Pirmojo poskyrio ligonio istorija

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės I-ojo Ortopedijos-traumatologijos skyriaus Terminių traumų poskyrio gydytojas ortopedas –traumatologas Vytautas Vaitkus:

- Įvairiai žmonės nušąla. Išeina į parduotuvę už kilometro be pirštinių ir nušąla. Ir iš pirties eketę iššokę, ir automobilio variklį šildydami. Pasivaikšto prie mašinos, parūko be pirštinių, jau pirštai ir nušalę. Štai vienas vairuotojas, kurį dabar gydom, taip ir nušalo. Blogiausia, kad į medikus nušalusieji kreipiasi po paros, dviejų, o reikėtų pirmą parą. Tada galime padėti, o jei vėliau – viskas, amputacija neišvengiama. Pati didžiausia klaida, kurią daro mūsų ligoniai, neleidžia nušalusiai galūnei pačiai atšilti. Vienas žmogus iš rajono nušalo kojas eidamas pas kaimyną. Grįžęs namo pirmiausiai įšoko į vonią. Kojų pirštai labai greitai atšilo, bet labai negražiai nujuodo. Atšilti galūnės turi iš vidaus. Atšildymui mes naudojame specialias infraraudonųjų spindulių lempas, ir šildomuosius tirpalus, kuriuose audiniai atšyla iš lėto ir iš vidaus.
Kai audiniai nušąla, mes niekuo padėti nebegalime. Jų nepriauginsi. Aš visuomet sakau, kad žmogus nėra driežas, kuris ataugina prarastą uodegą.
Be to, mūsų ligoniai turi tiek gretutinių ligų, kad yra unikalūs. Visos jų traumų istorijos – viena už kitą įdomesnės. Vienas pirmųjų ligonių, kuris pateko į tik atidarytą poskyrį, turi giminių, kurie dirba savivaldybėje, užima aukštus postus. Bet jie mums taip ir pasakė: giminaitis pasirinko kitokį gyvenimo būdą. Kelerius metus dingsta, kol nepakliūna į ligoninę. Kai pakliūna, tada jau susisiekia su artimaisiais. Visa giminė – žmonės padorūs, dirbantys, o jis pasirinko kitokį gyvenimo būdą. O vyras jaunas, gimęs 1969 metais. Amputavom jam vieną pėdą, kitos kojos – pirštus.
Pagal mūsų ligonių istorijas gali romanus rašyti.