Kai vos 21 metų Stephenui Hawkingui buvo diagnozuota motorinių neuronų liga, gydytojai jam davė vos kelerius gyvenimo metus, tačiau šį sekmadienį britų mokslininkas švenčia 70-ąjį savo gimtadienį ir yra smalsus kaip visada.

Nepaisydamas to, kad beveik visą savo gyvenimą praleido invalido vežimėlyje ir gali kalbėti tik per kompiuterį, šis teorinės fizikos specialistas, tyrinėjantis Visatos paslaptis, tapo kone garsiausiu pasaulio mokslininku.

"Esu tikras, kad mano negalia yra susijusi su tuo, kodėl esu gerai žinomas, - kartą sakė S. Hawkingas. - Žmonės žavisi mano labai ribotų fizinių galių ir Visatos, su kuria susiduriu, didumo kontrastu".

Daugelyje savo darbų Stephenas Hawkingas pasitelkia ir reliatyvumo, ir kvantinę teorijas tam, kad paaiškintų, kaip atsirado ir kaip funkcionuoja Visata.

1974 metais, būdamas vos 32-ejų, jis tapo vienu jauniausių prestižinės britų Karališkosios draugijos nariu, o dar po penkerių metų - Kembridžo universiteto Lucaso (Lukaso) matematikos profesoriumi. Šiame poste kažkada dirbo ir Isaacas Newtonas (Izaokas Niutonas).

1988 metais išleidęs knygą "Trumpa laiko istorija" (A Brief History of Time), S.Hawkingas išgarsėjo ir už akademinės bendruomenės ribų. Toje knygoje, kurios visame pasaulyje buvo parduota milijonai egzempliorių, jis suprantamai aiškina Visatos prigimtį paprastiems žmonėms, ne mokslininkams.

Vėliau jo šlovę įtvirtino epizodiniai vaidmenys serialuose "Žvaigždžių kelias" (Star Trek) ir "Simpsonai" (The Simpsons). Pastarajame jis Homeriui Simpsonui sako, kad jam patinka jo "spurgos pavidalo Visatos" teorija ir kad jam gali prireikti ją pasivogti.

Didžiosios Britanijos karališkasis astronomas ir buvęs Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas su S. Hawkingu susipažino tada, kai abu jie dar studijavo "ir buvo manoma, kad jis gali neišgyventi" iki doktorantūros studijų pabaigos.

M. Reesas sakė, kad išgyvenęs jis tapo "medicininiu stebuklu", bet pabrėžė, kad istorinį jo palikimą sudarys jo darbai.

"Jo šlovė neturėtų užtemdyti jo mokslinių indėlių, nes ... jis, be jokios abejonės, padarė daugiau nei bet kas kitas po Einsteino (Einšteino), kad pagerintų mūsų žinias apie gravitaciją", - sakė M.Reesas.

S. Hawkingui buvo vos 21 metai, kai jam buvo diagnozuota šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS), kuri pažeidžia nervus, kontroliuojančius valingus judesius.

Britų organizacijos "MND Association", kuri remia ŠAS tyrimus ir šia liga sergančius žmones, tyrimų direktorius Brianas Dickie (Brajenas Dikis) sakė, kad dauguma tokių ligonių gyvena mažiau nei penkerius metus, o tai, kad "Stephenas Hawkingas su šia liga (jau) išgyveno beveik 50 metų, daro jį išskirtinį".

S. Hawkingas pripažino, kad išgirdęs diagnozę pasijuto "šiek tiek tragišku personažu", bet netrukus grįžo į darbą, užsitikrino vietą Kembridžo universitete ir vedė Jane Wilde (Džein Vaild), su kuria susilaukė trijų vaikų.

Garsus JAV teorinės fizikos specialistas profesorius Kipas Thorne'as, kuris sekmadienį kalbėjo per specialų S. Hawkingo jubiliejui skirtą simpoziumą Kembridžo universitete, sakė, kad kolegos liga iš tikrųjų prisidėjo prie jo darbų.

"Kai Stephenas nebegalėjo naudotis rankomis ir manipuliuoti lygtimis popieriuje, jis (tai) kompensavo išmokdamas dideliu greičiu manipuliuoti sudėtingais pavidalais ir topologijomis savo mintyse", - sakė K. Thorne'as.

Be simpoziumo "Visatos būklė" (The State of the Universe), S. Hawkingo jubiliejus bus paminėtas ir nauja paroda apie jo pasiekimus, kuri Londono Mokslo muziejuje atidaroma sausio 20 dieną.

S. Hawkingas iš Lucaso matematikos profesoriaus posto atsistatydino sulaukęs 67-erių, bet jo žavėjimasis pasauliu išliko.

Jis atidžiai stebi pažangą Didžiajame hadronų greitintuve (Large Hadron Collider, LHC), o 2009-aisiais net susilažino iš 100 dolerių, kad jame nebus aptikta viena paslaptinga dalelė, laikoma kosmologijos Graliu.

„Aš manau, kad mes galų gale įrengsime Marse ir kitose Saulės sistemos planetose savimi gebančias pasirūpinti ir išgyventi kolonijas. Tačiau tai nutiks dar ne per ateinančius 100 metų“, – sako jis.

Garsusis fizikas, iššifravęs kai kurias didžiausias pasaulio paslaptis, mano, kad žmogui būtina pasklisti po Visatą tuo atveju, jei Žemės planetai grėstų sunaikinimo pavojus. Mokslininko nuomone, katastrofa, tokia kaip branduolinis karas ar globalinis atšilimas, Žemę sunaikins per artimiausią tūkstantį metų.

Manoma, kad iš Saulės sistemos planetų būtent Marsas gali tapti alternatyva Žemei. Kosmoso agentūros ruošiasi žmogaus pilotuojamoms misijoms į Raudonąją planetą, bet, greičiausiai, pirmoji tokia misija bus įvykdyta tik po kelių dešimtmečių.

Apytikriais skaičiavimais, kelionė į Marsą ir atgal turėtų trukti apie 450 dienų.

„Aš esu optimistas ir manau, kad mokslo ir technologijų progresas leis žmonėms pasklisti ir už Saulės sistemos ribų“, – sako S.Hawkingas.

Tuo tarpu, jei pavyktų kur nors visatoje atrasti protingas būtybes, tai taptų didžiausiu moksliniu atradimu per visą žmonijos istoriją, tikina profesorius. Vis dėlto jis perspėja, kad derėtų vengti kontaktų su nežemiškomis gyvybės formomis.

„Jei ateiviai nuspręs mus aplankyti, šis įvykis gali būti panašus į tai, kaip europiečiai atvyko į Ameriką ir nebuvo draugiški su vietiniais“, – įspėja fizikas.

S. Hawkingą, kuris 2006-aisiais išsiskyrė su antrąja žmona, domina ir žemiškesnės paslaptys - šią savaitę per interviu žurnalui "New Scientist" paklaustas, apie ką daugiausia galvoja, jis atsakė: "Apie moteris. Jos yra visiška paslaptis". 

Parengta pagal Delfi, 15min informaciją