„Tokio skausmo, su kuriuo man teko kovoti, nelabai yra kaip apibūdinti. Kentėti skausmą – man ne naujiena, nes anksčiau buvau patyręs įvairių traumų. Bet čia... Nuskausminamųjų, kurie buvo skirti savaitei, pakakdavo vos porai dienų. Ligos net prisiminti nenoriu - ji buvo labai ilga ir alinanti“, - prisipažino Vilniuje studijuojantis Martynas Grybkauskas. 

 

Pirmuosius ligos simptomus vaikinas pajuto 2011-ųjų kovo mėnesį, o operacija įvyko tik liepą. 

Devyniolikmetis džiaugėsi patekęs pas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pilvo chirurgą Valdemarą Jotautą. Martynas tvirtino, kad tai ne tik puikus specialistas, bet ir nuostabus žmogus. 

„Per visą ligos laikotarpį teko susidurti su daug gydytojų, bet nė vienas nebuvo toks rūpestingas kaip V.Jotautas. Jis net nedarbo laiku paskambindavo ir pasakydavo, kokie tyrimų rezultatai. Viską puikiai paaiškindavo. Gydytojas man pasakė, jog operacija nebus labai paprasta, bet drąsino nebijoti, žadėjo, jog viskas bus gerai ir aš juo pasitikėjau“, - pasakojo Martynas.

 

Vaikinas nepaprastai dėkingas šiam gydytojui ir jo komandai, sugražinusiai jį į visavertį gyvenimą. 

„Visą gyvenimą liksiu gydytojui dėkingas už nutrauktas kančias. Dabar jaučiuosi puikiai. Studijuoju, nors buvo labai daug abejonių, ar spėsiu. Dar labiau buvo abejojama, kad man pavyks baigti mokyklą. Gyvenu ir nesiskundžiu, tačiau niekam nelinkiu išgyventi tokių kančių“, - tvirtino Martynas.

Skausmas vis stiprėjo

 

N.Grybkauskienė neslėpė dėl sūnaus ligos praėjusi kryžiaus kelius. 

„Martynas naktį raitosi iš skausmo, aš klūpau prie lovos, bet niekuo negaliu jam padėti. Širvintų gydytojais esu pasibaisėjusi, į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kojos nekelsiu“, - kančių laikotarpį prisiminė Martyno mama.

 

Dėl sūnaus negalavimų moteris kreipėsi ir į valstybines, ir į privačias gydymo įstaigas. 

Pirmiausia atvyko pas savo, Širvintų, gydytojus. 

„Vasario pabaigoje sūnui užkietėjo viduriai, prasidėjo aštroki tiesiosios žarnos skausmai, pakilo temperatūra. Kovo 11-ąją apsilankėme pas šeimos gydytoją, bet ši tik atsainiai mestelėjo, jog jei norime, galime apsilankyti pas chirurgą, bet esą toks jaunas, tikrai čia ne problemos dėl hemorojaus. Tai ir nenuėjome“, - prisiminė N.Grybkauskienė.

 

Tačiau grįžus namo skausmai dar paaštrėjo, todėl tėvas su sūnumi skubiai nuėjo pas chirurgą. 

„Šis įtarė galimą plyšimą, uždegimą ir išrašė tepaliuko. Bet nuo jo Martyną suėmė tik dar didesni skausmai“, - sakė N.Grybkauskienė.

Ko čia atvažiavote?

 

Tuomet dėl sūnaus sveikatos sunerimusi motina kreipėsi į privačią gydymo įstaigą. Martyną apžiūrėję medikai nustatė tiesiosios žarnos uždegimą, pamatė paraudimą. Kai po poros dienų sūnų vėl surietė stiprūs skausmai, N.Grybkauskienė paskambino į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę. Antakalnio medikai aptiko pūlinį ant prostatos, paskyrė antibiotikų. Kadangi Urologijos skyrius šioje ligoninėje tuo metu buvo remontuojamas, Grybkauskams teko grįžti pas specialistą į privačią kliniką. 

