Net atsitraukusi epilepsija bado pirštais

Gintarui (31) epilepsija pirmą kartą pasireiškė prieš penkiolika metų. Tada jis net nesupratęs, kad įvyko kažkas rimta, mat tąkart buvo naktis ir jis miegojo. Nors jau praėjo pusantrų metų nuo paskutiniojo priepuolio, vyrą nuolat persekioja ligos šešėlis.                                                                                                                           

Naktinė klastūnė

Šešiolikmečiui Gintarui, kaip ir daugeliui tokio amžiaus paauglių, patiko aktyvus gyvenimo būdas – draugai, vakarėliai, pirmi alkoholio pabandymai, linksmybės... „Manęs buvo pilna visur. Patiko sportuoti, užsiiminėjau lengvąja atletika, futbolu, krepšiniu, visur ieškojau tada taip madingo „ekstrymo“,“ – paauglystę prisimena Gintaras.

Kai pirmą kartą netikėtai užklupo epilepsijos priepuolis, buvo šilta vasaros naktis ir Gintaras jau miegojo. „Miegojau namuose. Tėvai buvo kažkur išvykę, bet kai sugrįžo, negalėjo atrakinti durų, o manęs pažadinti taip pat niekaip nepavyko. Tada į pagalbą pasikvietė kaimynus ir buvo išlaužtos durys. Mama, sakė, kad tuo metu man buvo traukuliai, tad mane skubiai išvežė į ligoninę. Ryte nubudęs iš pradžių nesupratau, kodėl jaučiausi išsekęs, pavargęs, tarytum naktį visiškai nebūčiau sudėjęs bluosto. Atsimenu tik kai kurias detales, ir tai labai miglotai“, – lemtingos nakties įvykius atpasakoja Gintaras.

Vėliau epilepsijos priepuoliai vyrui pasikartojo antrą, trečią, ketvirtą kartą... Tiesa, visuomet naktimis, kai miegodavo. Pašnekovo žodžiais tariant, tik tada gydytojai ėmėsi rimčiau tirti negalavimus ir galiausiai jam diagnozavo epilepsiją. „Man buvo labai sunku patikėti. Neigiau ligą. Gyvenau sau, o liga sau. Nekreipiau dėmesio ir į gydytojų rekomendacijas, toliau mėgavausi gyvenimu. Su draugais kartais apsilankydavau klubuose, vakarėliuose, išgerdavau ir alkoholio. O visa tai yra vieni stipriausių epilepsijos priepuolių dirgiklių“, – pasakoja vyras.

Privertė keistis

Gintaras tikina, kad lūžis dėl ligos pripažinimo įvyko tik po kelerių metų. Vyriškis pasakoja, kad pradėjo labiau save prižiūrėti, reguliariai gerti vaistus, subalansavo mitybą, suderino poilsį ir darbus. Alkoholio jis taip pat visiškai atsisakė. Pašnekovas tikina, kad pokyčiai davė gerų rezultatų – priepuoliai retėjo. Apie tai, kad naktimis jie įvykdavo, suprasti leisdavo tik įsikąsto liežuvio skausmas. Paskutinieji buvo užklupę maždaug prieš pusantrų metų. „Ko gero taip yra todėl, kad sugebėjau pripažinti ligą, su ja susigyventi ir priimti jos reikalaujamą gyvenimo būdą. Žinau, kad nemažai žmonių taip ir nesugeba susitaikyti su liga, o juk tai svarbu. Tik taip galime palengvinti savo dalią, – patirtimi pasidalija Gintaras. – Dievas manęs pagailėjo, nes priepuoliai užklupdavo tik naktimis. Galbūt jiems kokios nors reikšmės turėjo ir Mėnulio fazės. Tiksliai nežinau, tik darau prielaidą iš ilgalaikių savęs stebėjimų. Tačiau be didesnių problemų galiu naktį praleisti su draugais prie laužo. Nors tikėtina, kad jeigu bemiegės naktys užsitęstų dažniau, priepuoliai ir vėl sugrįžtų.“

Taip pat vyras yra pastebėjęs, kad ligos paūmėjimai dažniausiai užklupdavo po ilgesnių susijaudinimo būsenų, nervinių įtampų, stresinių situacijų ir ypač po to, kai pavartodavo alkoholio. Pirminių simptomų, signalizuojančių apie artėjantį priepuolį, iš pradžių Gintaras taip pat sako nepastebėdavęs, tik ilgesni savęs stebėjimai leido juos atpažinti – kaskart nežymiai sutrukčiodavo ranka, veido raumenys.

