Priedas Sveika šeima
Išrinkite metų vadovą!
Apklausa
Sveika šeima
- Juoko nauda sveikatai
- Gerą sveikatą lemia ne tik genai, bet ir kasdieniai įpročiai
- Karolina Liukaitytė: „Baletas mane užgrūdino“
- Vienalytės išdavystės rifai
- Patinka mylėtis automobilyje
- Trys mitai apie seksą
- 8 gynimosi nuo šalčio klaidos
- Bulvės: valgyti galima, bet ne kasdien
- Graži oda per savaitę
- Šaltas vanduo stiprina imuninę sistemą ir aktyvina seksualinį gyvenimą
Gerą sveikatą lemia ne tik genai, bet ir kasdieniai įpročiai
Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų...
Karolina Liukaitytė: „Baletas mane užgrūdino“
Karolina Liukaitytė (23), LNK „Orų mergaitė“, beveik dešimtmetį krimtusi baleto mokslus sako, kad nepaisant visko šokis jai yra malonumas. O muštras išgyventas besimokant puikiai užgrūdino realiam gyvenimui.
Saulius Skambinas: „Savo šeimai noriu geresnės ateities“
„Ilgą laiką buvau pristatinėjamas, kaip Karinos draugas – šokėjas. Bet galiu gerokai daugiau, nei vien miklinti kojas ant parketo“, - sako Saulius Skambinas (34), šiemet ketinantis dalyvauti Seimo rinkimuose.
Arvydas Stonys: „Iliuzija – sąžiningos apgaulės menas“
Garsiausias šalies iliuzionistas Arvydas Stonys (46), triukais ir pokštais daugiau nei du dešimtmečius linksminantis publiką, sako, kad norint tapti geru iliuzionistu reikia turėti vienintelę savybę – charizmą. O visa kita...
Liepa Mondeikaitė: „Dievinu kūrybos procesą“
Liepa Mondeikaitė (21) jauna perspektyvi dainininkė, į šou verslą įsiveržusi kaip viesulas, dienas leidžia nagrinėdama žmogaus anatomines struktūras puolančias ligas. Laisvu nuo medicinos mokslų laiku mergina kuria už širdies griebiančias...
„Mano amžiuje receptas vienas - pabudai ir džiaukis“
Didžiosios šventės talentingam Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktoriui, režisieriui, skaitovui bei unikalaus balso dainininkui Vladui Bagdonui (62) visai nelinksmos. „Susirgau. Jau kelios dienos lovoje. Nosis bėga, akys šlapios, bet...
Sasha Song: „Nuo pirmų dienų mane supo muzika“
Gyvenime ir vėtytas, ir mėtytas Dima Šavrovas (27), geriau žinomas sceniniu slapyvardžiu Sasha Song, šiandien gali pasidžiaugti sėkminga karjera, klestinčiu džiazo klubu ir kitąmet laukiančia darbų lavina. „Laimės priklauso nuo...
Rasa Velijevaite: „Meilė - užkrečiama liga“
Rasa Velijevaitė (27) – rašytoja, žurnalistė, šokių projekto vedėja ir penkto kurso medicinos studentė... Barbė devyndarbė - taip turbūt būtų galima apibūdinti jauną moterį, kuri sako, kad norint atrasti save...
Katerina Voropaj: apie šokius ir šokti nemokančius vyrus
Ne viename šokių projekte jėgas išbandžiusi šokėja Katerina Voropaj (25) save vadina optimiste ir tikina, jog “žvaigždžių liga” neapsirgo.
| Olita Dautartaitė: “Nuostabiausia yra gamtos režisūra” |
| Penktadienis, 27 Rugpjūčio 2010 10:29 | |
|
- 1964 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą, Dramos fakultetą, 2005 m. - Šiaulių universitetą. - 1964-1976 m. Kauno lėlių teatro, 1976-2008 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. - 1988 m. viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių Šiauliuose, Šiaulių sąjūdžio Tarybos narė, Sąjūdžio Seimo narė, daugelio renginių organizatorė ir vedėja. Nuo 1992 m. - Šiaulių universiteto dėstytoja.1995-1997 m. ir 1997-2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narė. - Muzikai sako: “Kaip tu elgiesi su muzika, taip ji - su tavimi”? Ar galėtumėte panašiai pasakyti  apie teatrą? - Taip, tik galbūt žodį “teatras” aš keisčiau “scena”. Man dramos teatro aktoriaus darbas - tikri būtovės slėpiniai. Scena ir personažai, jeigu juos pasišauki pilna esybe, - šventi dalykai. Į grimo kambarį ateinu likus nemažai laiko iki spektaklio, nesvarbu, reikia ar nereikia susikaupti. Vaidyba - per mintį, per širdį, per asmeninius išgyvenimus. Vaidmuo kuria tave ir tu kuri vaidmenį. Tris mėnesius šiemet buvau gastrolėse JAV. Jau trečią kartą Klivlende, Lietuvių dramos sambūryje stačiau spektaklius. Šiemet - J.Marcinkevičiaus “Mindaugą”. Lietuvių bendruomenėse buvo laukiamas ir mano vaidinamas spektaklis “Bona Sforca. Atsisveikinimas”. Daugumai tenykščių žmonių, supratau, labai svarbu būti su Lietuva, ją palaikyti ir išreikšti save. Jie nenori vien tik popso ar bajerių; ypač susikaupę žiūrėjo mano spektaklius. Man dėl to labai gera. Ir iš viso man ten labai patiko. Visą laiką žydėjimas, vandenynas, kalnai, sekvojų parkai. Žmonės šypsosi, džiaugiasi vienas kitu - anaiptol ne dirbtinai. Atrodė, beveik galėčiau pasilikti. Bet negaliu. Kuo maloniau ir geriau, tuo labiau skauda dėl Lietuvos. Pagrįstai sakau, ne kaip lozungą: kuo ten darėsi maloniau, tuo labiau norėjosi grįžti ir vargti kartu su visais: negauti tiek pensijos, kiek dar neseniai gavau, būti mano Šančiuose, ant mano asfalto, prie mano Nemuno, su mano žmonėmis...  - Palydime vasarą, kuri taipogi tuoj taps prisiminimas. Kokia buvo Jūsų vasara? - Vasara prabėgo sodyboje Merkinėje. Kiek ten būčiau, neatsibūnu. Tai toks Viešpaties kampelis, kuriame tik atsiduri - ir išnyksta pasaulio spindesys ir skurdas. Kur visiškai atsiduodi gamtai, Dievui ir sau. Ir dienai, kurią gyveni. O ji susideda iš smulkių, mažyčių, gražių ritualų ar darbelių: uogų rinkimo, gėlių paglostymo, arbatos virimo aprūkusiam puode. Darbai neverčiantys, neskubinantys. Nereikia galvoti, kurti ar mokytis tekstų. Nereikia savęs barti, kad kažko nepadarei. Atsikeli, išeini basomis. Nors ir suskirsta pėdos, kitaip ten vaikščioti nemoku. Tik atvažiuoji, nusiauni ir iš karto pasijauti kitaip. Ten viskas Dievo ir gamtos globoj. Mieste tikrai nerimastinga, neįveikiu nemigos. O Merkinė man yra priebėga, sala, kur nereikia būti gražesnei, nei esi, protingesnei ar talentingesnei. Esi Dievo tvarinys, toks, koks esi. Viskas paprasta, ir visko pakanka. Nuostabiausia režisūra! Tik ne visa mano vasara buvo “užpečky”. Kartkartėmis renginiai ištraukė į didmiesčius. Ir Varėnoje, Merkinėje darausi bendruomenės dalele, talkinu renginiuose ir šventėse. Rugpjūtį išvykau į piligriminę kelionę, į Ispanijos miestą Santjago de Kompastela. Jau aplankytas Lurdas, Taize, keliauta Italijos, Graikijos, Turkijos piligrimų keliais. Malda ir giesmė, daina ir juokas - tikras džiaugsmas. - Sveikatos klubų susibūrimuose taip esate sava... - ...bet nesu “gryna” sveikuolė, nesižaviu tik grūdų ir daržovių dietom. Mankštą darau kasdien, ji man reikalinga dėl žemo spaudimo. Važinėju dviračiu, iš Šančių atriedėdavau ir į “Moterų alėjos” filmavimą Kauno centre. Kas rytą man reikia save ištraukti, išbudinti, energizuoti šaltu dušu, malda ir kitom man tinkamom priemonėm. Tada galiu pradėti gyvenimą. O kai būnu Nidoje ar Palangoje, jūroje maudausi visais metų laikais. Ir Merkinėje panašiai. Visai greta sodybos Bedugnis - nedidukas ežeras tarp beržų. Kiekvienas pasinėrimas į žalią jo vandenį teikia begalinės energijos. Ar labai pavargus, ar tik truputėlis nuovargio, - iki ežeriuko ir grįžti pasikeitęs. Pakeliui paskanauji kelias žemuogėles, mėlynes ar gervuoges. Šiaip neuogauju, grybų ir uogų nekonservuoju. Nebent, kai laukiu dukros su šeima, parenku saują kitą vaišėms. Bedugnyje smagu akimirkai pasinerti ir užšąlant ar jau eketėje. Žiema man labai patinka, šaltis ir gaivina, ir suteikia impulsą. Sava ir ugnies stichija, vakarais sode vis susikuriam lauželį. Suodinam puode užviręs vanduo ir arbata visai kito skonio nei iš elektrinio virduliuko. Kalbėjosi Danguolė Andrijauskaitė |
“Tikrai turėjau kas veikti, teko įvairiausių vaidmenų”, - taip teatro ir kino aktorė, teatro režisierė Olita Dautartaitė (67) žvelgia į 32-ejus kūrybinio darbo metus Šiaulių dramos teatre ir 12-ka metų Kauno lėlių teatre. Prieš dvejus metus aktorė grįžo į Kauną, savo jaunystės miestą. Pernai sukūrė Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės Bonos Sforcos vaidmenį monospektaklyje “Bona Sforca. Atsisveikinimas” (L.Armonaitės pjesė, rež. G.Padegimas). Darbą Kauno menininkų namuose rengiant šį spektaklį aktorė vadina didžiule kūrybine dovana.