„Tačiau ten išgirdome, jog tai ne jo sritis. Taigi grįžome namo. Leidžiu sūnui antibiotikus, o skausmai - iki sąmonės netekimo“, - prisiminė N.Grybkauskienė.

 

Iškviesta greitoji medicinos pagalba išvežė sūnų į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 

„Tačiau į ankstesnių medikų ligos išrašus pažvelgęs mus priėmęs tą naktį budėjęs chirurgas tik piktai dėbtelėjo, ko čia atvažiavome? Juk čia – ligos tęsinys. Taip ir grįžome ketvirtą valandą nakties atgal į Širvintas“, - prisiminė N.Grybkauskienė. 

Skausmai nesiliovė. Martynas negalėjo beveik nieko valgyti, ėmė tuštintis atplaišomis (tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo skrandžio gleivinės atplaišos, - aut.past.).

Išgirdo pribloškiamą diagnozę

 

Susiskambinę privačios gydymo įstaigos ir Antakalnio penki medikai, apžiūrėję devyniolikmetį, konstatavo, jog bėdos dėl užpūliavusios prostatos ir dabar jau prasidės gijimas. Paskyrė dar antibiotikų. 

„Pradėjo sūnus juos gerti – dar blogiau. Pliūptelėjo litro kraujo pliūpsnis ir jis neteko sąmonės. Su greitąja vėl išvežėme į Antakalnį“, - pasakojo N.Grybkauskienė.

 

Reanimacijoje Martyną pavyko atgaivinti. Ligoninėje tuometinis dvyliktokas praleido 11 dienų. Po atliktų tyrimų medikai paskelbė pribloškiamą diagnozę – vėžys. Nusiuntė konsultacijos į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas pas pilvo chirurgą Valdemarą Jotautą.

Egzaminai – su vaistais kišenėje

 

„Apžiūrėjęs sūnų patikino, kad jam – tikrai ne vėžys ir kad kažkas čia apskritai ne taip. Konsultavosi su kolegomis medikais. Ir taip nuo praėjusių metų balandžio prasidėjo įvairiausi tyrimai kas antrą dieną ir nuodugnios ligos paieškos. O juk Martynas – dvyliktokas, reikia baigiamuosius egzaminus laikyti, niekas nuo jų neatleidžia. Taip ir ėjo sukandęs dantis, su vaistais kišenėje, bet kartą vis tiek prarado sąmonę“, - prisiminė N.Grybkauskienė. 

 

Išsamūs tyrimai davė rezultatų. V.Jotautui pavyko aptikti 7 cm darinį – dalį skrandžio - tiesiojoje žarnoje. Po konsultacijos su kolegomis medikais Vokietijoje, V.Jotautas paskyrė Martynui operacijos datą – iškart po mokyklos baigimo išleistuvių. 

 

„Tada ir baigėme vargus“, - šyptelėjo N.Grybkauskienė. 

Operacija praėjo sklandžiai, Martynas sėkmingai pabaigė vidurinę mokyklą ir įstojo studijuoti. 

Po dviejų mėnesių, praėjusių metų spalį, devyniolikmetis atvyko į kontrolinį sveikatos patikrinimą. Jokių nusiskundimų neturėjo. Atlikus reikalingus tyrimus, nustatyta, kad vaikinas sveikas. 

„Ligą pavyko įveikti bendromis jėgomis. Svarbiausia neprarasti vilties. Neatsitraukdavau nuo kompiuterio – ieškojau informacijos internete, vykdžiau medikų nurodymus. Ištvertus vargus dabar primena tik sūnaus kostiumas – dėl eigos metu netektų 18 kilogramų Martynas paskendo iš anksto dvyliktokų šimtadieniui nupirktame kostiume. Teko pirkti naują, kuris per Kalėdas jau buvo ankštokas“, - džiaugėsi N.Grybkauskienė. 

 

Audronė Baltkojytė