Padidėjęs arterinis kraujospūdis turi būti laiku nustatytas ir sistemingai išgydytas
Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris....
Sanatoriniai darželiai: tarp kūjo ir priekalo
Klaipėdos sanatorinius darželius „Giliukas“, „Eglutė“ ir „Pušaitė“, kur ugdomi alergiški, dažnai kvėpavimo ir peršalimo ligomis sergantys vaikai, sudrebino gresiančios reorganizacijos neramumai. Uostamiesčio valdžia užsimojo panaikinti šių ugdymo įstaigų statusą, argumentuodama,...
Regioninės ligoninės statusas – įvairesnė pagalba žmonėms
VšĮ Radviliškio ligoninė įvykdė regioninėms ligoninėms keliamus paslaugų teikimo reikalavimus ir tapo regionine ligonine. Aukštesnis ligoninės statusas įgalina teikti daugiau ir aukštesnės kokybės paslaugų Radviliškio rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams.
Kas penktas gyventojas Lietuvoje lankosi pas odontologą tik prispirtas skausmo
Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Profilaktiškai odontologo kabinete...
Bendras vaikų sergamumas didėja
Kauno visuomenės sveikatos biuras kasmet pagal pateiktus privalomus sveikatos pažymėjimus analizuoja vaikų sveikatos rodiklius, stebi kitimo tendencijas.
Energetinių gėrimų vartojimas: tik blaivus ir saikingas
Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?
„Toksika“ teigia, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys - saugus
Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys, sumontavus papildomus filtrus, yra saugus, teigia jo užsakovė, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Toksika“.
Lietuva pagal sergamumą sifiliu – antra po Rumunijos
Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumo sifiliu rodiklis kelis paskutinius metus svyravo nuo 9,6 iki 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas...
Funkciniai centrai – tai, ko reikia pacientams
Kauno Šilainių poliklinikoje jau ketvirtus metus veikia Stuburo ir sąnarių ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos centras. Tai pirmoji ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, įkūrusi kompleksinį funkciniu pagrindu veikiantį, kvalifikuotais specialistais...
| Rimtas pretendentas į regioninės ligoninės statusą |
| Ketvirtadienis, 02 Vasario 2012 10:41 |
|
Nesvarbu, ar lengva, ar sudėtingesnė situacija, pakilimas ar ekonominė krizė, Šilutės ligoninė išlieka rimta ir solidžia įstaiga, teikiančia kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas Pamario krašto ir aplinkinių rajonų žmonėms. Pernai ligoninė žengė dar vieną tvirtą žingsnį tobulėjimo link – įvykdė regioninei ligoninei keliamus reikalavimus. Stiprią ir gerą ligoninę vertina pacientai, apie ją gerai atsiliepia paslaugų finansuotojas – teritorinė ligonių kasa, aplinkinių ligoninių vadovai. Vykdo svarbų projektą Susumavus 2011 metų VšĮ Šilutės ligoninės veiklos rezultatus, paaiškėjo, kad įstaiga dirbo sėkmingai, jos ekonominiai – finansiniai rezultatai yra geri. Praėjusius metus įstaiga baigė su 330 tūkst. litų teigiamu rezultatu. Praėjusiais metais įstaigos administracijai buvo tikrai nemažai veiklos, kadangi visu pajėgumu buvo vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Všį Šilutės ligoninės teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, modernizuojant ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, priėmimo-skubios pagalbos skyriaus, dienos chirurgijos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų infrastruktūrą“. Įsisavinti per 4 mln. litų – ligoninei tikrai nemenkas iššūkis. Vykdant projektą numatyta modernizuoti svarbius ligoninės padalinius – atlikti ambulatorinių paslaugų patalpų kapitalinį remontą, ambulatorinės reabilitacijos patalpų rekonstravimą, dienos chirurgijos patalpų remontą, įsigyti naujos medicininės įrangos. Projektas pagerins Šilutės ligoninės pacientams ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, priėmimo-skubios pagalbos, dienos chirurgijos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Pagerėjimą pajus per 20 tūkst. ligoninės pacientų. Šiuo metu ligoninėje dar triūsia statybininkai, bet darbai jau artėja į pabaigą. Beveik baigtas ambulatorinės reabilitacijos patalpų remontas, dar du tris mėnesius tęsis Konsultacijų poliklinikos remonto darbai. Gydytojai jau atlieka operacijas su nauja artroskopine, laparoskopine ir endoskopinė įranga. Įstaigą pasiekė daug įvairios įrangos fizioterapijai. Gautas ir naujas rentgeno diagnostikos aparatas, netrukus įranga bus instaliuota ir skaitmenizuota visa rentgeno sistema. Pasirengusi tapti regionine Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus teigimu, metai buvo sėkmingi ir tuo, kad pavyko suformuoti steigėjo – Šilutės rajono savivaldybės - teigiamą nuomonę apie įstaigą. Ši savivaldybė pasižymi tuo, kad rūpinasi medicinos įstaigomis, remia ir palaiko ligoninę. Dar svarbiau yra tai, kad pavyko suformuoti teigiamą pacientų nuomonę apie ligoninę. Pavyko pritraukti pacientų ir iš kitų rajonų, kurie potencialiai galėtų gydytis pagal savo gyvenamąją vietą, tačiau dėl geresnės paslaugų pasiūlos jie pasirinko Šilutės ligoninę. Tai daugiausia nėščiosios, pacientai, kuriems reikalingas operacinis gydymas. Įstaigos sėkmę lėmė ir tai, kad atėjo dirbti 7 nauji gydytojai – vidaus ligų, ortopedai traumatologai, anesteziologai reanimatologai, taip pat vidurinis personalas. Toks padaugėjimas – tikrai nemažai tokio dydžio ligoninei, nors apskritai darbuotojų kaita nėra didelė. Būtent darbuotojų ir pacientų pritraukimas, pačios įstaigos veiklos subalansavimas leido pasiekti gerų rezultatų, kuriais džiaugiasi visos suinteresuotos pusės. Ligoninė yra visiškai apsirūpinusi medicinine įranga ir sveikatos priežiūros specialistais, licencijoje numatytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugomas teikti. Svarbiausias pasiekimas yra tas, kad 2011 metais padėti pagrindai regiono statusui gauti. „Apibendrinant, praėję metai buvo tikrai pakankamai sunkūs. Bet galutinį rezultatą galima prilyginti sunkaus ligonio operacijai, kada sunkiai operuoji, ir atlygis yra tai, kad ligonis išgyveno, sveiksta ir jau tuoj pradės vaikščioti“, - pasakoja D.Steponkus. Praėjusią savaitę Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D.Steponkus kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, prašydamas remiantis Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ kriterijais, VšĮ Šilutės ligoninei suteikti regioninės ligoninės statusą, pagal teikiamų paslaugų struktūrą priskiriant regiono lygmeniui. 2011 metais Šilutės ligoninė atliko 1179 didžiąsias operacijas, pasektas 301 gimdymų skaičius. Papildomi argumentai yra tai, kad Šilutės ligoninės aptarnaujamoje zonoje yra Nemuno deltos regioninis parkas, kuris dėl potvynių priskiriamas padidinto pavojingumo objektams. O atstumas iki artimiausio stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra daugiau kaip 50 kilometrų.  Operacijų daugėja Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjo, abdominalinės chirurgijos gydytojo Algimanto Čeponio teigimu, ligoninėje seniai sėkmingai vykdoma operacinė veikla. 18 lovų skyriuje atliekamos visos antro lygio skubios ir planinės operacijos. Per metus skyriuje atliekama 700-800 operacijų, iš jų - 500-600 didžiųjų. Nuo 1995 metų atliekamos laparoskopinės operacijos ir kasmet jų atliekama apie 150-200. Šiuo metu ligoninėje beveik visos tulžies pūslės šalinimo operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu. Nemažai atliekama urologinių operacijų. Per metus skyriuje gydomi apie 2000 pacientų. Medicininė pagalba teikiama visą parą. Nuo 2009 metų pradėtos teikti dienos chirurgijos paslaugos, kai pacientą tą pačią arba kitą dieną išleidžiamas į namus. Atliekamos planinės skrandžio, tulžies pūslės, išvaržų, venų ir kitos operacijos, gydomi įvairių vietų pūliniai. Operacijos atliekamos taikant šiuolaikinius metodus ir būdus. „Mes aptarnaujame Šilutės rajoną, dėl stambių operacijų atvyksta pacientai iš Pagėgių savivaldybės, iš Šilalės rajono. Ir nors gyventojų skaičius mažėja, bet operacijų skaičius didėja“, - džiaugiasi A.