„Jei moteris turėjo skaudžios patirties, susijusios su vėžio diagnoze ir gydymu, kai sirgo artimi ir brangūs žmonės, tai gali būti viena priežasčių bijoti tikrintis ir gydytis. Ne visada moterys suvokia, kad kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengviau ją gydyti ir išgydyti. Labai skaudu, kai pacientei, ilgai delsusiai kreiptis, nustatoma vėlyva stadija ir mažai kuo galima padėti“, - sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė. 

- Krūties vėžys yra dažniausia moterims diagnozuojama liga. Tačiau medicina nestovi vietoje ir gal jau pastebimos sergamumo mažėjimo tendencijos?

- Pasaulyje sergamumas krūties vėžiu jau daug metų yra panašus, bet mirštamumas mažėja didele dalimi dėl medicinos pažangos. Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia. Diagnozuojama daugiau vėlyvos stadijos susirgimų, nes moterys bijo ir vengia kreiptis pagalbos. Krūties vėžiu susirgusių moterų 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas Lietuvoje yra apie 70 proc. Jei moterys aktyviau tikrintųsi ir liga būtų aptinkama jos pradžioje, šansą išgyventi turėtų iki 90 proc. moterų. Šiuo metu vykdoma profilaktinė patikros programa, kuomet atliekamos mamogramos moterims nuo 50 iki 69 metų. Tačiau išsitirti ateina vos 30 proc. moterų, kurioms tikimybė sirgti didžiausia. Todėl šiuo metu negalime tikėtis programos efektyvumo mažinant sergamumą ir mirštamumą nuo šios ligos.

- Iš kur tokia baimė?

- Pasitaiko visokių situacijų – bijoma diagnozės, gydymo, mirties. Stebina, kad bijo ligos, bijo diagnozės net ir tais atvejais, kuomet užčiuopia pakitimus. Lyg ir nori būti sveikos ir gyventi kuo ilgiau, bet neigia ir stumia nuo savęs žinią, kad serga. Dėl to turime nemažai vėlyvos stadijos atvejų, kuomet ir mums sunkiau suteikti vilties. Be abejo, ir vėžio gydymas yra susijęs su daugybe mitų, kuriuos nelengva išsklaidyti. Per mano praktiką ne viena moteris graužėsi, gailėjosi, kodėl neatėjo anksčiau, kuomet galėjome daugiau ir gydymas būtų lengvesnis. Man visada norisi moteris paskatinti. Nebijokite. Ateikite. 

- Gal daugelis moterų baiminasi ne tik dėl diagnozės, bet ir dėl pačios patikros procedūros, skausmo ir panašiai?

- Pasitikrinti fiziškai neskausminga ir nesunku. Bet psichologiškai... Sudėtinga ateiti ir apie tai kalbėti. Pasak statistikos, vienai iš 10 ES moterų iki 80 metų gali susiformuoti krūties vėžys. Serga ir labai jaunos, ir besilaukiančios. Daugeliui jų ši žinia būna labai netikėta. Dažnai net ir šeimos gydytojai neadekvačiai įvertina situacija, jei jaunos moterys krūtyje čiuopia gumbelį. Tiesiog nesitiki šios ligos, o uždelsimas gali kainuoti gyvybę.

- Kalbate apie jaunas moteris, kurioms diagnozė krūties vėžys būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kokio amžiaus dailiosios lyties atstovės dažniausiai suserga?

- Profilaktinė patikra moterims atliekant mamogramas taikoma nuo 50 iki 69 metų, tai amžius, kuomet sergamumas yra didžiausias. Bet, kaip ir minėjau, ligai amžius neegzistuoja. Jaunoms moterims specialių profilaktinių patikros programų nėra. Įtariant patologiją dažniausiai taikomi kiti patikros būdai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas arba magnetinio rezonanso tomografija. Tikrintis profilaktiškai turi tos, kurių šeimoje yra pasitaikę onkologinių ligų, nes šeimyninė anamnezė - labai svarbi.

