Šiuo metu VU Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje gydomas aštuonerių metų berniukas, sergantis ūmia uždegimine polineuropatija, vadinamuoju Guillain- Barre sindromu. Ši ligos istorija - su laiminga pabaiga.

Pyksta ant manęs daigintų grūdų sulčių prekeiviai. Labai pyksta, kad aš draudžiu ligoniams jų produktą vartoti. Yra minios išmirusių moterų, kurių pardavėjai jau nebemato. Jie mato tas moteris, tik kol jos pas juos perka.

Sportuojantys pacientai į gydytoją kreipiasi ne nedarbingumo lapelio, o siekdami kuo geresnio darbingumo, t.y. sportinių rezultatų. Kartais tenka būti bloga gydytoja ir neleisti kurį laiką sportuoti, įkalbinėti gydytis ar tiesiog pailsėti. Tačiau kai dalyvavimas varžybose yra tolygus klausimui „mirti ar gyventi“, tenka ieškoti kompromisų, o kartais – ir netradicinių pagalbos būdų.

- Visi puikiai žino, kad besilaukiančios moterys dėl pakitusios hormonų pusiausvyros būna tiesiog nenuspėjamos. Todėl prieš pranešant bet kokią žinią reikia labai gerai pasverti žodžius. Man atsitiko taip, kad pasakiusi pacientei visą tiesą, sulaukiau uragano Katrinos savo kabinete.

- Kuo daugiau praktikos, tuo mažiau bijaisi ligonių. Jei jau kas atsitiko, išmokai, todėl kitą kartą bus sudėtingiau pražiopsoti. Ypatingai tai pasakytina apie retesnius atvejus, apie kuriuos kasdien negalvoji. Antras dalykas, apie kurį ir kolegoms, ir specializantams visuomet primenu, kad jei nustatei vieną labai aiškią diagnozę, turi nepamiršti, kad gali būti ir kita liga. Tiesiog jos nematai. Papasakosiu vieną iš retesnių atvejų.

- Į Miego laboratoriją kreipėsi keturiasdešimtmetė moteris, besiskųsdama, kad jai sunku užmigti. Minėjo, kad kartais net iki paryčių neužmiega. Aiškinantis, kas gi jai trukdo užmigti paaiškėjo, kad ji jaučia labai nemalonius jutimus kojose. Kartais kojos būna sunkios, kartais jas degina, kartais jos šąla, kartais atrodo, kad jose kokakolos burbuliukai sproginėtų.

Pirmajam vaikui, kuris kepenų transplantacija išgelbėtas nuo biliarinės atrezijos, tulžies latakų nebuvimo, birželį sueina penkeri metai. Kol kas jam viskas gerai. Paskutiniosios mūsų pacientės, kurios kepenys persodintos, donorė buvo mama.

- Dažnai ŽIV infekcijos neįtaria nei pats žmogus, nei jo šeimos gydytojas. Pasitaiko, kad gydytojas ir įtardamas ŽIV nedrįsta pasiūlyti pacientui atlikti testą, nes žmogus gali įsižeisti. Tačiau mums jau derėtų keisti nuomonę ir požiūrį į šią infekciją, nes ji galima ne tik tarp asocialių žmonių, rizikos grupių - narkomanų, alkoholikų, benamių. ŽIV infekcija plinta ir tarp respektabilių žmonių.