Sausio 13-oji garliaviškiui Raimundui Jankauskui įsiminė dėl savos priežasties - tądien prieš metus jam buvo implantuota dirbtinė širdis. Su ja 38-erių vyras jaučiasi kur kas geriau, tačiau tai tik laikina išeitis laukiančiajam transplantacijos. 

Anot R.Jankausko, didžiulis skirtumas, kaip jis jautėsi prieš dirbtinės širdies prijungimą, ir dabar, kai vėl gyvena visavertį gyvenimą. Implantuoti vidinį kairįjį dirbtinį skilvelį Kauno rajono gyventojui teko dėl sparčiai progresuojančio širdies nepakankamumo. Nusilpus širdžiai, pradėjo trikti inkstų, kepenų veikla, darėsi sunku kvėpuoti. Vyras pats prašėsi į ligoninę. Išgelbėjo tik dirbtinės širdies implantacija, kurią sausio 13-osios rytą atliko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiochirurgai.  

Viruso darbas 

R.Jankauskas sako anksčiau niekada neturėjęs problemų dėl širdies, mėgo judrų gyvenimo būdą. Be to, ir jo darbas toks, kad visada tenka būti ant kojų. Raimundas nepamena, kad būtų sirgęs gripu, kai kamuoja aukšta temperatūra. Žinoma, pasitaikydavo, kad termometras rodydavo keletą padalų daugiau nei norma, bet tai neatrodė reikšminga - išgerdavo vienokios kitokios arbatos ir toliau eidavo į darbą. Tačiau atlikę tyrimus medikai nustatė, kad širdies nepakankamumo priežastimi tapo virusas. 

R.Jankausko teigimu, jokių akivaizdžių ligos požymių iš pradžių nebuvo. Prieš trejus-ketverius metus pavasarį apimdavo silpnumas, po darbo norėdavosi prisėsti, pailsėti, bet manė, kad tai nuovargis po žiemos. Juolab kad vasarą vėl viskas būdavo normalu. 

Sveikata pradėjo staigiai blogėti maždaug prieš dvejus metus. Aptikus širdies raumens išsiplėtimą, teko gerti vaistų, bet liga toliau progresavo. Silpnumas užklupdavo darbe pabuvus vos keletą valandų, darėsi sunku užlipti net į antrą aukštą. Tekdavo planuoti kiekvieną veiksmą, įvertinti, ar būtina jį atlikti, mat jėgas atimdavo bet koks judesys. 

"Mano charakteris toks - turiu judėti. Jei judu, vadinasi, gyvenu. O kai savijauta bloga, tenka sėdėti namie - nieko nesinori, viskas neįdomu. Lieka rinktis: arba daryti ką nors, kas pagelbėtų, o jei nieko neišeina - geriau į kitą pasaulį. Todėl jau veržiausi į ligoninę", - pasakojo R.Jankauskas.  

Kaip senais gerais laikais

Dabar jis vėl džiaugiasi galįs gyventi kaip senais gerais laikais. "Atgavau turbūt 70 proc. buvusių jėgų", - sakė Raimundas. Po dirbtinės širdies prijungimo pagerėjo ir kitų organų veikla.

R.Jankauskas rūpinasi savo verslu, sėdinėti iš nuovargio nebereikia, kaip anksčiau. Gal tik kiek mažiau dirba fizinį darbą. "Darbuotis kastuvu ar medžius pjauti - viskas galima", - džiaugėsi pašnekovas. 

Žmona ir dukra stengiasi jam padėti, sunkesnius darbus griebia iš rankų. "Kai ką perleidžiu joms. Nors, aišku, dėl to labai nesmagu. Nemaloniausia, kad už mane kažką turi daryti kiti", - prisipažino R.Jankauskas. 

