Priedas Sveika šeima
Išrinkite metų vadovą!
Apklausa
Sveika šeima
- Gerą sveikatą lemia ne tik genai, bet ir kasdieniai įpročiai
- Karolina Liukaitytė: „Baletas mane užgrūdino“
- Vienalytės išdavystės rifai
- Patinka mylėtis automobilyje
- Trys mitai apie seksą
- 8 gynimosi nuo šalčio klaidos
- Bulvės: valgyti galima, bet ne kasdien
- Graži oda per savaitę
- Šaltas vanduo stiprina imuninę sistemą ir aktyvina seksualinį gyvenimą
- Kofeinas veikia svarbiausią moterišką hormoną
Gerą sveikatą lemia ne tik genai, bet ir kasdieniai įpročiai
Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų...
Karolina Liukaitytė: „Baletas mane užgrūdino“
Karolina Liukaitytė (23), LNK „Orų mergaitė“, beveik dešimtmetį krimtusi baleto mokslus sako, kad nepaisant visko šokis jai yra malonumas. O muštras išgyventas besimokant puikiai užgrūdino realiam gyvenimui.
Saulius Skambinas: „Savo šeimai noriu geresnės ateities“
„Ilgą laiką buvau pristatinėjamas, kaip Karinos draugas – šokėjas. Bet galiu gerokai daugiau, nei vien miklinti kojas ant parketo“, - sako Saulius Skambinas (34), šiemet ketinantis dalyvauti Seimo rinkimuose.
Arvydas Stonys: „Iliuzija – sąžiningos apgaulės menas“
Garsiausias šalies iliuzionistas Arvydas Stonys (46), triukais ir pokštais daugiau nei du dešimtmečius linksminantis publiką, sako, kad norint tapti geru iliuzionistu reikia turėti vienintelę savybę – charizmą. O visa kita...
Liepa Mondeikaitė: „Dievinu kūrybos procesą“
Liepa Mondeikaitė (21) jauna perspektyvi dainininkė, į šou verslą įsiveržusi kaip viesulas, dienas leidžia nagrinėdama žmogaus anatomines struktūras puolančias ligas. Laisvu nuo medicinos mokslų laiku mergina kuria už širdies griebiančias...
„Mano amžiuje receptas vienas - pabudai ir džiaukis“
Didžiosios šventės talentingam Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktoriui, režisieriui, skaitovui bei unikalaus balso dainininkui Vladui Bagdonui (62) visai nelinksmos. „Susirgau. Jau kelios dienos lovoje. Nosis bėga, akys šlapios, bet...
Sasha Song: „Nuo pirmų dienų mane supo muzika“
Gyvenime ir vėtytas, ir mėtytas Dima Šavrovas (27), geriau žinomas sceniniu slapyvardžiu Sasha Song, šiandien gali pasidžiaugti sėkminga karjera, klestinčiu džiazo klubu ir kitąmet laukiančia darbų lavina. „Laimės priklauso nuo...
Rasa Velijevaite: „Meilė - užkrečiama liga“
Rasa Velijevaitė (27) – rašytoja, žurnalistė, šokių projekto vedėja ir penkto kurso medicinos studentė... Barbė devyndarbė - taip turbūt būtų galima apibūdinti jauną moterį, kuri sako, kad norint atrasti save...
Katerina Voropaj: apie šokius ir šokti nemokančius vyrus
Ne viename šokių projekte jėgas išbandžiusi šokėja Katerina Voropaj (25) save vadina optimiste ir tikina, jog “žvaigždžių liga” neapsirgo.
| Rolandas Petrikis: „Ne iš dainų pažįstu jūrą“ |
| Pirmadienis, 06 Rugsėjo 2010 10:01 | |
|
- “Kitkas” jau buvo - dešimtis metų jūroje. “Išvaikščiotas” visas pasaulis, o sąrašas šalių ir uostų, kuriuose nebuvau, trumpesnis nei aplankytųjų. Pradėjau kaip paprastas jūreivis, galiausiai įgijau tarptautinį laivo vairininko sertifikatą. Bet prieš tai buvo vokalo specialybė Klaipėdos aukštesniojoje muzikos mokykloje, po to studijų tąsa Vilniuje. Čia pradėjau koncertinę veiklą. Ji stipriai įtraukė - iki tuomet bene žinomiausio konkurso “Vilniaus bokštai” ir ansamblio “Vilniaus aidai”. Intensyvus, įdomus laikas, santuoka. Netrukus viskas ėmė irti: ir pirmoji mano šeima, ir ansamblis. Jūra tuomet tapo išeitimi ir realia vaikystės svajone, pašaukimu. Mano senelis ir tėvas buvo jūrininkai. Todėl jūreivio kostiumas man savas. Kepurė su kuria pasirodau scenoje tikra - kapitono, mano dėdės, atminimas. Kazimieras Petrikis buvo pirmasis “Raketos” - laivo, kuris plaukia Nemunu iš Kauno į Nidą, - kapitonas. Dėdę prisimenu linksmą, užtraukiantį dainą prie vairo. Ir save “Raketoje” menu, tai patys ryškiausi vaikystės epizodai. - Nesigailėjot, kad sceną pakeitėt laivo deniu, o gerbėjų jūrą - tikra?  - Jūroje jaučiausi puikiai. Gal todėl, kad iš karto subūriau ansamblį. Muzikuodavom, koncertuodavom laive ir sustoję Europos, Amerikos uostuose, vadinamuose Jūrininkų namuose. Tuo metu ne atitrūkau nuo muzikos, bet stipriai tobulėjau - laiko mariose gi į valias. Teisybė, vien tik muzika negyvenau, laive turėjau net keletą pareigų. - Kaip jūra Jus paleido? - Tapau laukiamas krante. Su žmona Janina susipažinome Nidos festivalyje. Bet buvo metas, kai niekas nelaukė ir, jau artėjant Lietuvos nepriklausomybei, su draugu nusprendėme pasilikti kitame krante. Pramokome kalbą ir, atrodė, neatšaukiamą planą turėjome. Jau ir krantas, jau einame į vieno Kanados uostamiesčio migracijos tarnybą. Bet aš jaučiu, kad iki galo žengti negalėsiu. Pakeliui užsukam į vieną restoraną, į kitą, o stabdis viduje lieka. Apsikabinome su draugu, jis - į emigracijos tarnybą, aš - į laivą. Tuoj pat kapitono klausimas: “Tai palydėjai bičiulį?”. Iš tiesų mažai lietuvių rinkdavosi tokį pasitraukimo būdą. Tuo tarpu ukrainiečių, baltarusių ar rusų laivai, pasiekę užsienio uostus, ne kartą liko be įgulų, nebūdavo kam parvesti laivus namo. Kadangi buvau “tėvynės išdaviko” bendrininkas, manęs laukė įkalinimas. Didelių sunkumų išvengiau tik todėl, kad prasidėjo nepriklausomybės atkūrimo laikai. Dar keletą metų buvau jūrininkas.  - Ar vandenynų platybėse jautėte giminės “jūriškus genus”?- Kai Lietuvoje šaltos žiemos, aš atsidurdavau prie Afrikos krantų, karštyje. Draugai jausdavosi blogai, o aš - lyg būčiau tenykštis, jokio diskomforto. Audrų jūroj esu patyręs, ir nemažai. Mačiau, ką gali neįtikėtina bangos jėga. Taip pat neįtikėtina, kaip jos lamdomas laivas nenuskendo. Ne kartą stichijos akivaizdoje patyriau visišką bejėgiškumą ir mintyse sakiau gyvenimui “sudie”. Kai atgriūva dvylikos aukštų pastato dydžio banga, kai vėjas 35-40 metrų per sekundę ir užgęsta laivo variklis, nieko nebesitiki. Nebevaldomas laivas tąkart dangaus ir vandens maišalynėje kažkaip neapvirto. Jeigu taip būtų atsitikę, išsigelbėti jokios tikimybės. Į gelbėjimo valtį per audrą neįlipsi, be to, nuleidžiant valtį, ji, atsimušusi į laivą, arba sudūžta, arba nuskrieja į bangas. “Vandeny turėtų būti labai šalta, reiktų daugiau apsirengti” - dabar kvaila atrodo vieną štormo naktį šmėstelėjusi mintis. Pamenu kapitono veidą: ramus ir baltas baltas. Jūrininkai žino: jei likimas duoda vieną ženklą, pasako “viskas”, privalai paklusti. Aš tuo metu jau dėl kitų aplinkybių buvau nusprendęs palikti jūrą visam laikui, netrukus ir sugrįžau. Nesu prietaringas, bet... Kai kurių mano draugų iš to paties ekipažo, kurie toliau plaukiojo, likimai tragiški. Antra ar trečia audra jiems buvo lemtingos. - Pavyko išvengti sveikatos sutrikimų dėl ilgalaikio darbo laive? - Nugaros skausmai pakamuodavo. Man labai pasisekė, kad grįžęs radau puikų gydytoją. Jis per porą savaičių mane suremontavo: mankštomis, masažu, vertikaliomis voniomis ir kitomis procedūromis. Ir liepė nuolat daryti mankštą. Stengiuosi būti pavyzdingas pacientas. - O ar sunkios, Jūsų nuomone, dabarties muzikinio pasaulio ligos? - Muzikinė kultūra eina klystkeliais. Nesu ekspertas ar teisėjas, tik apgailestauti galiu: Lietuvoje muzikinės kultūros lygis smuktelėjo. Neretai susidaro įspūdis, kad dabartinėms “žvaigždėms” būtų vertinga ūgtelti saviveiklos scenoje. - Turite savų metodų ar ritualų, kurie padeda nusiteikti koncertui, svarbiam renginiui? Gerai, jeigu prieš atsakingą renginį pabūnu prie jūros arba sodyboje ir atlieku kvėpavimo pratimus. O daugiau - jokių gudrybių. Kalbėjosi Danguolė Andrijauskaitė |
Rolandas Petrikis (53) apie jūrą pradėjo dainuoti jau būdamas žinomas estrados dainininkas.