Dėl 26-erių moters, penkių vaikų mamos gyvybės grumiasi reanimatologai. Neonatologai puoselėja jos ką tik gimusį neišnešiotą sūnelį. Akušeriai ginekologai viliasi, kad nuo ligonės, kurią operavo, neužsikrėtė, nors sąlyčio su jos krauju buvo. Tokia drama tęsiasi Kauno klinikose. Tikimasi laimingos pabaigos. 

Matė vos akimirką

Ant durų priklijuotas balto popieriaus lapas su didelėmis juodomis raidėmis: AIDS. Šalia, ant lango, toks pat lapas, tik raidės kitos – TBC.

Palata – pačiame Centrinio reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gale. Pašaliečiai čia iš viso nepatenka, perspėjimai skirti medicinos personalui, nepaisant, kad prie šios ligonės budi atskiri medikai. Ji serga pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis: atvira tuberkulioze ir AIDS.

Jauna graži moteris kalbėti negali, akys užmerktos. Prie jos kūno prijungta daugybė aparatūros. Ligonė kartkartėmis susipurto, tarsi ją tampytų konvulsijos. Bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Kulabinienė paaiškina: ligonė kosti. Garso – jokio, į moters burną įvestas kvėpavimo vamzdelis, per kurį tiekiamas deguonis. Moteris pati neįstengia kvėpuoti, nes jos plaučiai neveikia. Kosulys – sergančiųjų TBC požymis.

Priėjus arčiau į akis krenta dar vienas užrašas – ŽIV. Jis priklijuotas ant deguonies kvėpavimo aparato, kad medikai neužsimirštų ir būtų itin atsargūs, aptarnaudami savo pacientę. Grėsmė užsikrėsti – didelė, o ligos, kuriomis serga 26-erių moteris, penkių vaikų mama – pavojingos, juolab kai jos – dvi. Moters gyvybė kabo ant plauko.

Už kelių šimtų metrų, kitame Kauno klinikų korpuse, Neonatologijos klinikoje mažame lopšelyje-inkubatoriuje guli mažutis šios moters sūnelis. Mama jį, o ir jis mamą matė tik akimirką, kai kūdikis gimė. Iš gimdyklos jis buvo perkeltas į specialią neišnešiotiems naujagimiams skirtą palatą, o mama – į Centrinę reanimaciją. Jei to nebūtų reikėję, mama savo vaikelio kol kas lankyti vis vien negalėtų dėl savo ligų.

Atsivežė iš Alytaus

„Ligonės iškvepiamas oras patenka ne į aplinką, o į ventiliacijos sistemą. Dėl to, slaugydama šią pacientę, dėl tuberkuliozės (ji plinta per orą – red. past.) esu rami. Žinau, kaip save saugoti ir dėl kito pacientės susirgimo“, – tyliai, tarsi bijodama, kad neišgirstų pacientė, paaiškino slaugytoja R.Kulabinienė.

Jos ypatinga pacientė čia, Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – jau antrą kartą per tris savaites. Pirmąkart čia pateko sausio 2-ąją.

„Tada man paskambino kolega reanimatologas Dmitrijus Kačiurinas iš Alytaus ligoninės. Sako: Vidai, gelbėk“, – pasakojimą apie liūdną jaunos moters istoriją pradėjo Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis.

Jam kolega pasiguodė, kad turi pacientę – jauną nėščią moterį, kuri dūsta, kuriai kažkas ne taip, bet neaišku kas. Vilniaus medikai atsisakė perimti šią ligonę.

„Kai išgirsti, kad serga nėščioji ir reikia jai padėti, kaip galima neigiamai atsakyti? – savo nuostatas atskleidė profesorius V.Pilvinis. – Patys reanimobiliu nuvykome į Alytų, diagnozavome stridorą – sunkų kvėpavimą, susiaurėjus kvėpavimo takams. Kodėl jis toks – nežinojome. Buvome susitarę su mūsų akušeriais ginekologais, kad, jei reikės akušerinės pagalbos, jie suteiks, ir atsivežėme ligonę į Kauną.“

Dilema: laukti ar operuoti?

Klinikų reanimatologai puolė ieškoti priežasties, dėl ko dūsta jauna moteris. Krūtinės ląstos rentgeno ir laboratoriniai kraujo tyrimų duomenys, pasakojo profesorius V.Pilvinis, pasirodė labai neįprasti. „Tačiau greitai paaiškėjo, kad ligonės kraujyje jau prieš trejus metus buvo rastas ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. To mums užteko“, – net ir pasakodamas atsiduso gydytojas reanimatologas V.Pilvinis.