Tokie kaip visi

Gintaras užsimena, kad tėvai į netikėtai užklupusią ligą sureagavo ypač jautriai. „Mama iš pradžių bandė manimi rūpintis kaip mažu vaiku. Ji galvojo, kad nuo šiol reikės gyventi su žmogumi, kuris nuolatos bus prikaustytas prie lovos. Tačiau gydytojai griežtai jai pasakė: „Tik nepaguldykite jo į lovą ir negyvenkite su juo kaip su didžiausiu ligoniu, nes dėl to gali būti tik didesnių problemų“. Ir iš tiesų, nereikia mūsų jau taip „nurašyti“, mes tokie patys kaip ir visi“, – pabrėžia Gintaras.

Pašnekovas pasakoja, kad jis daug skaitęs apie epilepsiją ir žino, jog yra įvairių ligos formų ir sunkumų. Seniau tame pačiame kambaryje su sūnumi miegojusi mama visuomet akivaizdžiai matydavo prasidėjusio priepuolio simptomą – kūno traukulius, tačiau ilgainiui jie tapo nežymūs.

Liga Gintarą privertė pakeisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir „perkratyti“ vertybes.

„Epilepsija kai ką atėmė iš manęs, o kai ką ir pridėjo. Man labai rūpi mano šeima... Be galo svarbi jų nuomonė, jų sveikata, savijauta. Materialius dalykus taip pat ėmiau mažiau vertinti. Atsakingai žiūriu ir į savo pareigas, į tai, ką gyvenime veikiu. Kai baigiau mokyklą, įstojau į specialybę, susijusią su technika. Net stodamas galvojau, ar mano specialybė, būsimas darbas „nesipyks“ su liga. Tačiau šiandien tvirtai galiu pasakyti, kad aukštasis universitetinis mokslas su ja nesuderinami, nes tai iš manęs pareikalavo daug jėgų. Net porą kartų važiavau laikyti egzaminą po priepuolių. Laimei, pavyko išlaikyti. O baigęs studijas susiradau darbą“, – pasakoja Gintaras.

Kliūtis ne tik darbdaviams, bet ir meilei

Šiandien pašnekovas prisipažįsta, kad epilepsija jam buvo kliūtis ieškant darbo, daugelis darbdavių į tai neigiamai sureaguoja. Gyventi vis tiek reikėjo, todėl ieškodamas darbo vyras nutarė slėpti ligą. Ieškodamas darbo, jis atsižvelgdavo į jo pobūdį, siūlomas sąlygas.

Kai pagaliau susirado darbą, Gintarui kartais tekdavo jame ilgėliau užsibūti ir į namus sugrįžti vėlai, o keltis anksti ryte. Turbūt nuovargis, įtampa turėjo reikšmės vis dažnėjantiems epilepsijos priepuoliams. Gydytojai siūlė jam neįgalumo grupę. Tačiau, pasak Gintaro, iš gaunamos pašalpos pragyventi sunku, o neįgaliojo statusas dar labiau apsunkintų galimybes susirasti darbą, todėl siūlymo jis atsisakė. „Mūsų šalyje egzistuoja viena didelė problema. Jeigu žmogus serga panašiomis ligomis, jam visur keliai užkertami. Tai blogai, reikėtų ką nors keisti“, – svarsto pašnekovas ir prasitaria, kad šiuo metu jis yra bedarbis.

