| “Snoro” skląsčiai medikams neįveikiami |
| Ketvirtadienis, 19 Sausio 2012 10:44 |
|
Iš bankrutuojančiame banke “Snoras” laikytų beveik 32 mln. litų sveikatos priežiūros įstaigos atgavo 18 mln. litų, likusi nedraudiminė suma - 14 mln. litų.
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo aptariama sudėtinga kai kurių Lietuvos ligoninių situacija, kurioje jos atsidūrė bankrutavus bankui “Snoras”. Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė nevyniojo faktų į vatą. “Atėmus draudiminę sumą, kurią bankas jau atidavė, neapdrausta suma yra keturiolika milijonų, Jūrininkų ligoninės yra 7,5 mln. litų indėlių suma,- sakė ji.- Toje bendroje sumoje yra septynios įstaigos, kurių suma yra didesnė už milijoną, o penkios įstaigos - iki milijono.” Dėl “Snoro” veiklos sustabdymo, nacionalizavimo ir bankroto paskelbimo gydymo įstaigos, laikiusios ženklias sumas šiame banke, dabar išgyvena sunkumus. Visų pirma materialinius, nes negalėdamos atgauti pinigų, abejoja, ar laiku galės atsiskaityti už kasdienes paslaugas bei prekes. Kiekvienam aišku, kad be nuolat tiekiamų medikamentų, kraujo, medicininių priemonių ar, pagaliau, maisto gydymo įstaiga paprasčiausiai stos. Blogiausia, kad situacijai nesikeičiant nukentėtų ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Pastarieji laiku negavę algų vien Hipokrato priesaika nebus nei sotūs, nei laimingi. Patekusios į “Snoro” bankroto mėsmalę gydymo įstaigos kaupė lėšas iš įvairių šaltinių. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, iš Valstybės investicijų programos, SAM programų, kurias laimėjo renovacijai ar infrastruktūros modernizavimui. Be to, baimindamosi krizės, dauguma gyveno labai taupiai. Žiūrėjo, kaip užsidirbti papildomų lėšų už teikiamas paslaugas, plėtė jų spektrą. Už taupumą ir mokėjimą realius planus laiku įgyvendinti buvo giriamos. Situacija pasikeitė. Tai šen, tai ten pakvipo atviru susidorojimu. Nereikia nė teismo, užtenka tėkštelti, kad kas, girdi, leido pinigus tame “Snore” laikyti, gal vagis koks. Parūpo su pasimėgavimu skaičiuojami ir ne kartą įvairių institucijų pertikrinti gydymo įstaigų sutaupyti pinigai. Kaip vandens į burną prisisėmusi tyli ir jokio atkirčio neduoda Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Tuo labiau, kad tarp dažniausiai linksniuojamų - ne tik medikų bendruomenei žinomi, už darbą ne kartą apdovanoti, o ir “Metų vadovais” pripažinti Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Petras Simavičius bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. Beje, pastarasis dar turi atlaikyti didžiulę šmeižto bangą. Pasirodo, bet kuriam didybės ir revoliucijų manija sergančiam ypatai užtenka susikurti tinklalapį, uoliai siuntinėti rašinius visiems, kas tik žino susigalvoto priešo vardą, ir jau esi ant balto žirgo. Deja, realybė arkliui užaugina ilgas ausis, patrumpina kojas ir užkrečia bliovimu. Tuomet visi pamato durnių ant asilo. Tačiau niekas negrąžins nukentėjusiesiems nei nervų, nei nemiegotų naktų. Bylinėtis neverta. Sučiuptų - daugybė, o nuteistų... ne. Trečiasis - Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas iki šiol garsėjo kaip perspektyvus, savo gydymo įstaigai teisingus sprendimus mokantis priimti vadovas. SAM džiaugėsi, kad iš visų perimtų ligoninių jis vienintelis be skolų. Pelningas. Dėl jo nereikia kankintis kaip su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, kuri metų metus murkdosi ir nežinia, kada išlįs. Nukentėję vadovai nesėdi rankų sudėję. Daro, ką gali. Kreipiasi į visas institucijas - nuo Prezidentės, Seimo, Vyriausybės iki Sveikatos apsaugos ministerijos. Nebijo tikrinimų, auditų. Neša finansines ataskaitas, nes gyventi reikia šiandien ir dabar. Kiekviena diena atneša vis daugiau nerimo. Yra prošvaisčių. Prezidentūra jau kreipėsi į Lietuvos banką, kuris turi “pagal savo kompetenciją informuoti apie galimybes spręsti rūpimus klausimus”. