Ką įteikti gydytojui kaip padėkos ženklą už išgelbėtą gyvybę? Voką su pinigais, gėrimo butelį ar puokštę gėlių? Kaunietis menininkas jį operavusių kardiochirurgų komandai nutarė atsilyginti savaip. 

Po širdies vožtuvų plastikos operacijos dailininkas Algimantas Žukauskas, atsidėkodamas gydytojams, įteiks jiems neįprastą dovaną – nutapytus visų jų portretus. Drobę dėkingas pacientas pavadino „Širdies angelai“.

Keli meno kūrinio herojai drobę jau matė. Ji eksponuojama Paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje „Geriausias 2011 metų kūrinys“.

Jai pasibaigus A.Žukauskas ketina apsilankyti Kauno klinikose ir drobę įteikti savo geradariams.

Ar originalus atlygis už išgelbėtą gyvybę nudžiugins visus drobėje įamžintus medikus, menininkas nesiima spręsti, tačiau mano, kad jo dovana – prasminga.

Išpildė sau duotą pažadą

Operaciją Kauno klinikose dailininkui atliko profesorius Rimantas Benetis, docentas Saulius Giedraitis, daktaras Povilas Jakuška, gydytojai Algimantas Sasnauskas, Kastytis Vaičiulis.

Kauniečiu rūpinosi ir anesteziologai-reanimatologai profesorius Edmundas Širvinskas, daktaras Tadas Lenkutis, kardiologas-perfuzininkas profesorius Šarūnas Kinduris.

„Gulėdamas klinikose, laukdamas operacijos, sau pažadėjau, kad jei iš ligoninės išeisiu gyvas, būtinai atsidėkosiu medikams savo tapybos darbais“, – prisiminė kaunietis.

Kokie jie bus, tada dailininkas dar nežinojo. Pusę metų po operacijos taip pat negalėjo į rankas paimti teptuko. Tik sustiprėjęs ėmė sukti galvą apie tai, kaip išpildys sau duotą pažadą ir koks paveislas turėtų gimti.

Prisimenant nelengvas dienas po operacijos ir medikus, kurie juo rūpinosi, vyrą aplankė idėja vienoje didelėje drobėje įmažinti visą prie jo operacijos prisidėjusią gydytojų komandą.

Medikai stebėjosi, bet pozavo

 A.Žukauskas paprašė kiekvieno jį operavusio gydytojo apsilankyti jo dirbtuvėje.

„Gydytojai stebėjosi neįprastu kvietimu. Tačiau susitikti sutiko visi. Vieni skyrė daugiau, kiti mažiau laiko. Jiems besisvečiuojant dirbtuvėje ne tik pasidariau eskizus, bet medikus ir nufotografavau“, – pasakojo A.Žukauskas.

Ypač gilų įspūdį dailininkui paliko operacijai vadovavęs ir ją atlikęs R.Benetis.

Profesorius A.Žukauskui pasirodė labai susikaupęs, savo profesijai atsidavęs, išmintingas ir malonus žmogus.

Taip pat dailininkas paprašė gydytojų leidimo pamatyti ir kaip atliekama širdies vožtuvų operacija kitam pacientui. Medikai tai padaryti leido.

„Buvau sukrėstas. Mačiau, kaip nesveika širdis kelioms dešimtims minučių sustoja. Vėliau vėl ima plakti. Stebėjau ir gydytojų veidus bei judesius. Jie dirbo tiksliai lyg robotai. Tačiau supratau, kad vien kompiuteris tokio darbo – išgelbėti žmogaus gyvybę – negali atlikti. Suvokiau, jog pačių medikų širdys turi būti geros, o mintys šviesios“, – pasakojo A.Žukauskas.

Po pamatytos operacijos dailininkas sumanė visą paveikslo kompoziciją. Stengėsi ne tik nutapyti visus gydytojus, veiduose atskleisti jų charakterius. Drobės centre pavaizdavo ir operacijos momentą.