Atlikti tyrimai patvirtino, kad moteris serga AIDS ir TBC. Per trejus metus ŽIV suniokojo jos imuninę sistemą. Moters organizmas su infekcijomis nebepajėgia kovoti. Dabar medikams sunku nustatyti, kada ją užpuolė tuberkuliozės bakterijos. Negana to, išsivystė AIDS. Dar ir to neužteko – moteris tapo nėščia. Penktą kartą. Tokių ligonių Kauno klinikų medikai dar neturėjo.

„Svarstėme, ką toliau daryti? Kuo ilgiau vaisius bus su mama – tuo jam geriau, bet būtinas drastiškas gydymas nuo tuberkuliozės ir AIDS, o tai pakenks vaisiui“, – pakomentavo medikams iškilusią dilemą V.Pilvinis. Ligonės būklei stabilizavusis, buvo priimtas bendras reanimatologų ir akušerių ginekologų sprendimas – gimdyti.

Su dvigubomis pirštinėmis

„Kūdikis pagimdytas, šiuo metu jis saugus. Mama, po gimdymo ištikus klinikinei mirčiai, skubiai vėl perkelta į centrinę reanimaciją“, – konstatavo Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Docentė Meilė Minkauskienė, Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovė, ir medicinos mokslų daktaras gydytojas Tomas Biržietis, neeilinei savo pacientei sausio 13-ąją atlikę cezario pjūvio operaciją, sako, kad ji nebuvo sudėtinga. Gydytojai ir operacinės slaugytojos visi iki vieno dirbo su respiratoriais, movėsi po dvejas, vienas ant kitų, pirštines, jei netyčia įplyštų, vilkėjo vienkartiniais drabužiais. Paklotai ir absoliučiai visos chirurginės bei kitos priemonės buvo vienkartinės.

„Iki operacijos gimdyvė palatoje gulėjo viena. Izoliuota. Pas ją eidavome irgi su respiratoriais ant veido, vienkartine apranga. Juk labai svarbu nepernešti infekcijų kitoms moterims ir naujagimiams, mes privalome užtikrinti jų saugumą“, – aiškino gydytojas T.Biržietis.

ŽIV plinta per kraują ir kitas žmogaus organizmo išskyras. Užsikrečiama, susilietus su jais. Ar medikai nebijojo užsikrėsti, nevengė operuoti? „Labai liūdna, kad ši jauna moteris, penkių vaikų mama – tokia sunki ligonė“, – taip į klausimą atsakė docentė M.Minkauskienė. Atrodo, kad ji su kolegomis negalvoja apie save, rūpinasi ne savimi, o pacientais.

Tikrina du kartus

Medikai sergančiąją AIDS ir TBC operavo, kai jos nėštumas buvo 34 savaičių. Tokios brandos vaisius jau gali gyventi savarankiškai, patikino profesorė R.Nadišauskienė. Gimė 2020 g svorio berniukas.

Gydytojas T.Biržietis patvirtino, kad akušeriai ginekologai dažnai balansuoja ant rizikos briaunų. Gimdymas ir kraujas yra neatsiejama. Laimė, pas mus gera nėščiųjų sveikatos priežiūra. Joms nėštumo laikotarpiu siūloma išsitirti dėl ŽIV net du kartus.

„Džiaugiames, kad beveik visos sutinka būti tiriamos“, – pridūrė profesorė R.Nadišauskienė. ŽIV nustatoma ištyrus kraują. Moteris iš Alytaus savo sveikatos visiškai nesityrė, nes pas gydytojus iš viso nesilankė.

„Apie ŽIV dažnai pagalvojame Kai sužinome, kad pacientė yra viruso nešiotoja, turime būti maksimaliai atsargūs, – dalijosi patirtimi gydytojas T.Biržietis. – Pastaraisiais metais infekuotųjų pas mus pasitaiko po dvi tris, bet serganti AIDS – pirmoji.“

Profesorė R.Nadišauskienė priduria, kad tai – ŽIV padarinys, kuriam pasireikšti reikia laiko. Medicinos mokslas šį virusą identifikavo palyginti neseniai. Tikėtina, kad sergančiųjų AIDS daugės, virusui įveikus žmonių imuninę sistemą.

