliai, kad jų neimtų į armiją. Tuomet dirbau Santariškių klinikose. Šiandien prisimenu tą vienybės jausmą, kai niekas nieko neprašė, tiesiog savanoriškai dirbo savo darbą“, - prisimena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas prof. radiologas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis. Prieglobstis išvargusiesiems Tuomet bibliotekoje dirbusios bibliotekininkės prisimena, kaip gydytoja Ona Barisaitė liepė suvynioti ir išnešti iš skaityklos kilimus, nes bus kraujo balos. Koridoriuje, dešinėje centrinių laiptų pusėje, buvo įkurtas medicinos punktas - sustumti stalai, ant jų sudėta tvarsliava, švirkštai, medikamentai, chirurginiai instrumentai. Ant kabyklų sukabintos lašinės. „Mes rengėmės puolimui, klijavome langus popierine juostele, statėme barikadas. Bet prie Aukščiausiosios Tarybos susišaudymai nevyko, o į medikus kreipdavosi dažniausiai išvargę gynėjai. Gal keliems vyresnio amžiaus žmonėms šiek tiek sustreikavo sveikata. Bet sužeistų nebuvo, tačiau medikai čia budėjo dar ilgai“, - pasakoja V.Beganskaitė. Komentaras:  Farmacinės kompanijos „Berlin Chemie“ direktorius, tuo metu buvęs sveikatos apsaugos viceministro pavaduotojas prof. Algimantas Blažys: „Sunku net pasakyti, kas tuomet sugalvojo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įkurti medicinos punktą. Daugelis to metų įvykių rutuliojosi pačių žmonių iniciatyva. Kiek pamenu, Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva medicinos punktas buvo įkurtas parlamente.“
Tarp kitko: 1991 m. sausį M.Mažvydo bibliotekoje buvo įkurtas ne tik medicinos punktas, bet ir Lauko gynybos štabas. Į gynėjų gretas priimti Vilniaus gamyklų, įstaigų atstovai, kurie paromis budėjo ir palaikė viešąją tvarką uždaroje parlamento teritorijoje. Iš kitų gynėjų jie išsiskyrė raudonais kryžiais ant baltų palaidinių. Pagrindinė jų užduotis buvo parlamento puolimu atveju evakuoti žmones iš teritorijos.  Evelina Machova .gif){kind=small} |
„Šautinės žaizdos, tankų vikšrų sutraiškyti kūnai, kraujas. Girdėdavome, kad tokie baisūs dalykai vyksta kažkur kitur... Bet kai visą tai pamatėme savo akimis, apėmė siaubas. Šito niekas nesitikėjo“, - taip apie 1991-ųjų sausio 13-osios naktį pasakoja daugelis tuomet gyvybes gelbėjusių medikų. Vieni budėjo ligoninėse, kiti parlamente, treti – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įkūrė medicinos punktą.