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė perdavė finansinių nuostolių kompensavimo klausimus svarstyti Seimo biudžeto ir finansų komitetui. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pavedimu, problemos nagrinėjimas pavestas Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms. Pastaroji, siekdama išvengti viešumoje kylančių interpretacijų, dar kartą nusprendė patikrinti gydymo įstaigų finansus, įvertinti jų panaudojimo naudingumą ir t.t. Vakar vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje aiškią poziciją išdėstė ministras Raimondas Šukys. Iš jo kalbos buvo galima spręsti, kad ministerija šį sykį nesilaikys stručio politikos ir atsiribos nuo populizmo. Žodžiu, gins jai pavaldžias įstaigas, jeigu tyrimas parodys, kad šios “Snoro” bankroto byloje tapo susiklosčiusių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių įkaitės. Raimondo Šukio nuomonė apie tai, jog įstaigos sutaupyti pinigai savaime nereiškia kokių nors pažeidimų, priešingai, tai gali būti ir geros įstaigos vadybos rodiklis - įrodymas, kad teisinėje valstybėje vis dėlto galioja nekaltumo viršenybė prieš tuos, kuriems niežti nagai žutbūt ką nors pasmaugti. “Aiškinsimės, ar nebuvo savitikslio uždarbiavimo iš palūkanų, kas nėra gydymo įstaigos paskirtis, - sakė ministras.- Tačiau mes negalime skatinti gydymo įstaigų iki paskutinio cento išleisti atlyginimams ar kitoms išlaidoms. Tuo labiau žinodami, kad ekonominė situacija nepagerėjo, ir sukauptų lėšų gali reikėti palaikyti veiklai. Pagrindinis dalykas - negali būti nepagrįstai didelių sukauptų lėšų. Todėl turime aiškiai apibrėžti metodiką, kad kiekvienas žinotų, kokios laisvos lėšos yra būtinos ir skatintinos, jei nėra skolų ir suteikiamas nustatytas paslaugų skaičius.” Sveikatos apsaugos ministerija jau suskubo sudaryti darbo grupę. Bus atlikti auditai visose jai pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tai būtina, norint įvertinti, kokios laisvos lėšos yra, kokie jų šaltiniai bei kaip jos panaudojamos. Beje, vakar Seimas po pateikimo vieno balso persvara pritarė siūlymui sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją dėl Lietuvos veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir padėties “Snore”. Komisijai bus pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su “Snoro” banko priežiūra ir bankrotu. Bus siekiama sužinoti apie politikus, aukštus pareigūnus, galbūt iš anksto žinojusius apie “Snoro” finansinę padėtį, planus dėl veiklos stabdymo ir iki banko nacionalizavimo atsiėmusius ten laikytus indėlius. Opozicija ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tam priešinasi. Galutinis balsavimas dėl komisijos sudarymo numatytas šiandien, ketvirtadienį. Parlamentarai primygtinai kviečiami dalyvauti posėdyje. Juk už komisijos sudarymą balsavo vos vienu deputatu daugiau. P.S. “Snoro” administravimui iki sausio vidurio jau išleista apie 17,5 mln. litų. Šie pinigai esą sumokėti iš nacionalizuoto banko lėšų. Nukentėjusios gydymo įstaigos prašo trimis su puse milijono mažiau. Tačiau medikams banko durų skląsčiai kol kas neįveikiami.
|









