Vilnietė Olga Michailova (33) įžengusius į jos palatą pasitiko nedrąsia šypsena. Jauna moteris, sveiksta po sudėtingos operacijos ir kasdien dėlioja tvirtesnius žingsnius. Tačiau Olgos gyvenimas jau niekada nebus toks, koks galėjo būti. 

 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, prof., hab. med. m. daktaras Vytautas Usonis:

 - Šiandien turime vakcinas prieš žmogaus papilomos virusą, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 80 proc. lytiškai aktyvių moterų užsikrečia žmogaus papilomos virusu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. 20 proc. iš jų ši infekcija tampa lėtine ir lieka metams ar net dešimtmečiams. Tokia lėtinė žmogaus papilomos viruso infekcija ilgainiui virsta gimdos kaklelio vėžiu.

Skiepyti reikėtų 12-13 metų mergaites todėl, kad tuomet dar nėra rizikos faktoriaus. Paskiepytos jos taps atsparios virusui, jis neprigis, o tai reiškia, kad ateityje tokia mergaitė nesusirgs gimdos kaklelio vėžiu. Taigi svarbiausia – laiku paskiepyti. Kitaip tariant, išskleisti skėtį, kol dar nelyja. 

Kurią vakciną pasirinksite, ne taip svarbu. Abi jos geros. Labai svarbu suvokti, kad vakcina – būtina. Tačiau dažnai tam kliudo psichologinė žmogaus prigimtis. Argi mes dedamės šalmą važiuodami dviračiu? Ar maloniai priimame gaisrininkus, norinčius mūsų namuose įvesti priešgaisrinius daviklius? Taip ir čia, kol žmogus sveikas, nesinori skirtis su pakankamai nemaža – apytiksliai tūkstančio litų – suma. Ir dar investuoti į rezultatą, kurio realiai nematai, kuris yra tik žinojimas, kad viskas bus gerai. Tačiau kai moteris suserga, ši pinigų suma įgauna visai kitokią prasmę. Todėl dažnai sakau, kad tėvai gali dukrai padovanoti batus, papuošalą, o gali – apsaugą nuo vėžio. Kasmet gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 500 moterų, iš kurių 260 miršta – po moterį kiekvieną darbo dieną. Ar norėtumėt, kad tarp jų būtų jūsų artimas žmogus? 

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytojas onkologas, dr. Kastytis Žilinskas:

 - Yra du gimdos kaklelio vėžio gydymo metodai: chemospindulinis (švitinimas, chemoterapija) ir chirurginis (operacija). Kartais po operacijos pacientui reikalingas papildomas gydymas švitinant arba chemoterapiniais preparatais. Abiejų gydymų rezultatas dažniausiai – labai panašus. Jei ligos tik pradžia, rekomenduojame operaciją. Vėlesnėse ligos stadijose operaciją atlikti sudėtinga, todėl tenka švitinti ir gydyti chemoterapija. 

Operacijos privalumas – jaunai moteriai ji nesukelia klimakso (kiaušidės toliau funkcionuoja). Švitinimas prilygsta spindulinei moters kastracijai. Kai kuriais atvejais, kai liga labiau pažengusi, prieš taikydami spindulinį gydymą, laparoskopiniu būdu stengiamės kiaušides iškelti iš moters dubens į viršutinį pilvo aukštą, kad jų neapšvitintume. 

Chirurginės operacijos metu ne tik pašalinami aplink gimdą esantys audiniai, limfiniai mazgai, bet ir išsaugomos kiaušidės. Moteris lieka visavertė. Be to, operacija padeda labai tiksliai diagnozuoti ligos stadiją. 

O.Michailova kreipėsi profilaktinio patikrinimo dėl gimdos kaklelio vėžio pagal vykdomą patikrinimo programą, paimant onkocitologinį tepinėlį dėl gimdos kaklelio vėžio. Pacientė pati aktyviai ieškojo pagalbos, kol buvo nusiųsta į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą. Jai buvo diagnozuotas IIA stadijos gimdos kaklelio vėžys – tai riba, kai dar galima operuoti. Be to, pacientė turėjo kitų, gretutinių susirgimų (nuo vaikystės serga epilepsija), todėl švitinimas atkrito: tokia procedūra atliekama uždarant pacientą į specialią kamerą, o epilepsijos priepuolis gali prasidėti bet kada. Taigi pasirinkome chirurginį gydymą. 

O.Michailovai atlikta sudėtinga operacija truko 4,5 val. Pacientė sėkmingai sveiksta, pavyko išsaugoti jos moteriškumą. Tikėkimės, kad švitinti neprireiks. Jeigu pacientė būtų uždelsusi dar 2-3 mėnesius, pasekmės būtų buvusios skaudžios. Liga būtų pažengusi ir chirurginis gydymas būtų nebeįmanomas. Liktų tik švitinti, tačiau nors ir labai gerai centruojama šios procedūros metu, tokių pacienčių ir ateities perspektyvos, ir gyvenimo kokybė – ženkliai blogesnės. Grėstų makšties fibrozė, kiaušidžių transpozicijos. Štai kodėl labai svarbu laiku tikrintis. Juo labiau, kad tai – nieko nekainuoja. Jau dabar pastebėjome, kad padaugėjo sergančiųjų ankstyva stadija, kada ir geresnės ir gydymo galimybės, ir apskritai žmogaus gyvenimo kokybė. 

Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso – pirminė profilaktika, sudaranti imunitetą prieš grėsmingiausius gimdos kaklelio vėžio tipus. Geriausia skiepyti mergaites, dar negyvenusias lytinio gyvenimo. Deja, vakcinos, skirtingai negu užsienio šalyse, Lietuvoje nėra kompensuojamos valstybės, kas ženkliai sumažintų sergamumą. 

Kita vertus, net ir valstybės finansuojamos patikros programos Lietuvoje pasitikėjimo nekelia 50 proc. moterų, kai Švedijoje ir visoje Skandinavijoje besitikrinančių moterų skaičius siekia per 80 proc. Nenuostabu, kad sergamumas gimdos kaklelio vėžiu tose šalyse – 5 kartus mažesnis, negu Lietuvoje. Mūsų moterys pačios nerodo iniciatyvos, nesikreipia nei į šeimos gydytoją, nei į ginekologą. O juk išsitirtų, gautų atsakymą ir ramiau gyventų. 

 Gimdos kaklelio vėžys susiformuoja negydant ikivėžinių gimdos kaklelio ligų. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tad moteris ilgai net neįtaria serganti sunkia lėtine liga. 

Tik ligai progresuojant pakraujuojama lytinių santykių metu. Anksti nustatyti ligą galima profilaktinio patikrinimo metu, kurį rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. ŽPV (žmogaus papilomos virusas) plinta lytiniu keliu, jis dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį. Efektyviausia ŽPV profilaktika – skiepai.