Pirmiausia, šiuo metų laiku reikia stengtis kuo daugiau būti patalpose, jei išėjimas į lauką neišvengiamas, būtina tinkamai apsirengti ir trumpinti buvimo lauke laiką. Esant dideliems šalčiams, kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas, ypač nosį, ausis, skruostus, smakrą. Šalčio poveikiui itin jautrios galūnės – rankų ir kojų pirštai, pėdos.

Apranga

Vis dėlto neišvengus būtinybės išeiti į lauką, būtina šiltai apsirengti. Rekomenduojama užsidėti kepurę, šaliką (pridengti burną, smakrą), dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis (prigludusius ties riešais), dėvėti kumštines pirštines, avėti storapadę, nelaidžią vandeniui avalynę. Reikėtų vengti drėgnų drabužių ir drėgnos avalynės, sudrėkusius - kuo skubiau pakeisti sausais. 
Svarbu saugotis vėjo – pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis suintensyvėja ir žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Neretai dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti. O ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai. Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą. Pavojus nušalti atviras kūno vietas atsiranda temperatūrai nukritus iki – 28º C, lauke praleidžiant jau 10 – 30 min.

Mityba

Lietuvą užgriuvus gąsdinantiems šalčiams visuomenės sveikatos specialistai siūlo gerti šiltus, saldžius gėrimus, vartoti kaloringesnį maistą – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Nerekomenduojama vartoti alkoholio, daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes jiems veikiant, organizmas greičiau praranda šilumą.

Fizinis krūvis

Svarbiausias patarimas, siekiant išvengti didesnių sušalimų – kaip įmanoma trumpinti buvimo lauke laiką. Jei lauke ilgiau būti neišvengiama, tokiu atveju siūloma nestovėti vienoje vietoje, stengtis judėti. Patariama neatlikinėti jokių sunkių darbų šaltyje, nes šaltas oras papildomai apsunkina širdies veiklą. Jei privaloma dirbti lauke, specialistai rekomenduoja šiltai apsirengti ir dirbti lėčiau (būtina prisiminti, kad kūno raumenys, siekdami išsaugoti šilumą, dirba intensyviau). 
Nušalimai
Šiurpulys ir drebulys yra pirmi ženklai, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikėtų suskubti ir vengti tolimesnio buvimo lauke. Jeigu atsitiko nelaimė ir žmonės sušąla, būtina žinoti kaip pažinti nušalimą, nes tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai pabąla. Stiprūs nušalimai gali baigtis galūnių amputacija.

Kaip elgtis sušalus:

- būtina kuo skubiau užeiti į šiltą patalpą;
- pamerkti sušalusią galūnę į šiltą vandenį, komfortišką sveikoms kūno dalims(tik ne į karštą, nes padidinsite pažeidimus);
- rekomenduojama šildyti sušalusią galūnę (glausti prie kūno, pvz. pažasties);
- pažeistų vietų netepti riebiais tepalais;
- siekiant sušildyti sušalusią galūnę, nenaudoti šildytuvų, radiatorių ar pan., nes pažeistos vietos yra nejautrios, galima padidinti pažeidimus;
- sušalusių kūno vietų, galūnių negalima trinti sniegu, masažuoti (padidinsite pažeidimus);
- jei sušalusi galūnė neatgauna jautrumo, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Hipotermija 

Organizmas, paveiktas šalčio, greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali nukristi kūno temperatūra. Ši būklė, kai temperatūra nukrinta žemiau 35º C, vadinama hipotermija. Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, naujagimiai, benamiai, keliautojai, medžiotojai, alkoholį, narkotikus vartojantys asmenys. 

Sumažėjus kūno temperatūrai, sutrinka smegenų veikla, todėl žmonės nebegali aiškiai mąstyti ir negali priimti adekvačių sprendimų (pvz.: nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke).
Hipotermijos ištikti asmenys jaučia drebulį, nuovargį, apsnūsta, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, sutrinka kalba.

Nukentėjusį būtina nugabenti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus, šlapius drabužius, pamatuoti kūno temperatūrą (jei žemesnė nei 35 °C, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą), susupti į sausą šiltą apklotą, duoti šiltų nealkoholinių gėrimų, kviesti greitąją medicinos pagalbą ir tuo metu visais įmanomais būdais stengtis sušildyti nukentėjusiojo kūną. 

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai tikisi, kad šie patarimai padės išvengti sušalimų ir artėjančius šalčius įveiksime be didesnių pasekmių sveikatai.

DELFI