Čeponis. Kiek sunkiau sekasi atlikti dienos chirurgijos operacijas. Pacientą rizikinga greit išleisti į kaimą, kartais neatvažiuoja jų paimti, ne visur kaime yra tinkama priežiūra. Todėl dienos chirurgija labiau tinkama miestui. Bėda ir tai, kad žmonės kantrūs, laukia, kol gali, ir atvažiuoja dažniausiai užleistomis ligomis. Chirurgai jau daug metų plačiai taiko minimalios invazijos operacijas, nors jas būtų galima plačiau taikyti ir kitose srityse, ypač ginekologijoje. Tai sritis, kur ligoninė turi neišnaudotų resursų. Sėkmingai dirba ir tiek pat – 18 – lovų turintis Traumatologijos skyrius. Gydytojo ortopedo traumatologo Viktoro Šileikio teigimu, traumatologijos tendencijos panašios kaip ir bendrosios chirurgijos. Traumatologai atlieka per 600 operacijų per metus, iš jų apie 80 proc. - didžiosios. Traumatologijos skyriuje pacientams teikiamos stacionarinės ir dienos chirurgijos paslaugos. Čia gydomi įvairias traumas patyrę pacientai – pradedant kaulų lūžimais, audinių sumušimais, lengvo laipsnio nudegimais ir baigiant lengvomis galvos traumomis. Šiuolaikiškai gydomos ir operuojamos visos traumos – siuvamos žaizdos, sausgyslės, plyšę raumenys, trūkę raiščiai, gydomos stuburo, galvos ir dubens traumos. Kaulų lūžimai gydomi daugiausia operaciniu būdu, lūžimų stabilizacijai panaudojant šiuolaikines medicinos priemones. Daromos ir ortopedinės bei kosmetinės operacijos. Atliekama per šimtą artroskopinių operacijų. Pasak V.Šileikio, gavus naują artroskopinę aparatūrą, pagerėjo šių operacijų kokybė ir jų dar daugės. Ateityje planuojama sparčiau plėtoti didelės apimties ortopedines operacijas, pradėti sąnarių endoprotezavimą. Specialistai parengti, reikia tik baigti įrengti sąlygas. „Norėtume žmogui pasiūlyti naujos kokybės operacijas, naujas technologijas, kad jie tai galėtų pajusti savo pasveikimo greičiu“, - sako ligoninės vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas D.Steponkus. Pasak Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėjo gydytojo akušerio ginekologo Gedimino Vaičiūno, Akušerijos - ginekologijos skyriuje pacientėms teikiamos akušerijos, nėštumo patologijos ir ginekologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos.  Nuo seno Šilalės ligoninė garsėjo dideliu gimdymų skaičiumi. Būdavo ir 1300 gimdymų per metus. Vėliau gimdymų skaičius pradėjo sparčiai mažėti. „Gimdyvių kaip ir visoje Lietuvoje mažėja, nes mažėja jaunų žmonių, kurie išvyksta iš Lietuvos. Anksčiau dar grįždavo gimdyti, dabar gimdo užsienyje. Pernai 143 rajono vaikai gimė užsienyje. Tokia tendencija visoje Lietuvoje ir mes niekuo neišsiskiriame. Bet ministerijos reikalaujamą 300 gimdymų normą įvykdėme“,- pasakoja G.Vaičiūnas. Pernai ligoninėje gimė 305 naujagimiai, iš jų - 3 poros dvynių. Negyvagimių ar mirčių nebuvo. Šiais metais tikimasi sulaukti dar daugiau gimdymų, nes gimdyvės grįžta. Atvažiuoja gimdyti nemažai moterų iš aplinkinių rajonų, nes ten nebeliko akušerijos skyrių. Pernai gimdė moterys ir iš Vilniaus, ir iš Klaipėdos. „Turime geras sąlygas, specialistų, visą reikalingą aparatūrą darbui akušerijoje – naujagimių sekimui ir operacijoms atlikti, taip pat visą aparatūrą ginekologinei pagalbai teikti“, - konstatuoja G.Vaičiūnas. „Mano giliu įsitikinimu, Šilutės ligoninės modelis yra idealus ir tinkantis mūsų rajonui – mažomis sąnaudomis atliekami dideli darbai“, - Šilutės ligoninės pasiekimus apibendrina D.Steponkus. Vadovas - įstaigos sėkmės garantas
