Laimutis Paškevičius: “Be kaklaraiščio vyras atrodo plikas”

Žmonės

“Kaklaraiščiai man patiko nuo pat vaikystės. Gal todėl, kad tėtis jų nemažai turėjo. Dalis tėčio surinktos kolekcijos - dabar kabo mano spintoje. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad kaklaraiščius kolekcionuoju. Tai yra aksesuaras, kuris privalo būti kiekvieno vyro garderobe, be kurio jis atrodo pilkas, o kartais ir plikas”, - sako Medicinos diagnostikos centro sostinės V.Grybo gatvėje vadovas, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius (40).

Skonį suformavo sportiniai šokiai
“Iki aštuntos klasės man tėvai pirkdavę drabužius ir aš juos dėvėdavau, nesureikšmindamas, ar jie man tinka. Vėliau įvyko lūžis ir savo garderobu pradėjau rūpintis pats”, - pasakoja L.Paškevičius.
Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Medicinos diagnostikos centro vadovas lankė baleto ir pramoginių (dabar vadinamų sportiniais šokiais) treniruotes, dalyvavo konkursuose, o tai neabejotinai formavo jaunuolio skonį. “Į varžybas atvykę iš sovietinio bloko šalių šokėjai atrodydavo ganėtinai blankiai ir liūdnai. Juodais ar tamsiai pilkais kostiumais, baltais ar pilkais marškiniais ir niūrokais kaklaraiščiais. Tuo tarpu užsieniečiai tiesiog švytėdavo ir išsiskirdavo. Per pastaruosius metus mes stipriai pasikeitėme, o tuomet skirtumas buvo gana ryškus. Šokiai ir kelionės po svečias šalis, matyt, ir suformavo tam tikrą supratimą ir skonį”, - sako L.Paškevičius.

Kaklaraištis - pagal nuotaiką
“Kaklaraiščio prototipai, egzistavę jau prieš porą tūkstantmečių, ir labiau primenantys kaklaskraistes ar kaklaskares, turėjo kiek kitokią funkciją. Jų paskirtis buvo dvejopa: iš pradžių - apsisaugoti nuo šalčio, vėliau - kaip aprangos grožio detalė. Kaklaraištis - iš tikrųjų gudrus išradimas: viena juosta aplink kaklą, mazgas vos po gerklomis, o ilgoji dalis - dengia trachėją. Ne veltui žiemą smagu ryšėti ir vilnonį kaklaraištį. Per pastaruosius porą šimtų metų kaklaraištis tapo neatskiriama vyro oficialios aprangos dalimi“.
L.Paškevičiaus kolekcijoje - daugiau kaip pora tūkstančių įvairiausių kaklaraiščių. Tačiau vadovas pripažįsta, kad kai kurių nėra nei karto pasirišęs. “Jie dar nerado savo marškinių, kostiumo ar nuotaikos, - šypsosi L.Paškevičius. - Kokį kaklaraištį pasirišti, nusprendžiu ryte. Jei ūkanota ar dargana, jei nuotaika prastesnė - renkuosi tamsesnius, pastelinius atspalvius. Jei saulėta, nuotaika puiki - taip ir norisi pasirišti vaiskesnį. Svarbiausia, kad kaklaraištis savo faktūra, atspaviais, raštu, stiliumi ir audiniu derėtų su marškiniais ir kostiumu, bet ne mažiau svarbu, kad būtų tinkamai parinktas pagal veiklą, paros metą, ar net metų laiką. Taip pat kaklaraištis turi atspindėti jį rišančiojo asmens charakterį, būdą, nuotaiką, jausmų ekspresiją, kūno konstituciją. Visuma turi “skambėti”. Aprangoje - kaip muzikoje, mene, vyne ar maiste - paletė potėpių ar atspalvių, sukuria visumą, kurią mes priimame skirtingai. Tačiau egzistuoja tam tikri “kanonai” ir aprangos etikete. Todėl kartais smulki detalė tampa šaukštu deguto, sugadinančio medaus statinę “.

Spalva, kurios nėra garderobe
Tarp viso Laimučio vaivorykštės spektro margaspalvių kaklaraiščių dominuoja keturios spalvos su daugybe atspalvių bei raštų: mėlyna, ruda, raudona bei geltona. “Vienintelė spalva, kurios nerastumėte, - elektrinė. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, prie ko tokios spalvos kaklaraištį galėčiau pritaikyti, nebent reiktų būti šou verslo atstovu, kuomet aprangoje svarbiau kontrastas ir eksperimentas, nei subtilumas”, - sako L.Paškevičius.
Pasak pašnekovo, kaklaraištis yra aksesuaras, kuris turi derėti su visu garderobu. “Vyrai neturi daug aksesuarų, tačiau net ir tuos kelis lietuvaičiai ne visada moka tinkamai dėvėti. Atvirai kalbant, kartais būna ir linksma, ir liūdna. Pavyzdžiui, iškilmingom ir oficialiom progom ateina aukštas pareigas užimantis asmuo pasirišęs juokingais lapeliais, arkliukais, kaukolytėmis ir dar kuo, geriau neminėti, išmargintu kaklaraiščiu. Kiekvienai progai yra savas aksesuarų rinkinys ir jam yra taikomos tam tikros taisyklės, nors jos nėra labai griežtos”, - tvirtina pašnekovas.
Pavyzdžiui, žinoma, kad būnant verslo aplinkoje, dalyvaujant dalykiniuose pokalbiuose, tinkamesnis yra dryžuotas kaklaraištis. Tačiau rištis tokius kaklaraiščius, anot Laimučio, taip pat reikia apgalvotai. “Anglijoje kaklaraiščių juostų spalvos ir kombinacijos dažnai atspindi priklausomybę vienai ar kitai mokyklai, klubui, ar institucijai. O tai yra svarbu užmezgant verslo santykius. Todėl prieš įsigyjant tokį, ar jį rišantis prieš dalykinį susitikimą Anglijoje ar Jungtinėse Valstijose, verta pasidomėti, nes galima papulti į nepatogią situaciją. Verslo aplinkoje patartina rištis neiššaukiantį juostuotą kaklaraištį, vakarinių renginių metu geriau tiktų vienspalvis lygus, neraštuotas kaklaraištis. Įprastomis darbo dienomis, gimtadienių ar kitų mažiau oficialių švenčių progomis galime leisti daugiau pasireikšti fantazijai, tačiau neprarandant saiko ir skonio. Taip pat svarbu mokėti tinkamai surišti kaklaraiščio mazgą bei parinkti tinkamą ilgį - plačiausia, kartu ir ilgiausia kaklaraiščio dalis turi siekti apatinę diržo sagties dalį”, - pataria L.Paškevičius.

Evelina Machova