Atrodo, kad gimė sveikas

Berniukas, kurio vardo medikams mama nespėjo pasakyti, jei ir buvo jį sugalvojusi, miega, valgo jam duodamus mišinėlius, čepsi lūpomis. Maitinti savo pienu gimdyvė negalėtų dėl ligų, kuriomis serga. Net ant rankų paimti kol kas negalėtų. „Pastebėjau meilų, ilgesingą mamos žvilgsnį, kai jai parodėme kūdikėlį, išimtą iš įsčių“, – supranta sergančią motiną docentė M.Minkauskienė. 

Ji paaiškino, kad naujagimiui rizika užsikrėsti iškyla užgimimo momentu, kai kontaktuoja su mamos krauju.

„Kūdikis kraujo gali praryti, įkvėpti. Tačiau atliekant cezario operaciją toks kontaktas yra minimalus, vos kelios sekundės“, – tikino gydytojas T.Biržietis, aiškindamas, kad vaisius išimamas po 3–4 minučių, įpjovus į odą, o prapjovus pačią gimdą – akimirksniu.

Dabar berniuko svoris kiek nukrito. Tai būdinga naujagimiams.

„Dar porą savaičių paauginsime ir atiduosime. Per tą laiką sulauksime tyrimų rezultatų. Iš pažiūros atrodo, kad vaikutis sveikas, bet jam privaloma skirti profilaktinį gydymą nuo ligų, kuriomis serga mama“, – meiliai į naujagimį žvelgdama aiškino gydytoja neonatologė Liudmila Zenkevičienė.

Kam Klinikų medikai atiduos naujagimį? Pirmiausia kūdikis pateks į Kauno klinikinę ligoninę dėl infekcinių ligų rizikos ir galutinių tyrimų rezultatų. Jo ateitimi rūpinasi socialinė darbuotoja – apie berniuko tėtį duomenų neturima.

Medikai žino, kad moters namuose auga dešimties, aštuonerių, šešerių ir ketverių metų vaikai. Du berniukai ir dvi mergaitės. Jais rūpinasi teta, ligonės sesuo. Vaikų mama medikams pasakojo, kad su vyru išsiskyrė, kai sužinojo, kad jis ją užkrėtė ŽIV.

Lietuvoje nėra registro

Mūsų šalyje nėra bendros statistikos, kiek buvo nėščiųjų, užsikrėtusių ŽIV. Kauno klinikų medikai žino, kad Lietuvoje du vaikai yra patyrę perinatalinę transmisiją – užsikrėtė ŽIV motinos nėštumo ar gimimo metu.

„Tai yra siaubinga, – taip problemas, kurių galima išvengti, vertina profesorė R.Nadišauskienė. – Vienam šių vaikų jau dešimt metų. Kai ŽIV nėštumo metu diagnozuojama anksti, vaikučiui tikimybė užsikrėsti nuo mamos yra 1 proc., o nediagnozavus ir nieko nedarant – 30 proc.“

Profesorė turi ir kuo pasidžiaugti: pagal nėščiųjų patikrą dėl ŽIV Lietuva patenka tarp šešių geriausiai tai vykdančių Europos šalių. Jei kitose šalyse ištiriama 80 proc. visų nėščiųjų ir tai yra labai gerai, tai Lietuvoje – net 96 proc. „Labai gaila, kad nemažai nėščiųjų rūko. Anksčiau taip nebuvo“, – turi dėl ko nerimauti profesorė R.Nadišauskienė.

Ji apgailestauja, nes medikai neturi jokių juridinių galių paveikti šią blogybę. „Mes tikimės, kad dar sugebėsime įveikti jauną moterį prislėgusias sunkias ligas. Mūsų tikslas – kad pacientė išgyventų, pati augintų savo vaikus“, – optimizmo kupinas profesoriaus V.Pilvinio balsas.

 Pavojai medikams

Medikai žino, kaip plinta infekcijos, ir tai, kad neužsikrės, paspaudę sergančiam pacientui ranką. Daug didesnė rizika, sako jie, ypač chirurgams, užsikrėsti hepatitu B. Tai gali atsitikti vos įsidūrus, tereikia labai mažo infekuotojo kiekio kraujo. Medikai apgailestauja, kad mūsų šalyje jų niekas nesaugo, jie nėra skiepijami nuo hepatito B, nors kitose užsienio šalyse neskiepytiems neleidžiama dirbti.

 Medikai pataria, kaip apsisaugoti nuo ŽIV

• Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą.
• Nesileisti į veną narkotikų.
• Nekaitalioti lytinių partnerių.
• Šviesti jaunimą, aiškinti apie lytinių santykių saugumą.