 Išlaikyti Akušerijos skyrių pasisekė tik dėl to, kad jo uždarymui savo laiku pasipriešino ligoninės vadovas. Dėl tokių pačių vadovo veiksmų liko nesujungti Chirurgijos ir Traumatologijos skyriai. Visa tai ligoninei išėjo tik į naudą ir dabar skyriai dirba pelningai, sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus. - Kokia įstaigos sėkmingos veiklos dalis priklauso nuo vadovo? Kaip vadovas įtakoja gydymo įstaigos darbą? - Nuo vadovo priklauso labai daug. Man net baisu pagalvoti, kiek blogų dalykų gali pridaryti blogas vadovas. Kol neatsisėdau į vadovo kėdę, įsivaizdavau, kad viskas vyksta tarsi savaime: jeigu esu geras gydytojas, tai gerai ir vadovausi. Bet taip nėra. Tam tikri nepasverti, netoliaregiški vadovo sprendimai gali turėti didžiulę įtaką po dvejų, trejų ar penkerių metų. Vadovas savo idėjas deleguoja administracijai, skyrių vedėjams ir jau jie jas įgyvendina. Bet vadovas prisiima laurus ir tų žmonių, kurie jam yra pavaldūs. Manau, kad įstaigos sėkmė 90 proc. priklauso nuo vadovo, 10 proc. - nuo aplinkybių force majeure. Pavyzdžiui, anksčiau būdavo visiems sakoma – uždarykit akušerijos skyrius, nes jie tampa nuostolingi. Ir man buvo didžiulis spaudimas: pusė milijono litų nuostolis per metus, reikia uždaryti! Bet aš, būdamas gydytojas ir galvodamas penkeriems metams į priekį, pasakiau – jokio uždarymo! Jeigu šiandien žmogui nesuteiksime galimybės gimti mūsų ligoninėje, jis čia nesigydys būdamas vaikas, vargu ar gydysis suaugęs, galbūt jis pasenęs sugrįš į slaugos skyrių. Kitų įstaigų vadovai – pusės milijono nuostolis, uždarom ir ramu. Bet tai – ne mūsų kelias. Ligoninė turi dirbti savo pacientams. Toliau iškilo kitas klausimas – sujungti chirurgijos ir traumatologijos skyrius. Būtų vienas chirurgijos padalinys, dviejų laikyti neapsimoka. Kaip žmogus, galiu pasakyti: tvarkai savo namo aplinką, sodini gėles. Ir šalia tavęs apsigyvena žmogus, kuris nieko nedaro, mėto nuorūkas, viską ištrypia. Po kurio laiko ir pats pradedi nieko nebedaryti. Taip būtų ir su skyrių sujungimu. Negalima jungti, nes gydytojai praranda savo skyriaus viziją, paranda motyvaciją. Pacientai tai pastebi ir jaučiasi nebe taip saugiai. Pavyko atsilaikyti ir nesujungti. Sutaupytume vyresniosios slaugytojos, skyriaus vedėjo etatą, bet prarastume daug pacientų. Taip atskiras chirurgijos ir atskiras traumatologijos skyrius išliko ir šiuo metu ir iš chirurgijos, ir iš traumatologijos gauname pakankamai neblogas pajamas. Ir iš akušerijos – lygiai taip pat. Dar po dvejų trejų metų skyrius bus tikrai pelningas, kadangi aplinkiniai skyriai užsidarė, o mes dar viską turime. - Gana aktyviai peršama nuomonė, esą geriau, kai gydymo įstaigai vadovauja ne gydytojas, o profesionalus vadybininkas ar ekonomistas. Jūsų nuomone, kaip geriau? - Dabar, kai mūsų sistema dar tik užgimsta ir tai dar truks tikrai ne mažiau kaip dešimtmetį, įstaigai naudingiau, kai vadovauja gydytojas. Aišku, jis turi turėti vadybinius, ekonominius ir teisinius pagrindus. Tik medikas supranta specifines medicinines problemas, o nuo to labai daug priklauso. Mūsų sistema dar nėra taip sureguliuota, kad viskas vyktų sklandžiai ir savaime. Labai daug priklauso nuo smulkmenų, būtent susijusių su gydymu. Todėl šiandien pirmenybę atiduočiau gydytojui. Aišku, geriausias variantas, kai gydytojas dar turi kokį nors papildomą išsilavinimą. Ateityje, kai visi teisiniai ir ekonominiai aspektai bus sureguliuoti, vadovauti galės ir ne medikai. O medikai dirbs savo darbą. Bet tai bus ne greičiau kaip po dešimties metų. Galiu pasiremti Latvijos pavyzdžiu. Man teko bendrauti su Saldos ligoninės vadovu. Jis yra ekonomistas ir jam svarbios tik ekonominės sritys. Nesvarbu, kad