Priedas Sveika šeima

Išrinkite metų vadovą!

Prenumerata


Apklausa

Ar pasitikite savo šeimos gydytoju?
 
 
Neįgalieji nori siekti olimpinių pergalių teniso kortuose
Antradienis, 08 Gruodžio 2009 17:11
Pernai septyni judėjimo negalią turintys vilniečiai pademonstravo, kad gali varžytis su stipriausiais pasaulio neįgaliųjų teniso žaidėjais. Pirmą kartą sudalyvavę tarptautinėse varžybose Balkanuose jie užėmė antrą vietą, nusileidę tik pripažintiems čempionams turkams. Lietuvos neįgaliųjų teniso perspektyvos buvo aptartos Vilniaus SEB arenoje įvykusioje konferencijoje.

Tarptautinės teniso federacijos dėmesys lietuviams
Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo narys Aleksandras Pacevičius kartu su klubo globėja Ana Korolevič į konferenciją pakvietė Tarptautinės teniso federacijos atstovą, projektų „Silver Fund“ koordinatorių, atsakingą už neįgaliųjų žaidynes, Danielį Absoloną (Daniel Absolon).
Pasak tarptautinės organizacijos atstovo, Europoje neįgaliųjų tenisui skiriamas didelis dėmsys. Kurį laiką atskirai gyvavusi Neįgaliųjų teniso federacija prieš keletą metų įsiliejo į bendrą Tarptautinę teniso federaciją. Tai leido 2010 m. numatyti neįgaliųjų teniso žaidynių prizinį fondą – 1,3 mln. eurų. Kalbėdamas apie neįgaliųjų teniso plėtrą, D.Absolonas pasakojo apie vykdytą ilgalaikį šios sporto šakos populiarinimo projektą Afrikos šalyse. Jose tenisą dabar žaidžia net 800 neįgalių žmonių.
„Tarptautinės teniso organizacijos atstovo susidomėjimas mūsų šalimi rodo, kad esame vertinami. Tikiu, kad per šias dienas, kol D.Absolonas svečiuosis Lietuvoje užsimegs gražus bendradarbiavimas ir išsipildys mūsų svajonė – bus surengtos draugiškos Lietuvos ir Anglijos neįgaliųjų teniso varžybos“, – sako Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.  
Lietuvoje tenisą žaidžia septyni judėjimo negalią turintys asmenys. Jų treniruotes finansuoja SEB arenos vadovybė. Deja, tokių galimybių neturi kituose miestuose gyvenantys neįgalieji. Žaidžiantiems tenisą neįgaliesiems reikia specialios konstrukcijos vežimėlio pasvirusiais ratais. Jis kainuoja apie 10–15 tūkstančių litų.  
Pasak Aleksandro Pacevičiaus, būtent finansiniai sunkumai yra viena priežasčių, kodėl tarp sportuojančių neįgaliųjų daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių ir mažai vaikų bei paauglių. „Suaugusieji patys gali atvykti į treniruotę, gali įsigyti vežimėlį. Vaiką teks vežioti tėvams, jam kasmet reikės vis naujo vežimėlio, nes jis auga. Būtent dėl šių priežasčių dažniausiai tenisą Lietuvoje žaidžia vyresni nei keturiasdešimties metų amžiaus neįgalieji. Ir į olimpines varžybas vyksta tokio amžiaus sportininkai, kurie sveikųjų sporte jau seniai mėgautųsi užsitarnauta pensija“, – teigė Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo pirmininkas.  

Skurdus šalies valdžios dėmesys neįgaliesiems
Konferencijoje dalyvavę valdžios institucijų atstovai mandagiai vieni kitiems „permetinėjo“ priekaištus dėl prasto neįgaliųjų sporto finansavimo. Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius prisipažino, kad iki šios dienos nieko nežinojo apie neįgaliųjų tenisą, nors pats jį žaidžia. Sostinės valdžios atstovas pažadėjo skirti daugiau dėmesio šios sporto šakos plėtrai, tačiau kai išgirdo primygtinius raginimus pažadėti didesnį finansavimą, mikliai išsisuko pasakęs, kad skirs daugiau dėmesio, o ne pinigų.
Pasak Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento Vytauto Kvietkausko, finansiniai apdovanojimai gali būti rimta paskata sportuojantiems. Tačiau Vidas Stankevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės vyriausiasis specialistas, teigė, jog Lietuvoje egzistuoja keista praktika – sportininkai sulaukia dėmesio tik iškovoję apdovanojimus. Tačiau pasirūpinti sukurti palankias sąlygas, kad tie apdovanojimai būtų iškovoti, nėra kam.
„Sporto finansavimo tema visuomet sulaukia diskusijų. Lietuviai skiria mažiau pinigų sportininkams remti nei kitos Europos valstybės, tačiau mes remiame neįgaliųjų sportą. Kaimyninės šalys Latvija ir Estija turi numačiusios nemažus biudžetus sportininkams, tačiau beveik neremia neįgaliųjų sporto. Tad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar Lietuvos valdžia skiria pakankamą finansavimą sportui ir neįgaliųjų sportui, būtų sunku“, – svarstė V.Stankevičius.

Pasiryžę siekti pergalių
Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto atstovė Daiva Mockevičienė pristatė tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar sportas turi įtakos neįgaliųjų gyvenimo kokybei.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sportuoja tik 22 proc. vyresnių nei 58 metų amžiaus neįgalių žmonių. Tarp 40-mečių apklausoje dalyvavusių neįgaliųjų sportuoja trečdalis. Daugiausiai sportuojančių (91 proc.) yra 14-24 m. grupėje.
Dažniausiai neįgalieji kultivuoja krepšinį, plaukimą, lengvąją ir sunkiąją atletiką. Trečdalis apklaustųjų teigė, kad sportas jiems yra laisvalaikio praleidimas su draugais. Penktadalis sportuoti pradėjo paskatinti draugų.
Pasak Daivos Mockevičienės, šis tyrimas dar kartą patvirtino, sportas padeda neįgaliesiems psichologiškai ir fiziškai jaustis geriau.   
Pasak SEB arenos atstovės, Vilniaus teniso akademijos vadovės Eglės Mockevičiūtės, kai prieš keletą metų pirmą kartą susitiko su neįgaliaisiais, kurie prakalbo apie teniso žaidynes, buvo sunku tai net įsivaizduoti. „Neįgalieji žaidžia tenisą... Kaip jie tai daro? Tačiau pakankamai greitai įsitikinome, kad tai įmanoma. Šiuo metu esame vienintelis sporto kompleksas, kuris yra pritaikytas neįgaliesiems – pradedant įėjimu į pastatą ir baigiant rūbinėmis“, - sakė Vilniaus teniso akademijos vadovė.
Septynių tenisą žaidžiančių neįgaliųjų metų trukmės treniruotės kainuoja apie 30 000 litų. „Mes tikime, kad greitu laiku šalies parolimpinėje žaidynėse teniso varžybose bus iškelta ir Lietuvos vėliava. Na, o mes pasiryžę siekti pergalių“, – tikina neįgaliųjų teniso klubo pirmininkas Aleksandras Pacevičius.
 









Rubriką remia UAB „Biomedika“