„Norėjau, kad iš paveikslo sklistų vidinė visų mane išgelbėjusių gydytojų šviesa, simbolizuojanti gyvenimą, viltį“, – pasakojo A.Žukauskas.

Apie širdies ydą nenutuokė

 Kovo 8-ąją A.Žukauskas minės lyg ir antrąjį savo gimtadienį. Tą dieną prieš dvejus metus grupė Kauno medikų kardiochirurgų jam suteikė antrą galimybę gyventi.

Tai, kad A.Žukausko širdis nesveika, pastebėjo jo žmona, taip pat medikė, neurologė Rūta Kovarskienė.

Paaiškėjo, kad kaunietis gimė su širdies yda. Tačiau apie tai nenutuokdamas, net ir jausdamasis blogai, į medikus nesikreipdavo.

Vieną dieną žmona privertė tai padaryti. Gydytojai dailininką nedelsiant paguldė į reanimacijos palatą ir atliko 4 valandas trukusią operaciją.

„Net atsidūręs ligoninėje bandžiau vaidinti, kad jaučiuosi neblogai.

Tik kai medikai pasakė, kad bet kurią akimirką galėjau mirti ir reikia skubios operacijos, supratau, kaip staiga gyvenimas gali nutrūkti ir kaip aš jo nevertinau“, – prisiminė vyras.

 Džiaugėsi sulaukęs ryto

 Vyras iki šiol negali pamiršti, ką patyrė po operacijos.

„Prisimenu, pramerkęs akis pamačiau virš manęs palinkusio kardiochirurgo R.Benečio veidą. Išgirdau: „Operacija pavyko“, ir vėl nugrimzdau į nebūtį“, – pirmąsias naujo gyvenimo akimirkas prisiminė dailininkas.

Vėliau, jau atsitokėjęs po narkozės, vyras visą naktį kankinosi negalėdamas užmigti. Ramybės nedavė mintys, ar nebus komplikacijų, ir gretimoje lovoje aimanavęs kur kas vyresnis pacientas.

„Kai ėmė švisti, supratau, kad sulaukiau ryto ir viskas bus gerai. Neįsivaizduojate, kokią patyriau laimę. Nuo šiol kiekvienas rytas man yra stebuklas ir dovana“, – nebijodamas pasirodyti sentimentalus, gyvenimu džiaugėsi A.Žukauskas.

Dailės pedagogu netapo

 Dailininkas mano, kad širdies operacijos prireikė ir dėl per gyvenimą patirto ne vieno sunkaus išbandymo.

1973 metais vyras baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Turėjo puikius dėstytojus, todėl nė vienas iš bendrakursių netapo dailės pedagogu. Visi pasirinko menininkų kelią. A.Žukauskui labiausiai patiko ir sekėsi kurti freskas.

Po studijų gyvendamas Kaune kūrė freskas įvairiuose šalies miestuose ir įstaigose. Kaune jo darbą galėdavo matyti „Dainavos“ kino teatro lankytojai.

Vienu metu vyras dirbo Dailės kombinate, kalinėjo dirbinius iš vario.

Vėliau buvo to paties „Dainavos“ kino teatro dailininku, kelerius metus ir jo direktoriumi.

Laisvalaikiu ėmė tapyti.

„Nesu verslininkas. Man būnant kino teatro direktoriumi, apsukresni žmonės jį privatizavo. Likau be darbo“, – pirmuosius atkurtos šalies nepriklausomybės metus prisiminė kaunietis.

 Vadavosi iš gilios depresijos

 A.Žukauskas liko be nuolatinių pajamų. Menininko kūrinių taip pat niekas nepirko.

Tuo metu užaugo ir savarankiškai pradėjo gyventi vaikai – sūnus bei duktė.

Ėmė byrėti santykiai su pirmąja žmona, įvyko skyrybos.

„Atrodė, visos pareigos atliktos. Nebebuvo gyvenimo tikslo, kuris skatintų gyventi“, – prisiminė A.Žukauskas.

Atsidūręs gyvenimo kryžkelėje, vyras paniro į gilią depresiją. Ieškodamas būdų atsitiesti, kaunietis ėmė domėtis ne tik krikščionybe, bet ir budizmu, kitomis religijomis.