iš didelės ligoninės belikęs tik konsultacijų skyrius ir slauga. Bet jis tuo didžiuojasi. Manau, kad šiandieninėje situacijoje tai nėra gerai. Kad pacientas būtų maksimaliai saugus, geriau, kai vadovauja gydytojas. - Praėję metai gydymo įstaigų vadovams buvo ypač sudėtingi. Teko dirbti besitęsiančios krizės sąlygomis, įnešta įvairios sumaišties – reguliuojamos vadovų kadencijos, atlyginimai. Kokių papildomų savybių tai pareikalavo iš vadovo, kaip atsiliepė įstaigos veiklai? - Tikrai praėjusiais metais buvo kaip niekada įvairios sumaišties, įskaitant ir tos, kuri tiesiogiai lietė įstaigų vadovus. Nors aš pakankamai tvirtai jaučiuosi, turėdamas gydytojo ir vadybininko diplomus, ir man nebuvo visiškai ramu: o gal priims sprendimą, kad visi vadovai bus pašalinti. Aš šioje ligoninėje pradėjau dirbti baigęs studijas ir norėčiau joje užbaigti savo karjerą. Galvojau, kad po ketverių metų jau turėsiu kraustytis kažkur kitur. Ačiū politikams ir Prezidentei, kurie galų gale sudėliojo taip, kad nebus tokių radikalių permainų, kaip iš pradžių buvo numatyta, kas būtų tikrai išbalansavę visą sistemą. Buvo sunku ir žmogiškąja prasme. Tai atsiliepė ir pačioms įstaigoms. Galų gale visi darbuotojai žiūri į vadovą, kaip jis jaučiasi, kaip elgiasi, ar tvirtai atrodo. Ir jiems nerimas persiduoda. Aišku, persiduoda ir pacientams. O dar prisideda daug kitos negatyvios informacijos apie gydymo įstaigų uždarymą, paslaugų neteikimą. Noriu, kad galų gale visa tai baigtųsi, nes chaosas sveikatos sistemoje labiausiai paliečia pacientus. Jei net mes nesusigaudome, tai ką gali suprasti susirgęs paprastas žmogelis, kaip kas vyksta. Jeigu ilgai tęstųsi toks chaosas kaip 2011 metais, būtų blogai. Bet blogi dalykai praeina ir vėl žiūri, kaip ką geriau padaryti.
Tarp kitko:
 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė: - Su Šilutės ligonine mūsų savivaldybė tiesiogiai santykių per daug neturi, bet žinau, kad Klaipėdoje esančios daugiaprofilinės ligoninės palaiko santykius. Kiek žinau, jos pretenzijų Šilutės ligoninei tikrai neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad tai iš tikrųjų yra ligoninė, kuri stengiasi dėl paciento. Nėra bereikalingos konkurencijos ir nesistengiama be reikalo laikyti paciento vien todėl, kad laikytų pas save. Žinau, kad ligoninė labai noriai bendradarbiauja tiek pacientų siuntimo, tiek konsultavimo klausimais. Kaip nedidelio miesto ligoninei, turbūt yra labai pagirtina, kad ji bendradarbiauja su platesnį spektrą turinčiais paslaugų teikėjais. Neatsimenu ir kad būtų gyventojų skundų, nors jų čia visokių ateina. Šilutės ligoninė – normali ligoninė. Duok Dieve, kad visos būtų tokios.
 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys: - Šilutės ligoninėje atliekamų operacijų kokybės negalėčiau vertinti, kaip ir nesu įpareigotas vertinti, ar ji atitinka regioninės ligoninės kriterijus. Bet iš tos ligoninės mes neturime nė vieno skundo ir pasakyti, kad ji blogai dirba, negaliu. Ji labai stengiasi atlikti savo pareigą. Ir mes labai gražiai bendraujame ne tik su pačia įstaiga. Mane labai gražiai nuteikia Šilutės rajono savivaldybės domėjimasis medicininiais klausimais. Medicina labai rūpinasi Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, mus kviečiasi, mes diskutuojame. Aš nežinau Klaipėdos apskrityje antro mero, kuris taip domėtųsi medicininiais klausimais. O tai yra labai teigiamas dalykas. Visą laiką prieš pasirašant sutartį ir po pasirašymo mes bendraujame, taip pat dalyvauja ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus. Jei kyla klausimų dėl įsisavinamų lėšų ar kitko, kartu sprendžiame. Negaliu vertinti, ar Šilutės ligoninė yra regioninės ligoninės lygio, bet ir nepasakyčiau, kad ji yra provincijos ligoninė. Algirdas Valentas .gif){kind=small} |