- Ar be šios patikros ir apčiuopos yra dar kokie simptomai, kuriuos pastebėjusios moterys turi nedelsdamos pasirodyti gydytojui?

- Išskirtinių simptomų, tokių kaip skausmas, praktiškai nebūna. Bet pasikonsultuoti su gydytoju vertėtų pastebėjus išskyras iš spenelio, odos pakitimus ar sustandėjimą. Tačiau nereikia iš karto baimintis. Tai gali būti ir gėrybinė patologija. Aišku, jaunų moterų krūtys keičiasi priklausomai nuo menstruacijų ciklo, todėl geriausia apsičiupinėti po jų. Ir ne vieną kartą, o keletą.

- Kaip paragintumėte moteris nedelsti ir kuo skubiau pasitikrinti?

- Mielosios, jus ne tik sau esate svarbios, bet ir šeimai. Jūs reikalingos visiems esantiems šalia. Vėžys - liga kaip ir daugelis kitų, bet kuo anksčiau nustatoma, tuo lengviau gydoma. Žinoma, visko būna. Kartais piktybiška liga nepasiduoda gydymui, tačiau ankstyvoje stadijoje mūsų tikslas yra jus išgydyti.

- Vis pasigirsta įvairių moterų istorijų, kurios jaučiasi nelaimingos ir teigia, kad kitai pacientei buvo suteikiamas geresnis gydymas nei jai ir panašiai. Ar iš tikrųjų kiekviena pacientė gydoma skirtingai?

- Krūties vėžys labai heterogeniškas, o po diagnoze slepiasi labai skirtingi vėžio tipai. Tai ne vienareikšmiška liga, ir jos ląstelės gali būti labai skirtingos. Dabar net išskiriamos penkios skirtingos krūties vėžio grupės, nuo kurių priklauso gydymas, išgyvenamumo prognozė. Todėl kiekvienai moteriai skiriamas individualus gydymas. Dėl to būna šiek tiek sudėtinga kalbėtis su pacientėmis. Jos tarpusavyje kalbasi, dalinasi, kaip yra gydomos. Kyla begalės klausimų, kodėl viena gydoma vienaip, o kita - kitaip, nors serga ta pačia liga. Būna, kad dėl to šmėsteli ir nepasitikėjimas gydytojais. Dar ir internete prisiskaito, bet nereikia visko pritaikyti sau asmeniškai, kiekvienas atvejis savotiškas. Kad būtų lengviau, įsivaizduokite, jog einate pas siuvėją, kuri siūna suknelę tik jums. Taip ir gydymas sudaromas tik Jums ir jis netiks Jūsų kaimynei.

- Kokie nauji metodai šiandien  taikomi sergančiosioms krūties vėžiu?

- Lietuva nėra tarp labai turtingų šalių, bet krūties vėžio atveju mes iš tikrųjų turime praktiškai tokį patį gydymą kaip ir pasaulyje. Nors visada norėtųsi turėti daugiau.

Daug pasiekta gydytojų patologų nustatant krūties vėžio tipus, nuo ko priklauso gydymas. Dabar dažnai ne stadija lemia prognozes, išgyvenamumą ir gydymą, o naviko biologija, kurią pagal tam tikrus žymenis nustato gydytojai patologai.

- Tačiau yra ir kita naujoviškų gydymo metodų ar vaistų pusė. Kelis kartus teko girdėti sergančias moteris kalbant apie tai, kad nauji vaistai įveikia ligą, tačiau dėl įvairiausių šalutinių poveikių ženkliai suprastėja jų gyvenimo kokybė.

- Kiekvienas vaistas turi savų šalutinių reiškinių. Kai kurias atvejais jie būna  labai nemalonūs ir, be abejo, turi įtakos gyvenimo kokybei. Tai yra savijautos, išvaizdos pasikeitimai, bendras silpnumas, nenoras nieko daryti, pykinimas. Nuo kai kurių vaistų nukenčia periferiniai nervai, atsiranda polineuropatijos, tirpsta, šąla rankos, sutrinka jautrumas ir tai riboja moterų gyvenimus. Jos negali suimti smulkių daiktų, siūti, megzti ar net tiesiog užsiimti kasdieniais darbais namuose. Pasitaiko odos, nagų pakitimų, bėrimų, kurie sukelia psichologinį diskomfortą. Tačiau šalutiniai reiškiniai yra valdomi koreguojant gydymą.

