Padidėjęs arterinis kraujospūdis turi būti laiku nustatytas ir sistemingai išgydytas
Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris....
Sanatoriniai darželiai: tarp kūjo ir priekalo
Klaipėdos sanatorinius darželius „Giliukas“, „Eglutė“ ir „Pušaitė“, kur ugdomi alergiški, dažnai kvėpavimo ir peršalimo ligomis sergantys vaikai, sudrebino gresiančios reorganizacijos neramumai. Uostamiesčio valdžia užsimojo panaikinti šių ugdymo įstaigų statusą, argumentuodama,...
Regioninės ligoninės statusas – įvairesnė pagalba žmonėms
VšĮ Radviliškio ligoninė įvykdė regioninėms ligoninėms keliamus paslaugų teikimo reikalavimus ir tapo regionine ligonine. Aukštesnis ligoninės statusas įgalina teikti daugiau ir aukštesnės kokybės paslaugų Radviliškio rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams.
Kas penktas gyventojas Lietuvoje lankosi pas odontologą tik prispirtas skausmo
Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Profilaktiškai odontologo kabinete...
Bendras vaikų sergamumas didėja
Kauno visuomenės sveikatos biuras kasmet pagal pateiktus privalomus sveikatos pažymėjimus analizuoja vaikų sveikatos rodiklius, stebi kitimo tendencijas.
Energetinių gėrimų vartojimas: tik blaivus ir saikingas
Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?
„Toksika“ teigia, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys - saugus
Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys, sumontavus papildomus filtrus, yra saugus, teigia jo užsakovė, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Toksika“.
Lietuva pagal sergamumą sifiliu – antra po Rumunijos
Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumo sifiliu rodiklis kelis paskutinius metus svyravo nuo 9,6 iki 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas...
Funkciniai centrai – tai, ko reikia pacientams
Kauno Šilainių poliklinikoje jau ketvirtus metus veikia Stuburo ir sąnarių ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos centras. Tai pirmoji ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, įkūrusi kompleksinį funkciniu pagrindu veikiantį, kvalifikuotais specialistais...
| Medikai gina pacientų ligos istorijų prieinamumą tretiesiems asmenims |
| Trečiadienis, 15 Vasario 2012 14:56 |
 Antradienį Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl paciento medicinos dokumentų kopijų teikimo „Sodros“ darbuotojams. Rašte ministerijoms LGS pateikia išaiškinimą, kad LR Civilinis kodeksas draudžia teikti asmens ligos istorijos kopiją, taip pat, akcentuodama šių duomenų ypatingą apsaugą, LGS perspėja, jog neteisėtas jų naudojimas gali sukelti realios moralinės ar net turtinės žalos pacientui. „Pastaruoju metu padažnėjo „Sodros“ skyrių reikalavimų gydymo įstaigoms pateikti asmens medicinos dokumentų kopijas, tačiau, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šios institucijos gali gauti tik informaciją apie pacientus, bet ne jų ligos istorijų, kurios yra saugomos gydymo įstaigose, kopijas. Šiuos dokumentus galima gauti tik patiems pacientams sutikus, – pabrėžia LGS prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas. – „Sodrai“ vykdant kontrolės funkciją reikalinga konkreti specifinė informacija apie pacientą, o ne visa ligos istorija. Panašu, kad dabar medicininių dokumentų svarba nėra iki galo suprantama. Įsivaizduokite situaciją, kai mažo miestelio pradinių klasių mokytojai diagnozuojamas ŽIV, arba neseniai pastojusios moters darbdavio žmona – „Sodros“ specialistė, galinti matyti visą jos ligos istoriją. Visos medicininės informacijos pateikimas tretiesiems asmenims be paties paciento sutikimo gali pakenkti tiek asmeniniam, tiek ir profesiniam paciento gyvenimui.“ Pasak LGS prezidento, dėl egzistuojančios tvarkos gali nukentėti ir pačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos: „Įstatymuose numatyta, kad atsakomybė už pacientų duomenų saugojimą tenka gydymo įstaigai, tad pacientams patyrus žalą dėl informacijos apie juos nutekėjimo, žalos atlyginimo būtų reikalaujama būtent iš gydymo įstaigos, nes pacientai net nežino, kad žala gali atsirasti dėl visai kitų institucijų veiklos.“ Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą arba sudaryti sąlygas gauti oficialių dokumentų kopijas. Išimtis numatoma tik informacijos, bet ne duomenų (t.y. dokumentų kopijų) apie pacientą teikimui, ir ji teikiama tik tais atvejais, kai tai privaloma pagal įstatymus, ir tik tiek, kiek nedaro žalos paciento ar kito asmens privataus gyvenimo interesams. .gif){kind=small}
|