Gintaras prisipažįsta, kad ne mažiau problemų kyla ir meilėje. Mat jam sunku nugalėti neryžtingumą ir priversti merginai prisipažinti apie ligą. O tą padaryti, jo žodžiais tariant, yra būtina, jeigu tai nuoširdūs santykiai. Tačiau merginos, išgirdusios tokią žinią, dažniausiai nutraukdavo bendravimą. „Matyt, išsigąsta, kad reiks gyventi su žmogumi, kuriam bet kurią naktį vėl gali prasidėti priepuolis. Ko gero todėl iki šiol ir nesukūriau šeimos... Nors noras ieškoti artimo širdžiai žmogaus tikrai yra“, – paatvirauja vyriškis. 

Gydytojos komentaras:

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė med. m. dr. Rūta Mameniškienė:

- Epilepsija - lėtinė smegenų liga, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai, įvykstantys dėl labai staigios ir stiprios elektros iškrovos smegenyse. Priepuolių simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje vyksta elektros iškrova. Vieni baisiausių ir pavojingiausių priepuolių pasireiškia sąmonės sutrikimu ir viso kūno traukuliais, kvėpavimo sutrikimu. Žmogus net keletą minučių gali būti be sąmonės, o atsigavęs nesusigaudyti aplinkoje. Užsitęsę traukuliai gali būti pavojingi gyvybei, tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba. Dalinių arba vadinamųjų židininių epilepsijos priepuolių metu žmogus gali patirti „deja vu“ arba „jame vu“, jausti baimę arba palaimą, nerimą. Jam gali trūkčioti arba tirpti galūnės.

Epilepsijos priežastys gali būti genetinės, simptominės ir nežinomos. Simptominės priežastys reiškia, kad liga susiformavo dėl tam tikro smegenų pažeidimo dėl traumų, uždegimų, ligų (po insulto, kraujo išsiliejimo į smegenis, smegenų uždegimo, smegenų nykimo, išsėtinės sklerozės ir pan.). Daliai ligonių, net atlikus tyrimus, nustatyti priežasčių taip ir nepavyksta.

Kai kurias epilepsijos formas žmogus tiesiog „išauga“, dalį priepuolių pavyksta suvaldyti ir jie niekada nesikartoja. Deja, daliai pacientų priepuoliai kartojasi, nepaisant skiriamo gydymo. Ši liga gydoma vaistais arba operacija, jei tiksliai nustatoma, iš kurios vietos kyla priepuoliai. Tuomet galima pašalinti epilepsijos židinį.

Ši liga reikalauja gyvenimo, vaistų vartojimo ir poilsio režimo. Jeigu priepuoliai kartojasi, pacientui neleidžiama vairuoti. Nerekomenduojama dirbti tokiomis sąlygomis, kur staiga ištikus priepuoliui žmogus gali susižaloti – aukštumose, po vandeniu, prie atviros ugnies ar aštrių judančių įrengimų.

Lietuvoje epilepsija sergančių žmonių yra apie dvidešimt keturi tūkstančiai. Dažniau serga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Paauglystės amžiuje (nuo trylikos iki šešiolikos metų) dažniau serga mergaitės. Kitais gyvenimo periodais – berniukai ir vyrai.

 

Šios istorijos pacientui pasisekė suvaldyti priepuolius, tačiau, nepaisant to, jo gyvenimo kokybė nėra visavertė. Jis susiduria su neigiamu darbdavių ir visuomenės požiūriu.  Jam sunku susirasti darbą. Tačiau jis tikrai gali gyventi visavertį gyvenimą. Tereikia, kad visuomenė jį priimtų. 

Laura Valeikaitė

MANO LIGA

Cholesterolį mažina ne tik vaistai

Esu dar jauna, tačiau gydytojai nustatė padidėjusį cholesterolio kiekį. Girdėjau, kad vaistai, padedantys sumažinti cholesterolį, labiau kenkia, nei padeda. Gal galite parekomenduoti natūralių priemonių ir preparatų, kaip sumažinti cholesterolį? Rita, 37 metai Atsako specialistai: Lietuvos širdies...

