Šešiolika metų su valgymo sutrikimu, vadinamu anoreksija, kovojusi 31-erių britė Keit Čilver, svėrusi vos 29,8 kg, mirė nuo organizmo išsekimo. Britų medikai šį anoreksijos atvejį įvardija kaip patį ekstremaliausią, kokį tik jiems yra tekę matyti. 

Gyvenimas ligoninėje

Moteris buvo tokia liesa, jog jos kraujotakos sistemoje susiformavo nepakankamumas ir į kūno užspaustas arterijas nebepritekėdavo kraujo, dėl to sutriko kone visų vidaus organų veikla (virškinimo traktas ir žarnynas).

Klastingos psichosomatinės ligos simptomai buvo pastebėti paauglystės pradžioje, kai K.Čilver buvo dvylika. Nuo tada didžiąją dalį savo gyvenimo ji praleido medicinos įstaigose, prižiūrima gydytojų, tačiau medikams įveikti nervinės anoreksijos taip ir nepavyko. Gydytojai neslepia, jog Ylinge (Vakarų Londonas) gyvenusi Keit svoris pastaruosius du dešimtmečius buvo pavojingai mažas.

Vienas sunkios anoreksijos simptomų – kai kūno masės indekso (KMI) įvertis yra mažesnis nei 15. Normalus žmogaus kūno masės indeksas yra nuo 20 iki 25. KMI apskaičiuojamas kūno masę padalijus iš ūgio kvadrato - KMI = svoris kg / ūgis2 m. Kad svoris per mažas, signalizuoja mažesnis nei 18,5 KMI įvertis. K. Čilver KMI įvertis buvo mažesnis už 12, o sykį buvo kritęs net žemiau 9.

Nepadėjo joks gydymas

Nuo 2004-ųjų moterį konsultavęs psichologas Frensis Konanas  pasakoja, jog K.Čilver anoreksijos atvejis buvo ūmus ir pasireiškė tuomet, kai pacientei buvo 12 metų. Pirmąsyk į ligoninę dėl anoreksijos paauglė paguldyta sulaukusi 15-os.

„Jos atvejis buvo rimčiausias, kokį man yra tekę matyti, - prisimena psichologijos daktaras. – Ligos istorijoje buvo momentų, kai jos kūno masės indeksas nukrisdavo žemiau 9. Medicinoje nepaprastai retas atvejis, kai KMI įvertis būna 10. O čia – mažiau nei 9.“

Gydytojai mėgino moters organizmą pastiprinti, vesdami maistą vamzdeliu tiesiai į skrandį, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.

Nuo 15-ojo gimtadienio iš ligoninės moteris buvo išleista tik dusyk (abiem atvejais – po pusmetį). Tačiau, kaip galima suprasti, ne ligoninėje jos svoris vėl imdavo dramatiškai kristi ir pasiekdavo gyvybei pavojingą lygį – pacientei tekdavo grįžti į valgymo sutrikimų skyrių palatą.

Per 16 gydymo metų K. Čilver nepadėjo nei medikamentinis, nei psichoterapinis gydymas. Po mirties atliktos autopsijos metu nustatyta, jog moters širdis buvo dvigubai mažesnė nei turėtų būti, o svėrėja mažiau negu 30 kg.

Nieko panašaus savo praktikoje nebuvo matę ir kiti medikai – patyręs patologas Maiklas Osbornas, koronerė Fajona Vilkoks (koroneris D.Britanijoje, JAV ir kai kuriose kt. šalyse – specialus teismo ekspertizės specialistas, tiriantis staiga mirusių asmenų mirties priežastis). Jų žodžiais tariant, K.Čilver kūnas buvo liesiausias, kokį jiems yra tekę tirti.

Mergina dėl progresuojančios ligos buvo linkusi slėptis ir nesirodyti viešumoje, tačiau jos motina Lyn Čilver stengėsi, jog jos dukros gyvenimas būtų kuo labiau panašus į normalų ir reguliariai vesdavosi ją pasivaikščioti.

Prieš mirtį moteris pradėjo justi pilvo skausmus, dėl to pernai birželį ji buvo perkelta į Čelsio ir Vestminsterio ligonines. Nervinės anoreksijos išsekinta britė mirė dėl nepakankamos kraujo cirkuliacijos vidaus organuose – aplink virškinimo trakto arterijas visiškai neliko nuo suslėgimo apsaugančio riebalinio audinio, tad arterijas užspaudė kiti organai. Kadangi organizmas buvo nepaprastai išsekęs, chirurginės operacijos buvo atsisakyta. Moteris intensyvios priežiūros skyriuje mirė liepą.

„Tai, kas nutiko Keit, pavadinčiau ypač retomis ir neprognozuojamomis komplikacijomis, – pridūrė dr. F.Vilkoks. – Kraujagysles paprastai supa riebalinio audinio sluoksnis, tačiau Keit organizmas buvo tiek išsekęs, jog jame neradome nieko panašaus. Iš visko sprendžiant, Keit atvejis buvo kraštutinai sunkus.“

 Brigita Baks, Valgymo sutrikimų centro vadovė, gydytoja psichiatrė, „Kauno dienai“ yra sakiusi:

 - Kalbos, gandai ir filmai skiepija mitą, jog valgymo sutrikimais - nervine bulimija ir anoreksija - serga tik sulieknėti trokštančios aktorės, modeliai ar jomis siekiančios tapti merginos. Šios ligos gali paliesti kiekvieną. Didžiausia dalis mitybos sutrikimų turinčių žmonių serga persivalgymu, mažiau - nervine bulimija ir mažiausia - anoreksija. Tai nėra vien tik kūno ligos.Tai žmogaus santykio su pasauliu ir savimi problema. Išvaizda tik ligos išraiška. Juk daug žmonių laikosi dietų ir nesuserga. Pradžioje, pavyzdžiui, sergant anoreksija, kai metamas svoris, ypač padidėja energingumas, juntama euforija. Tačiau smarkiai nukritus svoriui, dėl maisto ribojimo ir baimės valgyti žmogus pradeda labai daug galvoti apie maistą, bijo išeiti iš namų, vengia aplinkinių, stengiasi mokytis ar dirbti tik tam, kad kuo daugiau laiko negalvotų apie maistą. Galiausiai ilgai maisto negavęs organizmas nusilpsta. To požymiai: trupantys dantys, slenkantys plaukai, užkietėję viduriai, mažakraujystė, širdies ritmo sutrikimai ir išsekimas. Tuomet net bandymas pradėti valgyti sukelia skausmą. Tėvai turėtų būti itin atidūs. Paprastai vaikai maistą slepia, išmeta ar tiesiog tvirtina, jog pavalgė mokykloje. Viena pacientė pasakojo, kad mesdavo maistą per balkoną, galiausiai po juo pradėjo rinktis benamiai ir laukti, kada jiems ko nors numes. Dažnai tėvai nieko nepastebi. Anoreksija ar bulimija sergantys žmonės visą dieną skiria vienam tikslui - valgyti arba nevalgyti - ir kad niekas apie tai nesužinotų. Jie jaučiasi laimingi, jei atsisako kotleto, taip pat kalti. Jiems gėda - tai suvokia ne kaip ligą, bet kaip nuodėmę. 

Anoreksija – viena dažniausių mirties, susijusios su psichosomatiniais sutrikimais, priežasčių. Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius. Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrininių liaukų sutrikimų ir kt.

Moterys anoreksija serga 10-20 kartų dažniau nei vyrai. Įvairiais vertinimais, nuo 5 iki 20 proc. nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų, kraujotakos sistemos ir pan. sutrikimų.

Parengta pagal www.technologijos.lt