Prieš pusmetį dar daug ką reikėjo daryti atsargiau, saugotis, kad operuota krūtinė neplyštų, itin vengti peršalimų, - kosėjimas ar čiaudulys išjudina žaizdos susiuvimo vietą. Ir dabar turi labai saugotis infekcijų. Gerai, kad ši žiema šilta. Vyras imunitetą stiprina gerdamas įvairių vitaminų, vasarą - šviežiai spaustų sulčių.

Kaskart R.Jankauskas išbando, ką gali, o ko ne. Savo malonumui keletą kartų lankėsi sporto salėje. Pasivažinėja ir dviračiu. Norėtųsi pabėgioti, bet trukdo iš abiejų juosmens pusių kabantys pakraunami elementai, palaikantys dirbtinės širdies gyvybę.  

Gyvenimas su elementais

Tik šie elementai ir priekyje laidu su jais sujungtas kompiuteriukas, kontroliuojantis dirbtinės širdies darbą, primena, kad vyro padėtis išskirtinė. Kai kalbėjomės, aparatas rodė 3 padalas, o tai reiškia, kad elementai laikys dar kokias tris valandas. Tada juos reikės pakeisti kitais, šiuo metu kraunamais akumuliatoriumi. Šis prietaisas gan gremėzdiškas. Tačiau nuolat jo vežiotis nebūtina: galima pasiimti kokius 6 elementus, jų užtenka maždaug 10 valandų. "Šia prasme esu pririštas, bet kai savijauta gera, tokie minusai nėra labai reikšmingi", - tvirtino Raimundas. 

Jis sakė, kad svetimkūnis, pavaduojantis širdį, praktiškai nejuntamas. Nebent tada, kai atsigula ant kairiojo šono. Dirbtinė širdis neplaka, tik tyliai zyzia. Įprastu būdu negalima nustatyti ir kraujospūdžio - tai įmanoma tik pritaikius specialų metodą. 

"Kai yra labai blogai ir savijauta pagerėja, džiaugiesi tuo pagerėjimu. Vėliau prie jo pripranti ir nori, kad būtų dar geriau. Dabar jau pamąstau, kad būtų gerai ir be to aparato", - mintimis dalijosi R.Jankauskas. 

Kol kas jis kantriai laukia donoro - norisi, kad širdis atitiktų kuo daugiau parametrų. Juk kuo mažiau tinkamas donoro organas, tuo daugiau reikia vaistų, kad organizmas jo neatmestų. Lietuvoje donorų organų labai trūksta. Tad sulaukti šios dovanos - tikras, bet vis dėlto įmanomas stebuklas. 

Tiltas į transplantaciją

Dirbtinio širdies skilvelio (liaudiškai vadinamo dirbtine širdimi) prijungimas - vis dažnesnis gydymo būdas, esant širdies nepakankamumui. Šis metodas taikomas tada, kai vaistai ar kokia kita chirurgija nebepadeda. Prijungtas aparatas leidžia žmogui atsigauti, sudaro sąlygas saugiai sulaukti donoro organo ir transplantacijos. Gyvenimo kokybė su dirbtine širdimi pagerėja, bet su persodintu organu ji dar geresnė. 

Anksčiau buvo prijungiami išoriniai skilveliai, kai žmogui tekdavo vežiotis 20 kilogramų sveriantį aparatą, kuris padėdavo varinėti kraują išorėje esančiuose dirbtiniuose skilveliuose. Tačiau šiuos senesnės kartos aparatus jau pakeitė naujesni, implantuojami į žmogaus kūną. Pastaruoju atveju išorėn išeina tik kabelis, kuriuo į dirbtinį skilvelį perduodama energija. 

Šiuo metu Vilniaus medikai prižiūri 4 žmones, gyvenančius su dirbtine širdimi, kauniečiai turi du tokius pacientus. Iš viso Vilniuje jau padaryta 50 dirbtinio skilvelio prijungimo operacijų. Tik atsiradus tokiems aparatams donoro širdies sulaukė ir dvi paauglės merginos.

Aistė Masionytė, „Lietuvos žinios“