Inkstų ligos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai

Lėtinis inkstų nepakankamumas – klastinga ir nepastebimai užklumpanti liga, kankinanti kas dešimtą suaugusį Lietuvos gyventoją. Pacientui, išgirdusiam šios ligos paskutinės stadijos diagnozę, tenka skubiai rasti inksto donorą arba rinktis vieną iš dviejų dializės metodų, stabdančių inkstų...

Naudingi patarimai turintiems žemą kraujo spaudimą

Labai jau daug dėmesio skiriama padidėjusiam kraujo spaudimui. O mano jis mažas. Gydytoja tvirtina, kad nieko baisaus, kad man bent jau negresia insultas. Vaistų nėra, o aš dažnai jaučiuosi nekaip. Kaip gyventi hipertonikams, patarimų gausu. O ką daryti man?   Marijona Vienas dažniausių žemo...

Parkinsono liga gerokai pakeitė moters gyvenimą

Drebančios rankos, sutrikusi kalbėsena, sulėtėję judesiai. Šiais požymiais pirmiausia pasireiškia nenuspėjama, bet klaidingai vien tik senatvės palydove laikoma Parkinsono liga. Dvylika metų ja serganti Violeta (nuotr.) sako, kad liga ją užklupo netikėtai, pačiame jėgų žydėjime. „Ar išsigandau?...

Testas: ar esate pajėgus susidoroti su stresu

1. Esate didžiuliame prekybos centre ir išgirstate pranešimą apie tai, kad būtina kuo skubiau palikti pastatą. Jūsų veiksmai: a) nesinervindami tai padarysite; b) pabandysite išsiaiškinti, kas nutiko ir tik tuomet nuspręsite, paklusti ar ne; c) nesiaiškindami bėgsite prie išėjimo. 2. Darbe po jūsų...

Daugiausiai streso patiria marijampoliečiai

Įpusėjęs nacionalinis streso testas atskleidžia, kurioje Lietuvos apskrityje gyventojai patiria aukščiausią streso lygį. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad pavasarį, nusilpus imunitetui, stresas lengviau išmuša iš vėžių ir netgi gali tapti rimtų ligų priežastimi bei akcentuoja streso prevencijos...

Lietuvoje daugėja sunkių uždegiminių žarnyno ligų atvejų

Lietuvos medikai sunerimę: sparčiai daugėja sergančiųjų sunkiai pagydomomis uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL) – Krono liga ir opiniu kolitu. Pasak medikų, prognozės nedžiugios - ateityje šių susirgimų tik daugės. Žaloja jaunus žmones Tokios tendencijos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir...

Medikai laimėjo kovą su plyšusia aneurizma

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL)  pirmą kartą atliktas plyšusios pilvo aortos aneurizmos stentavimas. Tai jau trečioji tokia operacija Lietuvoje, tačiau vilniečių pacientė – pirmoji po jos išgyvenusi. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu į RVUL kovo 20 d....

Depresija turi daug atspalvių ir veidų

Pasaulio mokslininkai teigia, kad pavasarinės depresijos požymius pajunta kas antras suaugęs planetos gyventojas. Žmogų apima prislėgta nuotaika, liūdesys, erzina įprasti dalykai, apima mieguistumas arba, atvirkščiai, pasireiškia nemiga, jaučiamas silpnumas ir nuolatinis nuovargis. Vis dėlto...

Psichoterapeutė Vida Kilikevičienė: nerimą jaučia pusė žmonių

Apie 60 proc. žmonių jaučia nerimą, o iki 80 proc. pacientų, atėjusių pas šeimos gydytoją, iš tikrųjų turėtų kreiptis visai kitur, teigia gydytoja psichoterapeutė, psichiatrė Vida Kilikevičienė (nuotr.): - Bendrosios praktikos gydytojai neranda priežasčių, ne visada moka paaiškinti, kas yra, todėl...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>