- Ar per darbo praktiką yra tekę susidurti su moterimi, kuri dėl šalutinio vaistų poveikio atsisakytų gydymo?

- Jei gydymas efektyvus, reta kuri moteris atsisako jo dėl šalutinių reiškinių. Vis dėlto joms yra svarbiau gydyti ligą. Galbūt gyvenimo kokybė šiek tiek pablogės, bet ir liga pati savaime sukelia nepageidaujamų simptomų.

- Teko skaityti, kad yra vaistų, kurie efektyviai gydo ir apsaugo organizmą nuo metastazių atsiradimo įvairiausiose kūno vietose, tačiau tik ne smegenis...

- Ne visi vaistai praeina kraujo ir smegenų barjerą, o navikinės ląstelės yra „gudrios“ ir prisitaikančios. Jos sugeba smegenų barjerą praeiti. Taip ir būna, kad skiriant tam tikrų medikamentų liga yra gerai valdoma, pasiduoda gydymui, bet smegenyse ląstelės susikaupia kaip sandėlyje, gyvena, auga. Tokiai situacijai taip pat yra gydymo metodų. Nors, žinoma, išgyvenamumo prognozės būna gerokai mažesnės.

- Musa Mayer, advokatė, kuri pati sirgo vėžiu ir vėliau jai smegenyse susiformavo metastazės, teigia, jog moterys išgirdusios tokią diagnozę kaip jos, kad liga atsinaujino ir „apsigyveno“ smegenyse, išgyvena gerokai sunkiau.

- Metastazės, nepaisant to, kur jos beatsirastų - kauluose, plaučiuose ar smegenyse – yra smūgis. Ir tokią žinią apie ligos atsinaujinimą moterys priima labai sunkiai, ypač jei tai atsiranda kaip ligos progresavimas. Tarkim, vienais metais moteris išoperuojama, gauna profilaktinės chemoterapijos kursą ir gyvena kelerius metus. Jaučiasi sveika, o po to gydytojai diagnozuoja metastazes. Liga nenugalėta, vėl reikalingas gydymas ir, be abejo, tokių moterų išgyvenamumo prognozė yra žymiai blogesnė. Sudėtinga pasakyti, kurios blogiau jaučiasi. Mano nuomone, vienodai blogai. Ne vienai prireikia ir psichologo pagalbos. Pas mus dirba psichoterapeutė, kuri konsultuoja sergančias moteris. Gaila tik, kad viena. Ji palaiko su jomis ryšį ir daugeliu atveju pagelbėja mums. Moterys nepaliekamos vienos palatoje su savo skausmu, neigiamomis emocijomis ir mintims.   

Musa Mayer yra persirgusi krūties vėžiu, kuris vėliau metastazavosi smegenyse, pacientų advokatė ir trijų knygų apie krūties vėžį autorė. Jos interneto svetainė http://www.AdvancedBC.org yra skirta metastazuojančiu krūties vėžiu sergančių moterų reikmėms.

„Per dešimtį darbo pacientų advokate metų, dirbdama su moterimis, kurioms smegenyse formavosi krūties vėžio metastazės, aš tapau jautri jų baimėms ir viltims, taip pat jų požiūriui į esamus gydymo būdus. Nors šiuolaikiniai sisteminiai gydymo būdai per paskutiniuosius 10 metų daugeliui šių pacienčių pratęsė gyvenimą ir pagerino gyvenimo kokybę, mokslo tyrimo naujienose apie metastazes smegenyse ne daug kalbama apie komfortą ar viltį. Daugeliui moterų, sergančių metastazuojančiu vėžiu, didžiausią baimę kelia metastazės galvos smegenyse,“ – teigia M.Mayer.

Kalbino Evelina Machova