Labiausiai atsikratyti depresijos padėjo Rytų praktikos, ypač cigunas. Tai prieš kelis tūkstančius metų Kinijoje sukurta fizinės ir dvasinės savireguliacijos sistema.

„Nei į religijas, nei į praktikas nepasinėriau aklai, fanatiškai. Ėmiau vadovautis tomis teorijomis, kurios padeda suvokti, kad mums kyla ne problemos. Tiesiog patenkame į situacijas, iš kurių reikia ieškoti išeities. Sulaukiame ne nelaimės, bet pamokos, kurią išmokęs gali gyventi toliau“, – pasakojo vyras.

Po sėkmingos širdies operacijos A.Žukauskas sakė supratęs dar ir tai, jog privalo daryti gerus darbus taip, kaip sugeba.

„Nusprendžiau savaip atsidėkoti gydytojams. Pamaniau, kad gal jiems bus malonu pamatyti save paveiksle“, – sakė dailininkas.

Ligoniai atsidėkoja labai skirtingai

 Saulius Giedraitis, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Išeminės širdies ligos chirurgijos sektoriaus vadovas:

„Visada maloniai nustebina originalios pacientų padėkos. Žmonės dovanoja gražiai įrėmintus linkėjimus ar atsiunčia originalius, šiltų žodžių kupinus laiškus.

Man maloniausia, kai kiekvienais metais iš buvusių pacientų gaunu kalėdinius sveikinimus. Priprantu prie jų ir artėjant šventėms jau laukiu.

Ypač džiugina vienas pacientas, kuriam operacija buvo atlikta prieš 17 metų. Kaskart gavęs iš jo laišką pasidžiaugiu, kad jis sveikas, kad anuomet operacija pavyko ir žmogus toliau laimingai gyvena.

Tokios padėkos, kaip A.Žukausko, kai menininkas atsidėkojo sukurdamas visą komandą vaizduojantį paveikslą, sulaukiau pirmą kartą. Tai labai maloni staigmena.“

Pranašiškas portretas

Paveikslas „Širdies angelai“ – ne vienintelis, kuriame A.Žukauskas nutapė medikus.

2008 metais savo ir žmonos portretus jam buvo užsakęs ilgametis Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės vadovas Juozas Skirmantas Paukštys.

„Jis man pozavo. Vėliau gydytojas į dirbtuves atnešė jam brangias regalijas – ordiną, žiedą, kad tiksliai pavaizduočiau paveiksle“, – prisiminė dailininkas.

Kai paveikslas gimė, A.Žukauskas pastebėjo, kad J.S.Paukštys stovi fone, primenančiame tunelį. Tada drobės autorius nė negalėjo pagalvoti, kad medikas netrukus paliks šį pasaulį, o jam pačiam taip pat teks kovoti dėl gyvybės.

Jau nutapęs paveikslą „Širdies angelai“, A.Žukauskas sužinojo, kad į nelaimę pateko profesorius R.Benetis.

„Mistikos neieškau. Tačiau nori nenori pasidžiaugiau, jog savo drobėje kardiochirurgą pavaizdavau apgaubtą šviesos. Džiaugiuosi, kad nelaimingas atsitikimas nesibaigė laimingai“.

Kauniečiai – lyderiai

Eglė Žemaitienė, Kauno klinikų atstovė ryšiams su visuomene:

„Pirmoji šiuolaikinė širdies vožtuvo plastika Kauno klinikose atlikta 1993 metais. Operaciją atliko profesorius R.Benetis.

Šios operacijos privalumas yra tas, kad pacientas išsaugo savo vožtuvą, nereikia specialių vaistų, gyvenimo kokybė ir galimybės išgyventi geresnės.

Kauno klinikose kasmet atliekama per 50 tokių operacijų. Kauniečiai kardiochirurgai pagal atliekamų operacijų skaičių ir kompleksiškumą pirmauja Baltijos šalyse.“

Vėjūnė Inytė, Lrytas.lt